Lietuvoje

2021.09.18 13:57

Teisininkai įvertino Nausėdos kritiką KT: neprofesionalu, primena Paksą, sudaro nepatenkinto asmens įspūdį

Valdemaras Šukšta, Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.09.18 13:57

Prezidentui Gitanui Nausėdai suabejojus Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu, teisininkai sako, jog tai yra viešas abejojimas KT kompetencija ir sudaro nepatenkinto asmens įvaizdį. Buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad, įgarsinęs tokias mintis, prezidentas parodė, jog nėra neutralus, ir priminė, kad, remiantis Konstitucija, Lietuvoje draudžiama diskriminacija.

Suabejojo, ar teisingai supranta Konstitucijos straipsnį

LRT.lt primena, kad ketvirtadienį organizuotoje diskusijoje „Demokratija ir Vakarų civilizacijos vertybės“ G. Nausėda išsakė griežtą požiūrį dėl šeimos sampratos, taip pat sukritikavo Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu.

„Aš, kaip Lietuvos Respublikos prezidentas, neturiu kito pasirinkimo kaip besti pirštu į 38-ą straipsnį ir klausti kitų, ar aš teisingai suprantu jo turinį. Man sako: „Ne, ne, jūs nevisiškai suprantate šitą turinį, nes yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuris praplečia šeimos sąvoką.“ Tada aš sakau: „O kokią prasmę turi santuokos institucija?“ Jei partnerystė tampa tolygi šeimai, klausimas – kam reikia šeimą kurti santuokos pagrindu, jei iš esmės turinys yra toks pats kaip partnerystės?“ – klausimus kėlė prezidentas.

Kaip sakė G. Nausėda, „velnias slepiasi detalėse“. Jo manymu, tai, kas buvo pateikta Partnerystės įstatymo redakcijoje, „praktiškai sutapatina partnerystę su šeima“.

„Štai kodėl aš manau, kad nesąžininga Konstitucijos atžvilgiu mėginti tai išspręsti tokiu aplinkiniu keliu“, – pridūrė prezidentas.

Taip pat skaitykite

Prezidentas nebeneutralus ir nėra visiems lygiai teisingas

Buvęs KT pirmininkas, dabar Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas prezidento išsakytų žodžių nesureikšmina, bet teigė, kad tai yra politikavimas, kuris nedera prie šalies vadovo vaidmens. Pašnekovas prisiminė, kad iš buvusių Lietuvos prezidentų savaip KT išaiškinimus mėgino interpretuoti tik Rolandas Paksas, jis buvo nušalintas apkaltos būdu.

„Vertinu kaip nekompetenciją, neprofesionalumą ir nieko bendro su teisiniais argumentais neturintį pareiškimą. Tai tiesiog politikavimas, pabrėšiu – eilinio politiko pasisakymas, nes elgiasi kaip eilinis politikas. Galima gretinti su Petru Gražuliu ar panašiais, nes pirmą kartą iš tokių eilinių politikų tai girdime“, – LRT.lt komentavo D. Žalimas.

Jis pabrėžė, kad KT nutarimo pateiktas oficialus Konstitucijos aiškinimas yra privalomas visiems, įskaitant ir prezidentą. O šalies vadovas, kaip ir bet kuris kitas valstybės pareigūnas, turėtų žinoti: Lietuvoje, pagal Konstituciją, draudžiama diskriminacija bet kokiais pagrindais, įskaitant ir lytinę orientaciją.

„Vadinasi, žmonės, kurie sudaro tos pačios lyties šeimą, turi būti pripažįstami šeima ir naudotis vienoda apsauga pagal Konstituciją. Vienintelis dalykas, kad santuoka jiems yra neprieinama, bet šeimai sukurti egzistuoja ir kitų būdų“, – teigė pašnekovas.

D. Žalimas mano, kad G. Nausėda tokiais pareiškimais nusižengė pagrindiniam principui: prezidentas turi būti visiškai politiškai ir religiškai neutralus, pareigas vykdyti būdamas vienodai lygiai visiems teisingas, nešališkas ir griežtai laikydamasis Konstitucijos. Dabar, anot pašnekovo, matomos ryškios asociacijos su viena iš politinio spektro pusių, kuri yra prieš žmogaus teises, partnerystės institutą.

„Man toks įspūdis, kad yra mėginama įdiegti vienintelę valstybinę religinę de facto. Kai yra bendraujama tik su vienos iš valstybės pripažintų Bažnyčių vadovu tokiose konferencijose ir atkartojamos iš ten kylančios mintys, kyla daug klausimų, kiek tai atitinka pasaulietinės valstybės principą“, – sakė D. Žalimas.

Žmonės, kurie sudaro tos pačios lyties šeimą, turi būti pripažįstami šeima ir naudotis vienoda apsauga pagal Konstituciją.

D. Žalimas

Be to, kaip sakė buvęs KT pirmininkas, nepaisant to, kad G. Nausėda yra valstybės vadovas, jis yra viena iš valstybės valdžios institucijų, kuri nėra aukščiau už Seimą, Vyriausybę, Konstitucinį Teismą ar kitus teismus.

„Tai čia Rusijoje [prezidentas, – LRT.lt] yra aukščiau ir tokie pareiškimai skambėtų natūraliai. O čia tas pareiškimas nieko bendro su Konstitucija neturi. Prezidentas, kaip ir bet kuri kita valstybės institucija, privalo laikytis Konstitucijos. Jeigu jis ko nors nesupranta, tai manau, kad šito nesupratimo nederėtų viešai demonstruoti. Tai yra tiesiog neprofesionalu“, – pridūrė D. Žalimas.

Viešos abejonės sudaro nepatenkinto asmens įspūdį

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Julius Sabatauskas LRT.lt sakė, kad būtent KT yra ta institucija, kuri gali pasisakyti apie tai, ar įstatymai atitinka Konstituciją.

„Ir man būna, kad ne visi KT nutarimai, išaiškinimai patinka. Bet čia jau vaistų nuo šito nėra. Taip, kaip nėra vaistų, kurie padarytų amžiną gyvenimą šioje žemėje, kaip nėra vieno vaisto nuo visų ligų, šiuo atveju patinka ar nepatinka, bet Konstitucija pati nurodo, kad KT yra vienintelė institucija, kuri gali pasisakyti apie bet kurio įstatymo atitiktį Konstitucijai, apie Vyriausybės nutarimą, prezidento dekretą“, – LRT.lt komentavo J. Sabatauskas.

Jis akcentavo, kad jau yra KT jurisprudencija, visuma nutarimų, kurie nuosekliai aiškina Konstituciją. Teisininko teigimu, ir įvairiose teisinėse konferencijose galime išgirsti, kad būtent KT jurisprudencija yra ta gyvoji Konstitucija, kuri paaiškina rašytinę Konstituciją.

„Niekas kitas aiškinti Konstitucijos negali, neturi teisės. Jei aiškinimas nepatinka, nori ar nenori, vis tiek reikia jai paklusti“, – teigė J. Sabatauskas.

Dar tokio atvejo nesu girdėjęs, kad valstybės vadovas viešai abejotų KT kompetencija. Mane tai liūdina.

J. Sabatauskas

Jis pridūrė, kad prezidentas turi teisę paprašyti KT nutarimo išaiškinimo ir gali ja pasinaudoti, tačiau tokios kalbos „prezidento, kuris nėra teisininkas“, sudaro įspūdį nepatenkinto asmens, kuriam nepatinka KT nutarimas.

„Ir man kartais būna tokių nutarimų, kurie nepatinka, sau leidžiu privačiai paburnoti, bet aš, kaip Seimo narys, kaip ir prezidentas, valstybės pareigūnas, neturiu tokios teisės viešai abejoti KT kompetencija. Tokie komentarai reiškia, kad abejojama KT kompetencija“, – įsitikinęs Seimo narys.

Jis pridūrė, kad ne per vienus rinkimus tenka išgirsti įvairių politikų pažadų panaikinti KT, viešų abejonių KT reikalingumu, teigiant, kad „KT iškraipo Konstituciją“.

„Dar tokio atvejo nesu girdėjęs, kad valstybės vadovas viešai abejotų KT kompetencija. Mane tai liūdina“, – apgailestavo J. Sabatauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Ruduo Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI