Lietuvoje

2021.09.17 10:39

Jurbarkietės sumušimo ir prievartavimo byla: apklausiami liudininkai, sodybos šeimininkė neslepia – pamačiusi sužalotą merginą pasibaisėjo

atnaujinta 12.09
Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.09.17 10:39

Klaipėdos apygardos teisme toliau nagrinėjama nepilnametės iš Jurbarko sumušimo ir prievartavimo byla. Penktadienį apklausiami vakarėlyje, kurio metu ir nukentėjo mergina, dalyvavę jaunuoliai. Nukentėjusi pusė tikisi, kad per apklausą paaiškės, kaip iš tiesų elgėsi prieš merginą smurtavęs jurbarkiškis.

Prasidėjo vakarėlio dalyvių apklausa

Planuojama, kad ryte prasidėjęs teismo posėdis tęsis iki popietės – apklausti planuojama 6 vakarėlio, kurio metu ir nukentėjo mergina, dalyvių. Apklausa tęsis ir pirmadienį – numatyta apklausti dar 5 vakarėlio dalyvius.

Tai, jog byloje būtų atliktas įrodymų tyrimas, siekė nukentėjusi pusė. Tikimasi, kad vakarėlio dalyvių apklausa padės atskleisti tiesą apie to vakaro įvykius.

„Atskleisti objektyvią situaciją, kas vyko tuo metu, kaip elgėsi kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo tam, kad iš tiesų nustatytų, ar buvo tas gailėjimasis, ar jis nuoširdus, ar iš tikrųjų buvo priešingai“, – prieš posėdį LRT.lt sakė nukentėjusiosios advokatas Mindaugas Vasiliauskas.

Nukentėjusios pusės pozicija nesikeičia – merginos skriaudikui siekiama realios laisvės atėmimo bausmės.

Teisiamojo advokatas Osvaldas Martinkus abejoja, kad jaunuolių apklausa atskleis kažką naujo.

„Aukščiausias teismas pasakė: reikia apklausti, todėl teismas ir apklaus, jis negali pasirinkti, jis negali neapklausti. Jie yra apklausti, jų parodymai kaltinamajame akte surašyti. Mantas nieko iš esmės neginčija. Tai, kad yra kažkokie neatitikimai – visada būna. Bus trys vakarėlyje, tai visi trys kažkiek skirtingai pasakos. Nieko neatskleis, čia yra formalumas“, – dėstė O. Martinkus.

Advoktas patikino, kad teisiamasis išgyvena sunkų savo gyvenimo laikotarpį – pripažįsta nusikaltęs, su mintimis apie tai gula miegoti ir keliasi.

Sodybos šeimininkė pasakojo, jog pamačiusi sužalotą merginą pasibaisėjo

Teismo posėdžio metu apklausta ir sodybos šeimininkė Vilma. Moteris teigė, jog gyvena visai greta sodybos, kur ir vyko jaunuolių šventė. Apie nelaimę šeimininkei pranešė šventės dalyviai.

Sodybos šeimininkė pasakojo, jog pamačiusi sužalotą merginą pasibaisėjo – merginos veidas buvo smarkiai sužalotas.

„Pirmą kartą gyvenime toks įvykis“, – sakė Vilma.

Moteris taip pat pastebėjo, jog aplinkiniams nekilo abejonių, kas nuskriaudė merginą: „Patys vaikinai, kas buvo, klasiokai, draugai, kiek man patys pasakojo, jiems buvo labai tas faktas akivaizdus“.

Anot moters, smurtautojas po nusikaltimo su kitais sodyboje buvusiais jaunuoliais bendravo įžūliai, tačiau tuo metu, kai Vilma jį pamatė, vaikinas atrodė ramus ir savimi pasitikintis, neigiantis savo kaltę.

Tai, jog vaikinas realia laisvės atėmimo bausme nebuvo nuteistas, moters manymu, yra per švelni bausmė.

„Mes matėme realiai ir gyvai, tai tikrai sužalojimai buvo sunkūs. Tas pripažinimas, kad buvo nesunkūs sužalojimai, tai tikrai visiška nesąmonė. Realiai tai buvo baisūs dalykai ir mergina buvo tikrai stipriai sužalota. Turint omenyje tėvelių pareigas – tai tikrai įtakojo. Visiems čia eiliniams žmonėms tas yra aišku, o visa kita čia buvo kažkoks parodomasis teismas“, – sakė Vilma.

Pamatę, kas įvyko, jaunuoliai patyrė šoką

Kitas liudytojų pasakojo, jog nelaimė nutiko ne vakare, o ryte. Sužalotą merginą jaunuoliai rado tuomet, kai jos pasigedo ir ėmė ieškoti.

„Visų pirma, ne vakare įvyko, o jau rytą. Pats vakaras – viskas buvo gerai, bet rytas – siaubingas. Pradėjome ieškoti, nes pasigedome vienu metu ir viena iš klasiokių tiesiog rado, suklykė ir tada mes subėgome visi pažiūrėti“, – pasakojo vaikinas.

Pasak pašnekovo, pamačius, kas įvyko, jaunuoliai patyrė šoką.

„Mes paaugliai buvome, nelabai žinojome, ką daryti, kaip suteikti pirmą pagalbą ir panašiai. Tikrai galėjo viskas baigtis daug baisiau. Buvo daug kraujo“, – prisiminimais dalijosi vaikinas.

Tiesa, jaunuolis teigė, jog vakaro metu neigiamu elgesiu dabar jau teisiamas vaikinas nepasižymėjo, nerimo nekėlė, atrodė ramus.

Prokuroras prašo tirti nuteistojo psichinę būseną

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis teigė, kad pateikė prašymą tirti nuteistojo psichinę būseną, įrodinėjant aplinkybę dėl ko jis neatsimena įvykio aplinkybių.

„Procese yra versija, kad jis neatsimena, tai aš prašau į procesą įtraukti specialistus, kurie galėtų įvertinti jo būseną veikos metu, po veikos, konstatuotus jam sveikatos sutrikimus po veikos, ar jie yra teisingai konstatuoti, ar neteisingai ir, kad galėtume tame kontekste vertinti, ar tai yra gynybinė pozicija, ar iš tikrųjų padaryta įtaka kažkokios psichinės, emocinės būsenos“, – dėstė A. Stanislovaitis.

Pasak A. Stanislovaičio, tikimasi, kad teise duoti parodymus pasinaudos ir teisiamas.

Nukentėjusios advokatas: liudytojai tvirtina tai, ką mes teigėme ir anksčiau

Nukentėjusiosios advokatas M. Vasiliauskas teigė, jog gali pasidžiaugti, jog, skirtingai nei procesas vyko Tauragės apylinkės teisme, teismas yra aktyvus, prokuroras yra aktyvus, tad advokatas neabejoja, kad tai padės paskirti teisingą bausmę.

„Tikrai apklausti liudytojai tvirtina tai, ką mes teikėme viso proceso metu. Aš manau, kad iš šių apklausų teismas susidarys teisingą nuomonę apie įvykio aplinkybes. Liudytojai patvirtino tai, ką mes teigėme ir anksčiau, kad apie jokį gailestį, apie jokią atgailą tuojau pat po įvykio negali būti net kalbos. Tai aš manau, kad visi apklausiami liudytojai tą tvirtina. Galiu pasidžiaugti dėl to, kad liudytojai tvirti šioje byloje“, – sakė advokatas.

M. Vasiliausko teigimu, penktadienį liudijantys jaunuoliai pasakoja, kokie jie buvo šokiruoti, kaip vaikai verkė, koks buvo jų požiūris į tai, kas įvyko.

„Visa tai mes matome ir teismas mato, tai dėl to mes ir prašėme atlikti įrodymų tyrimą, kad nekiltų abejonių apie kažkokį tai kaltinamojo gailestį, nuoširdumą ir panašias aplinkybes, kurios buvo dėstomos šiame procese“, – aiškino advokatas.

Nukentėjusios gydymas vis dar tęsiamas, ji vis dar kenčia patirtų sužalojimų pasekmes, tačiau, pasak advokato, psichologinė būsena gerėja.

„Tos pasekmės tikrai nepraeina nei per metus, nei per du. Būtent dėl to tokie nusikaltimai, manau, ir yra sunkūs ir lieka visam gyvenimui“, – patikino M. Vasiliauskas.

Nors nepilnamečiai po tokių nusikaltimų dažnai nuteisiami lygtinai, tačiau, advokato nuomone, tokią praktiką metas keisti, nes, kaip žinia, nepilnamečių brendimas yra daug ankstesnis, tad nors vaikinas teisiamas nusikaltimo metu formaliai ir buvo nepilnametis, jo poelgiai buvo ne kaip pilnamečio, tad ir atsakomybė turėtų būti taikoma ne kaip nepilnamečiui.

Kai kurie liudininkai, palikę teismo salę, pastebi, jog kalbėti yra nelengva, nes iš kaltinamojo pusės teko girdėti ironiškų reakcijų – prunkštelėjimų.

Nukentėjusios advokatas to patvirtinti negalėjo, tačiau vaikino atgaila neįtikina.

„Aš nuo proceso pradžios to nemačiau. Be abejo, pasikeitė gynėjas, akivaizdu, kad gynybinė pozicija keičiasi. Bet ar galime tikėti, kad asmuo pasikeitė, aš manau – šiuo metu tikrai ne“, – teigė M. Vasiliauskas.

Lietuvą sukrėtusi byla atversta iš naujo

LRT.lt jau skelbė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) gegužės pradžioje nusprendė iš naujo grąžinti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti nepilnametės iš Jurbarko sumušimo ir prievartavimo bylą.

Tuomet išnagrinėjus skundus nuspręsta, kad byloje buvo nepagrįstai taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o jo pagrindu nepagrįstai sutrumpinta ir nuteistajam skirta bausmė.

Taip pat akcentuota, kad byloje atliktas įrodymų tyrimas savo apimtimi ir kokybe neatitiko apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų.

Šiuo sprendimu LAT visiškai patenkino nukentėjusiųjų skundą ir iš dalies patenkino prokuroro skundą. Kadangi byla buvo grąžinta apygardos teismui, dalies kitų skunduose nurodytų argumentų apie galimus pažeidimus Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo.

Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą. Šiuos nuosprendžius LAT tuomet apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji.

Teisiamasis formaliai visiškai pripažįsta kaltę.

Kaip minėta, nukentėjusieji nori teisiamajam realios laisvės atėmimo bausmės, nes nemano, kad asmuo galėtų pasitaisyti, nenubaustas realia laisvės atėmimo bausme.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt