Lietuvoje

2021.09.19 22:42

Ministerija sprendžia, kokiam terminui sulaikyti migrantus, tačiau kiti pabrėžia – laikas pradėti diskutuoti apie integraciją

Aistė Valiauskaitė, Kristina Jackūnaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.09.19 22:42

Šią savaitę Ursula von der Leyen, skaitydama metinį pranešimą Europos parlamente Strasbūre, išreiškė palaikymą Lietuvai dėl jos pastangų sustabdyti neteisėtą migraciją iš Baltarusijos. Ji vadino tai hibridine ataka, kuria norima destabilizuoti Europą.

Tačiau Lietuvos pastangos, deja, nėra tik sėkmės istorija. Šią savaitę Lietuva vis dar bandė išspręsti penkių afganistaniečių problemą, kurią pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas vadino Baltarusijos režisuotu spektakliu.

Keistos, painios istorijos atsakymų ieškoti Aliaksandro Lukašenkos pusėje ragina ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Dar vienas ministrės galvosopis – ką daryti su migrantais, kai baigsis jiems dabar skirtas pusmetis sulaikymo. Ministerija sulaikymą nori tęsti, nors žmogaus teisių specialistai perspėja, kad tai ne visada gera idėja.

Savaitė. Vyriausybės ribojimai situacijos nepakeis? Pandemija sugrąžino į praėjusio rudens niūrią realybę

„Pirmą kartą sieną kirtome rugpjūčio 29 dieną, tada Lietuvos pareigūnai išstūmė mus į Baltarusiją, o baltarusiai atgal į Lietuvą. Ta pati istorija vis kartojosi“, – pasakoja migrantai iš Afganistano.

Jie pasakoja po stumdymų pirmyn-atgal susiradę advokatę Lietuvoje, kuri jiems padėjo gauti Europos Žmogaus teisių teismo sprendimą, kad jų grąžinti į Baltarusiją pareigūnai negali.

Bet tada Lietuva aiškino, kad teismo sprendimas nereiškia, kad juos reikia įsileisti. Ir apskritai kalbėjo, kad nėra duomenų, kad jie išvis būtų Lietuvoje.

„Jie nebuvo aptikti ar sulaikyti Lietuvos teritorijoje, jie buvo neįleisti į Lietuvos respublikos teritoriją“, – rugsėjo 9 d. tvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

Dabar jau pripažįsta: „Jie buvo Lietuvos teritorijoj, mes niekad neteigėm, kad jie nebuvo įleisti, jie buvo Lietuvoj ir jie buvo grąžinti.“

Dabar migrantai Lietuvoje paprašė prieglobsčio ir laukia verdikto. Pasieniečiai sako, kad atsižvelgė į Europos Žmogaus teisių teismo sprendimą.

Painioje istorijoje išties yra spragų. Kaip šie migrantai susirado advokatę Lietuvoje, kuri iškart imtųsi juos ginti? Pati advokatė atsakymus žada ateityje. Kodėl būtent šis penketas atkreipė dėmesį?

Vidaus reikalų ministrė atsakymų ieškoti nurodo už tvoros.

„Mūsų žiniomis, Baltarusijos režimas aktyviai ieško kitų migracijos kelių tam, kad darytų spaudimą tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai. Afganistanas – viena tų krypčių“, – kalbėjo Agnė Bilotaitė.

Europos Žmogaus teisių teismo sprendimą Lietuva siekia panaikinti – įrodyti, kad teismui teikta klaidinga informacija. Jei teismas sprendimo nepanaikins, baiminamasi, kad panašiu keliu į Lietuvą bandys patekti daugiau migrantų.

„Bandoma atverti kanalą patekimui į Lietuvos teritoriją, apeinant nacionalinį teisinį reguliavimą“, – tvirtina Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.

Problemų kyla ir su jau Lietuvoje esančiais. Šiuo metu migrantai gali būti sulaikomi iki pusmečio, o pirmiesiems, atvykusiems birželio pradžioje, šis terminas jau daugiau nei įpusėjęs. Jam praėjus, migrantai galėtų laisvai judėti šalyje, nepavykus jų išsiųsti namo, gautų laikiną leidimą gyventi šalyje.

„Ką jis darys, tai turbūt trečią dieną skambins tarpininkams į Berlyną, jie atvažiuos jį paims ir jis važiuos į Vakarus“, – mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Todėl Vidaus reikalų ministerija sprendžia, ką reikės daryti. Migrantai – be dokumentų, norint išsiųsti, pirma reikia įrodyti, iš kur jie kilę. Bet ir tada jų kilmės šalys atgal saviškius įprastai priima nenoriai.

„Įvertinus Vakarų valstybių patirtį, tik 30 procentų grąžinama į kilmės valstybes, mes turime kalbėti apie tam tikrą žmonių skaičių, kuris bus ženklus. Apie integravimo strategijas turi būti mąstoma ir diskutuojama“, – sako Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Vis dėlto vidaus reikalų ministrė apie galimą integraciją į kalbas nesileidžia, kartoja – visi negavę pabėgėlio statuso – o iki šiol negavo nė vienas – bus išsiųsti. „Lieka dvi galimybės: pasiūlyti asmenims savanoriškai grįžti arba priverstinis grąžinimas ar deportacija“, – tikina A. Bilotaitė.

Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto posėdyje vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius užsiminė, kad teiks įstatymo pataisas, pagal kurias migrantus galėtų sulaikyti neribotam laikui. Visgi su Vyriausybe tokio siūlymo, panašu, nesuderino.

„Tokio siūlymo Vyriausybė nesvarstė ir nemanau, kad Vyriausybė tokį siūlymą Seimui teiktų. Turi būti problemos sprendžiamos kitaip nei kad tiesiog tęsiant laiką“, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Ministrė pateikė ir naują galimybę: praėjus 6 mėnesiams dėl kiekvieno migranto atskirai pasieniečiai gali kreiptis į teismą ir sulaikymą prašyti tęsti iki pusantrų metų.

Anot teisininkų, migrantą galima laikyti sulaikytą tik jei nutarta jį išsiųsti ir tai tik su tam tikromis sąlygomis.

„Jei yra pavojus, kad jis slėpsis, yra pavojus, kad asmuo bandys trukdyti išsiuntimo procedūrai – tokiu atveju pagrįstas jo sulaikymas, – sako VU Teisės fakulteto dėstytoja Vygantė Milašiūtė. – Taisyklė yra tokia: sulaikymas įmanomas, pagrįstas, jei kalbam apie realią išsiuntimo galimybę. Jei jos nėra, tuomet nėra pagrindo laikyti asmenį sulaikytą.“

Žmogaus teisių gynėjai sako, kad prašyti tęsti visų ar net daugumos migrantų sulaikymą nebūtų pagrindo.

„Klausimas, kad visi migrantai kelia pavojų Lietuvos Respublikai, kad visi gali potencialiai nusikalsti, pabėgti, kitos aplinkybės, aš smarkiai abejočiau“, – svarsto Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.

Idėjų, ką daryti su migrantais, yra įvairių. Danija migrantus ketina kelti į centrus, įrengtus už Europos Sąjungos ribų – tikėtina, Afrikoje. Seimo Narė Dovilė Šakalienė svarsto, kad Lietuva, o galbūt ir daugiau ES šalių, galėtų jungtis prie tokios iniciatyvos.

„Norėčiau, kad trečiosios šalys būtų kuo arčiau, antras dalykas – turi būti pakankamai stabilios, kad galėtų išlaikyti įsipareigojimus ir tarptautinius standartus, dėl kurių sutartų Europos šalys, – sako D. Šakalienė. – Trečias dalykas, kad būtų reali galimybė dirbti su kilmės šalimis, investuojant į jų infrastruktūrą.“

Tokią idėją gali būti sudėtinga įgyvendinti ir pačiai Danijai – ji sulaukė tarptautinių institucijų kritikos dėl galimo tarptautinių įsipareigojimų pažeidimo. Taigi, kol kas stebuklingo recepto neturi niekas.

„Reiktų turbūt suprasti, kad nėra Hario Poterio, kuris atsistojęs gali pamosuoti burtų lazdele ir staiga visi žmonės nuo sienos apsigręžia“, – situaciją Seime apibendrino premjerė I. Šimonytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt