Lietuvoje

2021.09.17 15:42

Landsbergis apie narystės Jungtinėse Tautose sukaktį: reikšmė, ilgai brendęs JAV sprendimas ir Lietuvoje netransliuota kalba

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.09.17 15:42

Penktadienį sukanka 30 metų, kai Lietuva buvo priimta į Jungtinių Tautų organizaciją. Ceremonijos metu Generalinėje asamblėjoje Niujorke kalbą sakė faktinis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Minint šią sukaktį, buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas akcentuoja, kad tai buvo galutinis taškas įteisinant atkurtą nepriklausomybę.

„Ta diena buvo ilgai laukta ir tada mes ją suvokėme geriau negu dabar, – LRT RADIJUI metinių proga sakė V. Landsbergis. – Mes suvokėme kaip pergalės galutinę dieną, nepriklausomybės įtvirtinimą tarp kitų pripažintų, nepriklausomų demokratinių tautų – tai buvo iš mūsų atimta ir neigiama, esą mūsų nėra kaip valstybės, o mes atsikovojome tą teisę ne tik žodžiais ar faktiškai, bet dabar ir juridiškai, tarptautiškai. Lietuva vėl atėjo į teisėtai priklausančią jai vietą pasaulio tautų šeimoje“.

Jungtinių Tautų tribūnoje pasakyta kalba, išskyrus įžanginius ir baigiamuosius sakinius, buvo pasakyta lietuviškai. Tai, pasak V. Landsbergio, buvo sąmoningas apsisprendimas – didžiausioje pasaulio šalių organizacijoje pirmą kartą oficialiai turėjo skambėti lietuvių kalba.

„Paruošiau kalbą, apgalvojau, ką noriu pasakyti, apsisprendžiau, kaip aš kalbėsiu – lietuviškai. Tai bus pirmą kartą Jungtinėse Tautose viešai kalbanti lietuvių kalba. Pirmus du sakinius pasakiau angliškai ir užbaigiamuosius du ar tris sakinius taip pat“, – sakė jis.

Pasaulis jau pamatė Lietuvą, kuri sugrįžta iš tariamos nebūties, iš melagingai nudažyto žemėlapio, o aš matau, kaip šviesėjantis pasaulis ateina pas Lietuvą. (...) Didelė šeima vienoje šalyje ir šeimų šeima, sudaranti žmonių pasaulį – tokios ateities kūrime mes pasiryžę dalyvauti. Mes norime praplėsti nebranduolines ir didelio pasitikėjimo zonas, todėl reikalaujame išvesti iš mūsų teritorijos visą joje neteisėtai esančią svetimą kariuomenę. Mes neturime jokio priešiškumo ir nejaučiame keršto nė vienam kaimynui, mes norime sukurti demokratinę valstybę, kurioje visiems pakaks vietos ir bus apsaugota laisvė, pagrįsta tautybių ir žmogaus teisėmis bei orumu“, – prieš lygiai trisdešimt metų Niujorke kalbėjo V. Landsbergis.

Tačiau lietuviai šios kalbos matyti tiesiogiai negalėjo – transliuojama ji nebuvo. Motyvuota tuo, jog tiesioginės transliacijos teisės kainavo brangiai, o laikas nepatogus, mat Lietuvoje tuo metu buvo naktis, aiškino V. Lansdbergis, tačiau pridūrė, jog politinės konkurencijos būta „visą laiką nuo Kovo 11-osios“.

Tiesa, kiek vėliau buvo galima išvysti kalbos įrašą.

„Kaip man sakė, įrašą paleido labai netinkamoj aplinkoj, į kažkokį nerimtą filmą įterpdami. Matyt, nebuvo geros valios. Bet, svarbiausia, nebuvo geros valios ne personažo, kuris kalba, atžvilgiu, bet paties įvykio supratimo. Tiesą sakant, ir dabar nematau įvykio supratimo, o jis galėtų būti labai reikšminga šventė – mūsų 50-ies metų nelaisvės užbaiga, tarptautiškai įtvirtinta. Juk 30-metis galėtų būti labai raiškiai, iškilmingai sutinkamas, ne tik kokiu specialiu Seimo posėdžiu, su užsienio svečiais“, – LRT RADIJUI sakė V. Landsbergis.

Pasak Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, nors Lietuvoje kryptis daugumos matyta aiškiai ir neišvengiamai, Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, priimtas tų pačių metų kovo 11-ąją, tarptautinėje erdvėje ne vienos šalies sutiktas atsargiai – dairytasi, kaip elgsis Maskva. Narystė Jungtinėse Tautose buvo tarptautinio pripažinimo baigiamasis akordas.

„Kovo 11-oji buvo ir mūsų pagrindinio oponento Maskvoje, ir daugelio kitų traktuojama kaip dar ne visai aiškus ir galutinis dalykas. Taip, lietuviai apsisprendė, paskelbė, jie tikisi, galbūt jiems pavyks, o gal ir nepavyks. Pasaulis visada yra be didelio entuziazmo. Dalis žmonių priima labai entuziastingai, o dalis krapšto pakaušį ir žiūri, kas bus toliau. (...) Pirmiausia, patys turime žinoti, ko norime ir kuo esame, o ne klausinėti iš anksto, ar mums pritars ir pasveikins, ar papeiks. Deja, iki šiol tai atsispindi. Jau šiek tiek pripratome ir įvertiname Sausio 13-ąją kaip beveik karinę pergalę prieš galingą okupantą, bet moralinės pergalės, užimant savo vietą pasaulyje ir gaunant visuotinį pritarimą, mes dar nesuprantame“, – sakė V. Landsbergis.

Kad Lietuva į Jungtines Tautas bus priimta, V. Landsbergis sako supratęs tuomet, kai vienas po kito sekė Lietuvos diplomatiniai pripažinimai, nors kai kurie jų brendo gana ilgai.

„Tą pralaužė ir pirmą žingsnį padarė Islandija, o paskui vis dėlto labai svarbus dalykas buvo Jungtinės Amerikos Valstijos. Jos buvo tikrai ne tarp pirmųjų, nes JAV valdžia jautėsi suvaržyta, įpareigota politikos su Michailu Gorbačiovu. Mums Vilniuje jau buvo viskas aišku, svarbios tautos jau siuntė savo užsienio reikalų ministrus į Vilnių užmegzti, atkurti diplomatinius santykius. Jungtinės Valstijos dar laukė, kol Kremlius padarys, o Kremlius tempė gumą kuo ilgiau. Galų gale Amerika neiškentė ir padarė tą žingsnį anksčiau negu Gorbačiovas. Bet vis tiek buvo aišku, kad tai ateina, o paskui atėjo ir data, ir procedūros“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Ruduo Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI