Lietuvoje

2021.09.16 21:23

Premjerė apie galimybių paso įvedimą: pati būčiau labiau norėjusi, kad tam sprendimui nebūtų reikėję įsigalioti

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.09.16 21:23

„Nors aš pati būčiau labiau norėjusi, kad tam sprendimui nebūtų reikėję įsigalioti, kadangi jis buvo priimtas gana anksti, liepos mėnesį, rugpjūčio pradžioje, buvo nemažai laiko didelei daliai žmonių padaryti teisingą pasirinkimą ir pasiskiepyti“, – LRT TELEVIZIJAI sako premjerė Ingrida Šimonytė.

– Lietuva keturias dienas gyvena su galimybių pasu. Sergamumas auga, bet pasas leidžia dideliuose prekybos centruose būti be kaukės. Jūs pati eitumėte su kauke į didelę parduotuvę ar nusiimtumėte?

– Aš stengiuosi visur dėvėti kaukę, išskyrus atvejus, kai esu kabinete viena, na, ir čia gal esame saugiu atstumu. Epidemiologai kol kas nėra pateikę pasiūlymo dėl visuotinio kaukių dėvėjimo, nors, tarkim, mokyklose jos turi būti dėvimos, ir labai daug yra tokių aplinkybių, kur tikrai jos turi būti dėvimos. Man atrodo, dėl visų saugumo nereikėtų atsipalaiduoti ir galvoti, kad jeigu yra tam tikrų palengvinimų arba atskiriami srautai žmonių, kurie turėtų turėti imunitetą, nuo tų žmonių, kurie imuniteto neturi, vis tiek reikia žinoti, kad ir skiepyti žmonės turi galimybę užsikrėsti, turi galimybę kad ir lengviau sirgti, bet sirgti. Tad saugumas, mano supratimu, niekam nekenkia.

Dienos tema. Šimonytė: negaliu pažadėti, kad nebus papildomų ribojimų

– Kaip pati vertinate galimybių paso įvedimą? Ar laikote jo įvedimą visiškai sklandžiu, ar sutinkate su dalies žmonių priekaištais, kad neužteko informacijos, kas tiksliai suteiks galimybę tą pasą pasiimti, turiu galvoje, koks dokumentas ir kur jį gauti?

– Tiesą sakant, tai nebuvo naujas dalykas, kadangi jau pavasarį buvo trumpas epizodas, kai galimybių pasą buvome išsibandę, tiktai tiek, kad tuo metu skiepytų žmonių buvo gana nedaug ir jo naudojimas buvo gana ribotas.

Tai, sakyčiau, kiek ir kur bus apribojimų su tam tikrais pakeitimais, kuriuos Vyriausybė padarė pastarosiomis savaitėmis, grynai galvodama apie praktinius įgyvendinimo sunkumus, buvo aišku tikrai gana anksti. Pasų išdavimas, ypač vaistinėse ar kitose verslo institucijose, ten, kur privatusis verslas sutiko prisidėti, na, turėjome šiokių tokių keblumų dėl Bendrųjų duomenų apsaugos reglamento, kadangi visas procedūras reikia parengti tokias, kad paskui dėl gero noro padėti kam nors nekiltų teisinės atsakomybės.

Tai galbūt užtruko, bet iš skaičių matome, kad galimybių pasą turi absoliuti dauguma žmonių, kurie turi teisę jį turėti, nes yra paskiepyti arba persirgę, arba atlikę antikūnų testą ir tai užfiksuota e. sveikatoje. Žinoma, nesklandumų išvengti tokiais atvejais, matyt, neįmanoma, bet manau, kad ruošėmės tam pirmadieniui. Nors aš pati būčiau labiau norėjusi, kad tam sprendimui nebūtų reikėję įsigalioti, kadangi jis buvo priimtas gana anksti, liepos mėnesį, rugpjūčio pradžioje, buvo nemažas laiko tarpas didelei daliai žmonių padaryti teisingą pasirinkimą ir pasiskiepyti.

Pirmas dvi savaites padėtis atrodė gana daug žadanti ir tikėjausi, kad tas tempas išsilaikys, o tuomet mes galbūt galėsime įgyvendinti truputėlį kitokius sprendimus. Bet taip neatsitiko.

– Galimybių pasas irgi buvo priemonė paskatinti skiepytis ir dalis žmonių tikrai skiepijosi dėl galimybių paso. Bet sudėtingiausiai pasiekiama vyriausiųjų grupė ir toliau lieka paskiepyta nepakankamai. Kolegos jums ir šiandien Seime siūlė mokėti pinigus už tai, kad žmogus sutiktų skiepytis. Ar tokios priemonės lieka kaip variantas, turint galvoje, kad nenorima, jog tie žmonės, kurie neapsisprendžia skiepytis, mirtų arba susirgę užimtų lovas ligoninėse ir tai paliktų kitus žmones be gydymo paslaugų?

– Turbūt visos galimybės tebėra atviros ir visos priemonės turi būti svarstomos, bet mano asmeninė patirtis ir įvairios apklausos rodo, kad vyriausio amžiaus žmonės labiausiai pasikliauna dviem autoritetais – šeimos nariais, nesvarbu, kad jie, tarkim, neturi medicininio išsilavinimo ar specifinių žinių, ir šeimos gydytojais. Tikrai labai gaila, bet aš pažįstu ne vieną žmogų, kuris atkalbinėja savo vyresnius tėvus nuo skiepo galvodamas, kad taip juos apsaugo, tarsi jie niekur neina, būna namuose, aš pats esu pasiskiepijęs, o mano vyresnių tėvų skiepyti nereikia, nes jiems dėl to yra grėsmė.

Akivaizdu, kad situacija yra visiškai priešinga. Kartais būna palyginimas, tarkim, mirtingumo rodiklių Lietuvoje ir kitose šalyse, esant tai pačiai epideminei situacijai, ir ten atėmus visas tas aplinkybes, kurias reikėtų įvertinti, tose šalyse paprastai vyriausių žmonių paskiepyta tikrai daugiau negu Lietuvoje. Lietuvoje yra grupė tarp 65 metų, gal net tarp 55-erių ir 75-erių, kur, aš sakyčiau, rodikliai tikrai geri. Gaila, kad pati vyriausia grupė – 80-ies ar nuo 75-erių ir aukštyn – paskiepyta nepakankamai.

– Vyriausią grupę ketinama pasiekti bandomuoju projektu – slaugytojai vyks su Lietuvos pašto atstovais. Kiek tai yra bandomasis projektas ir kada bus aišku, ar jį galima išplėsti?

– Aš manau, kad tai aišku ir dabar, nes ir pirmosios dienos, ir pirmieji bandymai yra labai daug žadantys. Atrodo, kad sekasi neblogai. Kita vertus, tai yra ne visi seni žmonės, kurie būtinai pensijas gauna į namus. Vadinasi, reikia ieškoti ir kitų būdų, kaip tą vakciną privežti iki žmogaus. Čia ir kitų sprendimų bus, poliklinikos, ne tik skiepijimo centrai gaus vakciną, galės skiepyti ten, kur žmonėms įprasta ateiti, sakykime, dėl kitų sveikatos problemų, nesikreipiant į dideles poliklinikas ar skiepijimo centrus. Sprendimų, kaip pasiekti vyresnius žmones, tebeieškome ir atkakliai sieksime tą rodiklį pagerinti.

– Kita grupė dramatiškai kitokia, tai yra jaunimas, moksleiviai. Dabar mokyklose turime 130 aktyvių COVID-19 protrūkių, izoliuojasi apie 3 000 mokinių. Testuojasi mažiau negu pusė, 40 proc., nes testavimas, kaip ir skiepas, Lietuvos mokyklose nėra privalomas, tik rekomenduojamas. Kiek tai padeda, jūsų manymu, pasiekti tikslą, kad vaikai vėl nebūtų išsiųsti į nuotolinį mokymą ir galėtų mokytis klasėse?

– Nepadeda tai, kad labai daug tėvų ir toliau dėl nesuvokiamų priežasčių nesutinka, kad jų vaikai būtų testuojami. Kodėl taip yra, man labai sunku pasakyti. Koks pliusas to, kad vaikai turi grįžti, ateiti į mokyklą, vėl išeiti į izoliaciją, man visiškai nesuvokiama, bet bėda yra tokia, kad prieš tėvų valią mokykloje tokių priemonių, matyt, ir negalėtume pritaikyti, nes vėl patektume į be galo nekonstruktyvią diskusiją, kurių šiandien ir taip, man atrodo, yra per akis. Tad nėra taip, kad nieko nedarome.

Bandome spartinti galimybes grįžti tiems vaikams, kurie testuojasi, kurie laikosi taisyklių, galbūt darant dažnesnį testavimą, tai yra leidžiant vaikams greičiau sugrįžti į mokyklą. Ir tų sprendimų bus. Aš dar kartą naudodamasi proga raginčiau tuos tėvus, kurie dėl kažkokių priežasčių dvejoja, nedvejoti, nes tai reiškia, kad jūsų vaikai saugiai bus kontaktiniame ugdyme ir neturės grįžti į mokyklą po kažkiek laiko arba vėl iš jos išeiti dėl to, kad kažkas klasėje užsikrėtė.

– Žiūrėdami į sergamumo skaičius Lietuvoje, turime pamiršti mirštančiųjų per parą skaičių tokį, kokį turėjome pernai lapkričio viduryje, kai dar po mėnesio jau kas valandą nuo COVID-19 mirdavo žmogus. Klaipėdos ir Šiaulių ligoninės jau riboja planinių paslaugų teikimą. Jūs esate sakiusi, kad neatmetate, jog gali reikėti papildomų priemonių. Ar tai reiškia, kad vėl ateisime į karantiną, jeigu skaičiai nesikeis į gera?

– Jau ir dabar tam tikra prasme yra karantinas, tiktai tiek, kad jis taikomas daugiau tiems žmonėms, kurie neturi imuniteto, tuo būdu galbūt juos ir saugant nuo galimybės užsikrėsti ir papildyti ligoninių pacientų gretas. Tačiau man turbūt būtų labai neapdairu sakyti, kad ne, to tikrai nebus, nes matydama skaičius ir suprasdama, kiek dar yra imties žmonių, kurie gali užsikrėsti, ypač jeigu likusi visuomenės dalis nesisaugos, tarkim, užsikrėtę ar rizikuodami užsikrėsti, kur nors lankysis, aplankys vyresnius tėvus ar giminaičius.

Juk asmeniniai kontaktai dabar nėra ribojami, skirtingai nuo to, kas buvo praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje. Tad aš negaliu atmesti tokios situacijos, bet darysime viską, kad to nebūtų. Ką pavyks padaryti, negaliu pasakyti todėl, kad rezultatas labai priklauso nuo to, kiek visuomenė norės bendradarbiauti, ypač ta dalis visuomenės, kuri turi kažkokių įsitikinimų, kurių mes net objektyviais skaičiais negalime permušti.

Vakar kaip tik pristatytas statistikų ir Vyriausybės kanceliarijos analitikų atliktas tyrimas, kuris yra tiek akivaizdus, kiek skaidrus vanduo. Tai ko dar reikia, kaip klausė prezidentas Joe Bidenas. Ko jums dar reikia, kad įsitikintumėte, kad vakcinos veikia? Aš tikrai negaliu atspėti, bet vis tiek bandysime visais būdais ir toliau į tą supratimą belstis.

– Popiežius Pranciškus irgi sako negalintis suprasti žmonių, kurie skeptiškai vertina vakcinų naudą. Bet, matyt, tikėjimas irgi nelabai gali padėti. Prancūzijoje nuo darbo yra nušalinti maždaug 3 000 medicinos darbuotojų, kurie nesiskiepijo. Ar Lietuvoje gali būti priimti panašūs sprendimai, nebūtinai medicinoje, bet, tarkim, tarp dirbančiųjų pedagoginį darbą?

– Tas projektas svarstomas Vyriausybės institucijose. Tiesa, reikia labai objektyviai įvertinti situaciją tuose konkrečiuose segmentuose. Tiek tarp medicinos darbuotojų, tiek tarp švietimo darbuotojų, galbūt nevienodai visais lygiais, bet apskritai turime gana aukštus vakcinacijos ar imunizacijos rodiklius. Tarkim, tarp medikų žmonių, apie kurių imunitetą nieko negalime pasakyti, yra apie 10 proc., o gal ir mažiau. Tad akivaizdu, kad tai yra tos grupės, kurios anksčiausiai pradėtos skiepyti, bet jų rezultatai tikrai geri ir tai matome iš tų pačių medikų sergamumo rodiklių. Jau pradėjome skiepyti ir trečiąja doze.

Tad ar reikėtų šitoms specifinėms grupėms papildomo reikalavimo pasiskiepyti kaip tam tikro privalomojo sveikatos apsaugos ar sveikatos patikrinimo dalyko? Aš neatmetu, kad su šiuo projektu vis tiek ateisime į Seimą, nes dabar Seimo darbų programoje tokio projekto pateikimas yra numatytas.

– Be COVID-19 krizės, jūsų Vyriausybei teko migrantų krizė. Prezidento patarėja sako, kad ji ne tik nėra išspręsta, bet ir nebuvo pradėta tinkamai valdyti, kol to ėmėsi prezidentas. Jūs sutinkate?

– Aš sutinku su teiginiu, kad ji nėra išspręsta. Dar toli iki situacijos išsprendimo. Viena vertus, mes turime kelis tūkstančius žmonių, kuriais turime pasirūpinti, kita vertus, kiekvieną dieną nauji žmonės bando nelegaliai kirsti Lietuvos sieną ir atitinkamai reikia dirbti, tai ir darome. Dėl nuopelnų dalijimosi – man atrodo, yra neprotinga ir neišmintinga polemizuoti su ponia A. Skaisgiryte, bet aš tikrai pasakysiu, kad nuo pat pradžių Vyriausybė dėjo daug pastangų, kad situacija būtų valdoma.

Ir tai nėra labai paprasta, sienos negali uždaryti, čia nėra kažkas, kas pakelia sieną, tikrai kažkoks žioplys to nepadaro, reikėjo labai daug darbo įdėti ir su savo partneriais, ir su vidaus institucijomis, ir aš esu joms labai dėkinga. Prezidentui taip pat esu dėkinga už tai, ką jis padarė šioje krizėje, nes tikrai prezidentas savo mandato mastu, kiek tai susiję su, tarkim, santykiais ar pokalbiais su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ar kitų valstybių vadovais, prie sprendimų prisidėjo.

– O ar esate dėkinga prezidentui už prisidėjimą skatinant žmones skiepytis?

– Na, man atrodo, kad niekas taip neglumina žmonių kaip dviprasmiškos žinutės. Aš tikrai girdėjau iš prezidento žinučių, skatinančių skiepytis, ir viešai, ir įvairiuose renginiuose, ir tikrai manau, kad tai yra labai svarbu. Kita vertus, esu girdėjusi ir diskusijų ar žinučių apie perlenktą lazdą. Kitą kartą ir man ne iki galo aišku, ar gerai Vyriausybė daro siekdama kuo aukštesnio skiepijimosi rodiklio, ar negerai, bet, mano nuomone, daro gerai ir turi daryti viską, kad jis toks ir būtų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt