Lietuvoje

2021.09.19 16:59

Vienu iš Rūdninkų balsų tapęs Robertas: ar vadinantys mus netolerantiškais gali garantuoti, kad ir rytoj viskas bus gerai?

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Už Vilniaus", LRT.lt2021.09.19 16:59

Robertas Kovgeris gyvena Šalčininkuose, dirba Baltojoje Vokėje, kur vadovauja Pramogų centrui. Bet pastaruoju metu R. Kovgeris yra vienas tų žmonių, kuris viešai įgarsino Rūdninkų kaimo gyventojų problemas, kai liepos mėnesį greta jų namų buvo apgyvendinti keli šimtai migrantų. Jis atmeta priekaištus dėl nepakantumo ir perdėtos baimės bei sako, kad mažiausia, ką galėtų padaryti ministrė Agnė Bilotaitė, tai rūdninkiečių atsiprašyti.


Pasak R. Kovgerio, valdžia Rūdninkų problemas iš dalies išgirdo – pagerintas gatvių apšvietimas, žmonėms išdalyti mobilieji telefonai, dujų balionėliai, taip pat sukurtas vietos gyventojų būrys, kuris budi vakarais ir taip padeda pareigūnams užtikrinti bendruomenės saugumą, kai iš stovyklos pabėga migrantai.

Nepaisant to, viena nuoskauda lieka. R. Kovgerio teigimu, Rūdninkų žmonės tebepyksta ant vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, kuri dar liepos pabaigoje pareiškė, kad protestai prie Rūdninkų poligono galėjo turėti antivalstybinės veiklos bruožų.

„Dabar yra lengviau, bet ne geriau, – LRT RADIJO laidai „Už Vilniaus“ sakė Robertas – lengviau dėl to, kad labiau yra aprūpinta vietos, kur yra neteisėti migrantai, apsauga, geriau užtikrinta mūsų kaimo gyventojų apsauga, tai viskas dėka paprastų žmonių, kurie sutiko burtis į Saugios kaimynystės projektą. Mūsų rajono policijos atstovai vadina tai vienu sėkmingiausių Saugios kaimynystės projektų, kadangi turime, sakyčiau, labai daug žmonių – virš 40-ies – kurie sutinka kiekvieną dieną užtikrinti saugumą vietovėje“.

Nemaža dalis Saugios kaimynystės iniciatyvos aktyvisčių yra moterys, o ir pati vadovė – moteris, tačiau kokia tiksli lyčių proporcija R. Kovgeris sakė įvardinti negalintis – vieną dieną patruliuoja daugiau vyrų, kitą – moterų. Gyventojai, pasak jo, šiam reikalui atsidavę vieningai.

Pats Robertas gimė Vilniuje, mokėsi Baltojoje Vokėje, o pastarosios seniūnijai priklausančius Rūdninkus vadina „gyvenimo mokykla“ ir vieta, kurioje iki šių dienų yra gausybė artimųjų bei bičiulių. Būtent dėl to jis ir įsitraukė į protestus. Tačiau kaip pažymi, niekada nesigviešė kalbėti bendruomenės vardu su ja nepasitaręs.

„Aš visų pirma pasiklausiau, ar galiu jų balsais kalbėti, nebuvo taip, kad aš nusprendžiau – viskas aptarta su gyventojais“, – sakė jis.

Rūdninkų migrantų stovykloje šiuo metu gyvena 720 neteisėtai sieną kirtusių migrantų, visi jie – vyrai.

Liepą, Vyriausybei nusprendus dalį į Lietuvą patekusių migrantų įkurdinti Rūdninkų poligono teritorijoje, čia susirinkę protestuotojai bandė užtverti kelią į poligoną, policija juos patraukė jėga. Naktį grupė asmenų įsiveržė į uždarą poligono teritoriją, padegė padangas, du pareigūnai buvo nesunkiai sužaloti. Bendruomenės atstovai kartojo, kad su jais dėl jokių su migrantų perkėlimu susijusių sprendimų nebuvo tariamasi.

„Visi žodžiai ėjo iš gilumos, iš tos nevilties, nes mes tikrai nežinojome, ką daryti. Ir vienu metu, nors sako, kad vyrai neverkia, tikrai norėjosi verkti dėl to, kad mūsų niekas negirdi. Ir labai apmaudu buvo dėl to, kad stengiesi padėti žmonėms, bet tavo ne tik rankos, bet ir kojos surištos. Ačiū Dievui, kažkas iš kažkur pastūmėjo tuos žmonės, mažiausia, mus išklausyti ir buvome išgirsti“, – laidai „Už Vilniaus“ sakė R. Kovgeris.

Protestuose Rūdninkuose pastebimi buvo ne tik vietiniai – prie jų prisijungė parlamentaras Petras Gražulis, kai kurie Šeimų sąjūdžio aktyvistai, tarp jų ir teistas, o nuo to laiko ir naujomis nusikalstamomis veiklomis įtariamas Antanas Kandrotas. Vidaus reikalų ministerija tuomet komentavo, kad neramumai turi antivalstybinės veiklos požymių. Tikruosius rūdninkiečius tai įžeidė.

„Stengiuosi visada neįžeisti savo kalbomis jokių žmonių. Su visa pagarba, esu labai nusivylęs mūsų ministrės darbu, ne pasisakymu, o darbu. Žinokite, man buvo labai apmaudu“, – paklaustas apie ministrės A. Bilotaitės vertinimus sakė R. Kovgeris.

„Galbūt ji žinojo, bet apsimetė, nors, mano galva, ji nežinojo, kokia apskritai ten yra situacija. Jeigu ji būtų atvažiavusi pas vietinius žmones, pakalbėjusi su vietine valdžia, su žmonėm, manau, ji būtų galėjusi priimti tikslingesnius sprendimus, kad išvengtume viso to. Dabar žmonės liko kalti, kad jie tiesiog nenorėjo migrantų. Nes jiems apie juos niekas nepasakė.

Ir kai girdi, kad apie tave kalba kaip apie antivalstybininką – apie žmogų, kuris grįžo iš užsienio, kad kurtų savo šeimą čia, Lietuvoje, kad paliktų savo šaknis ir žymę po savęs – man buvo protu nesuvokiama, kaip galima taip kalbėti apie savo žmones“, – sakė bendruomenės aktyvistas.

Jo teigimu, bendruomenė norėtų, kad A. Bilotaitė atsiprašytų, nors to nelaiko tikėtinu scenarijumi.

„Aišku, atsiprašyti ji neatsiprašys, nors mes turbūt visą gyvenimą to norėsime, net jeigu ji nebus išrinkta į kitą kadenciją, gal kai ji bus kita ministre, mes visada atsiminsime jos žodžius. Mes visada norėsime, kad ji mūsų atsiprašytų. Mažiausia, ką ji galėtų – atsiimti savo žodžius ir ištesėti pažadą, tikrai padaryti tą vietą saugiausia Lietuvoje, o ne iš nesaugiausios vietos Lietuvoje padaryti stovyklą, iš kurios jau pirmą vakarą mano draugai sulaikė du pabėgėlius“, – sakė R. Kovgeris.

Jis taip pat atmeta priekaištus, girdėtus viešoje erdvėje, jog bendruomenė esą izoliuotai laikomų migrantų bijo perdėtai, stokoja tolerancijos.

„O kas yra tolerancija? Kur yra riba tarp baimės ir tolerancijos? Kiek žmonėms reikia nebijoti, kad būtų tolerantiškais, pagal tų žmonių pasisakymus? Aš, pavyzdžiui, kadangi esu vyras, tikrai jų nebijau, bet jeigu jų bus dešimt, tai mano ta nebaimė toj pačioj vietoj dings. Jeigu jie bus apsiginklavę, ką man daryti – bėgti ar, jeigu pradės mane mušti, atstatyti kitą žandą?“, – kalbėjo laidos pašnekovas.

Saugios kaimynystės iniciatyva taip pat nėra priešiška migrantams, teigia Robertas, ji veikia įstatymų ribose, konsultuojasi ir bendradarbiauja su policija.

„Žmonės įsivaizduoja, kad jeigu mes turime dujų balionėlius, tai mes pirmam pasitaikiusiam pabėgėliui purkšime į akis. Taip nėra. Buvo atvažiavę policijos atstovai ir kiekvienas žmogus buvo konsultuotas ir apmokytas kaip naudotis ir kada naudoti galima, o kada negalima. Buvo net seminarai, kai žmonėms buvo tiesiog pasakoja: jeigu ateis į kiemą pabėgėlis, o dauguma jų tikrai moka paprasčiausių rusiškų žodžių, ir jeigu jis paprašys vandens, nereiškia, kad galite purkšti jam į akis – tiesiog duokite to vandens, bet tuo metu praneškite, kad savo kieme turite neteisėtą migrantą“, – sakė R. Kovgeris.

Priekaištaujantys pietryčių Lietuvos gyventojams dėl netolerancijos, jo teigimu, nesupranta problemos. R. Kovgeris sako stebintis, kaip į dalies migrantų perkėlimą į Naujininkų rajoną Vilniuje reaguos vietos gyventojai.

„Jeigu jiems viskas tinka, tai gerai, šaunu, aš palaikau bet kokį sprendimą. Mums asmeniškai tai netinka, kad jie čia gyvena, nes kaip bebūtų, tai yra kitos kultūros, kito supratimo ir pasaulėžiūros žmonės, kas mus labiausiai ir baugina. Jeigu šiandien yra gerai, ar tie žmonės, kurie vadina mus netolerantiškais, gali duoti garantiją, kad ir rytoj bus gerai?“, – kalbėjo pašnekovas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Už Vilniaus“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt