Lietuvoje

2021.09.15 21:55

Detektyvas dėl afganistaniečių: advokatė sako turinti dar apie 20 klientų migrantų, VSAT vadas teigia – bylinėtis nesiruošiame

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.09.15 21:55

Penkių afganistaniečių migrantų byloje Lietuvai aišku, kad niekas neaišku. Per savaitę, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, painiavos ir klausimų tik daugėja. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas Rustamas Liubajevas LRT paaiškino pareigūnų veiksmus ir iš dalies pateikė VSAT poziciją, kodėl iš pradžių nutarta neįleisti į Lietuvos Respubliką šių neteisėtų migrantų.

Pasieniečiai antradienio vakarą Lietuvoje sulaikė penkis afganistaniečius, kurių neišsiųsti iš Lietuvos yra nurodęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jie buvo perkelti į užkardą ir pasiprašė šalyje prieglobsčio. Lietuva savo ruožtu kreipiasi į Strasbūro teismą, prašydama panaikinti įpareigojimą jų neišsiųsti, nes tokio sprendimo galėjo būti siekiama piktnaudžiaujant procesu.

„Dienos temoje“ – afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas generolas Rustamas Liubajevas.

Dienos tema. Liubajevas apie EŽTT sprendimą dėl migrantų: nesiruošiame bylinėtis, toliau vykdysime savo pareigas

– Džiaugiuosi, kad pirmą kartą, kaip suprantu, gyvai susitikote.

Abu pašnekovai: Tikrai taip.

– Šiandien buvo pateiktas prieglobsčio prašymas. Ar tai buvo jūsų rekomendacija, ar pagal procedūras?

A. Astrauskienė: Ne, jokiu būdu. Pirmiausia iš klientų sužinojau, kad jie ketina tai padaryti, dar tada, kai mes pasirašėme sutartį, aptarėme, kokie jų tikslai, ko iš tiesų jie nori ir kaip būtų galima spręsti situaciją, kad jie galėtų pateikti [prašymą]. Būtent šiuo tikslu buvo pasitelktas EŽTT, kad asmenys galėtų šią savo teisę įgyvendinti.

– Kokia kalba jūs bendraujate?

A. Astrauskienė: Anglų.

– Jie puikiai kalba angliškai? Jums teko su jais bendrauti?

R. Liubajevas: Man neteko bendrauti su neteisėtais migrantais asmeniškai, tačiau, mano žiniomis, jie kalba angliškai.

– Jūs pasirašėte sutartį. Koks galutinis tikslas toje sutartyje – kam jūs pasamdyta? Koks yra tikslas – prieglobsčio gavimas Lietuvoje, atstovavimas EŽTT?

A. Astrauskienė: Advokatas negali garantuoti prieglobsčio Lietuvoje. Advokatas gali tik teikti teisines paslaugas atstovaudamas klientams byloje, bet dabar susitarimo nebuvo, kad toliau jiems atstovausiu prieglobsčio byloje. Šiuo atveju buvo tariamasi, kad aš bent jau padėsiu įgyvendinti tą teisę. Priklausomai nuo situacijos, ar jiems reikės tų paslaugų, ar nereikės, juo labiau kad jie gali pasinaudoti valstybės garantuojama pagalba būdami čia, Lietuvoje. Aš vis dar tikiu sistema, kad galima ja pasinaudoti, ir žmonės ja naudojasi, todėl, aš manau, viskas priklausys nuo aplinkybių.

– Generole, kodėl šįsyk prieglobsčio prašytojai, migrantai, kirtę sieną lygiai taip pat kaip rugsėjo 9 dieną, buvo priimti ir parvežti į užkardą, o dabar reikia tą prieglobstį suteikti? Kas pasikeitė?

R. Liubajevas: Pirmiausia mes įvertinome faktą, kad neteisėti migrantai keletą kartų bandė atvykti neteisėtai į Lietuvos Respubliką, tačiau buvo nuolat grąžinami ir Baltarusijos pareigūnų. Įvertinus jų situaciją, įvertinus sveikatos būklę, buvo priimtas sprendimas leisti pasinaudoti galimybe atvykti, įleisti juos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Kaip žinoma, šie žmonės pasiprašė politinio prieglobsčio Lietuvos Respublikos teritorijoje.

– Kokia jų sveikatos būklė?

R. Liubajevas: Kai neteisėti migrantai vakar apie 21 valandą buvo sulaikyti VSAT pareigūnų, jiems buvo iškviesta greitoji pagalba, įvyko šitų asmenų apžiūra, buvo konstatuota, kad jų sveikatai ir gyvybei grėsmės nėra, tačiau nustatytas kojų nutrynimas, taip pat rekomenduota pasirūpinti [šiais] žmonėmis, duoti vandens, maisto. Tai ir buvo padaryta, kai migrantai buvo nuvežti į Puškų pasienio užkardą.

– Ponia Astrauskiene, žmonės vaikščiojo mažiausiai savaitę, ar ne? Suprantu, rimtų sveikatos sutrikimų nenustatyta, bet, logiškai mąstant, savaitę vaikštant be maisto, be geriamojo vandens ir su ryšio priemone, kurią, net ir taupant bateriją, reikėtų įkrauti, pirštųsi išvada, kad jie kažkur glaudėsi.

A. Astrauskienė: Tas penkias dienas, kada ėjo nuo išstūmimo, t. y. nuo rugsėjo 9 dienos, iš tiesų jie turėjo 5 telefonus ir buvo patarta: naudokite kiekvieną iš eilės, nes gali taip atsitikti arba aš prarasiu ryšį ir nežinosiu, kur jūsų ieškoti, o procedūros EŽTT tęsis ir aš nežinau, kada gausiu kitą sprendimą, aš jums nieko pažadėti negaliu. Tikrai nemeluoju klientams ir sakau atvirai. Taip, ryšį mes palaikėme. Jeigu tarnyboms įdomu, ką mes rašome, visada galima patikrinti ir niekas tos informacijos neslepia. Tarnybos tai galėjo išsiaiškinti 9 dieną. Tai nėra paslaptis, bet kažkodėl buvo priimtas sprendimas brutaliai nevykdyti [EŽTT] sprendimo, išstumti žmones už sienos ir jie vėl penkias dienas praleido miške.

– Kodėl? Telefonus patikrinote, kontaktus patikrinote, vietas patikrinote?

R. Liubajevas: Iš tikrųjų patikrinome telefonus. Tie telefonai yra tušti, jokios informacijos ten nėra. Išliko tiktai keli telefono numeriai. Šiuo metu negalime vykdyti jokių veiksmų, nes nepradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip žinoma, neteisėti migrantai pasiprašė prieglobsčio, mes tokiu atveju negalime pradėti ikiteisiminio tyrimo dėl valstybės sienos pažeidimo, negalime atlikti kitų veiksmų jų atžvilgiu. O kalbant apie situaciją, kokia buvo prie valstybės sienos ir rugsėjo 9 dieną, ir vakar, tikrai galėčiau labai trumpai paaiškinti pareigūnų veiksmus ir galbūt iš dalies pateikti VSAT poziciją.

VSAT pareigūnai, būdami prie valstybės sienos, neturi galimybių atlikti išsamaus visų aplinkybių ir faktų patikrinimo. Jie tiktai įvertina sulaikymo metu arba prieš tai surinktų įrodymų visumą ir priima sprendimą dėl įleidimo ar neįleidimo neteisėtų migrantų į Lietuvos Respublikos teritoriją. Šiais atvejais su kinologų pagalba buvo nustatytos pažeidimo vietos, taip pat surinkti įrodymai. Dėl to mūsų pareigūnai, būdami prie valstybės sienos, priėmė sprendimą vykdyti operacijos vadovo sprendimą ir neįleisti į Lietuvos Respubliką šių neteisėtų migrantų, kurie prisistatė Afganistano piliečiais, nors jie visiškai buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

– Generolas sako „prisistatė Afganistano piliečiais“. Telefonai, suprantu, tušti. Patikrinti ganėtinai sudėtinga. Jūs sakote, kad oficialiai sudarėte atstovavimo sutartį. Ar jūs įsitikinusi, kad atstovaujate tikrai tiems žmonėms, kurie sako esą afganai?

A. Astrauskienė: Prieš tai aš žiūrėjau jų pasus. Aš turiu skaitmenines jų kopijas.

– Skaitmeninių kopijų pakanka sutarčiai sudaryti?

A. Astrauskienė: Na, prieglobsčio bylose mes apskritai kartais turime žmonių be dokumentų. Yra tam tikra specifika ir dažnai pats Migracijos departamentas neturi jokių dokumentų. Tačiau tu turi teisę su tuo asmeniu sudaryti sutartį. Šiuo atveju – taip, aš mačiau jų pasų kopijas.

– Suprantu, kad pasienis pirmą kartą neįleido dėl to, kad asmenys turėjo tik pasų kopijas ir iš to sudėtinga nustatyti, kad tai tie žmonės, kurie sakosi esą.

R. Liubajevas: Taip, bet čia ne vienintelis aspektas, kodėl buvo priimtas sprendimas neįleisti tų neteisėtų migrantų į Lietuvos Respublikos teritoriją. Iš tikrųjų buvo nustatyta valstybės sienos pažeidimo vieta ir įrodyta, kad neteisėti migrantai – bent jau tuo momentu buvo tokia informacija ir leido daryti tokią išvadą, – atvyko iš Baltarusijos teritorijos ir neteisėtai kirto valstybės sieną. Dėl to buvo priimtas sprendimas iš karto neįleisti.

– Suprantu, kad jūsų sutartis sudaryta dėl atstovavimo EŽTT. Teisingumo ministerija kreipėsi į Strasbūrą, prašydama naikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos nebėra aktualios. Ar tai reiškia, kad jūsų atstovavimas kaip ir baigtas?

A. Astrauskienė: Ne visai taip. Iš tiesų ji kreipėsi dėl panaikinimo, kaip aš suprantu, ne dėl to, kad tos priemonės neaktualios, bet dėl to, kad buvo nepagrįstai pritaikytos. Ministerija teigia, kad buvo piktnaudžiaujama procesu ir teikta melaginga informacija. Atitinkamai mes pateikiame įrodymų, kad ta informacija ir duomenys, kuriuos turime, ir faktai, kurie mums žinomi, patvirtina teiginius, jog šie asmenys nuo rugsėjo 5 dienos buvo Lietuvos Respublikoje.

– Tad jūs atmetate bet kokią tikimybę, kad galėjote būti suklaidinta?

A. Astrauskienė: Labai norėčiau pasakyti visus įrodymus ir papasakoti visą istoriją, bet atsitiko taip, kad išstūmus užsieniečius už Lietuvos Respublikos ribų viešai buvo pareikšta melaginga informacija, kaltinant mus nebūtais dalykais. Supraskite, aš pirmiausia turiu pateikti tuos duomenis teismui, kad teismas juos įvertintų. Aš tikrai palauksiu, kol kita šalis mano įrodymus gaus iš teismo tuo metu, kada pagal procesą turėtų gauti.

– „Melaginga informacija“, kaip suprantu, yra Pasienio apsaugos tarnybos?

A. Astrauskienė: Na, tada laidoje buvau su teisingumo ministre ir pati skaičiau spaudoje, kaip teisingumo ministrė komentuoja, kad buvo pateikti klaidingi duomenys ir neva jau nustatytas jų klaidingumas. Tad aš noriu pasakyti, kad turiu kitokių įrodymų.

– Pone Liubajevai, kas bus, jeigu EŽTT panaikina laikinąsias apsaugos priemones, o prieglobsčio prašymai yra pateikti? Ar tai reiškia, kad teoriškai turime teisę vėl išstumti migrantus į Baltarusiją?

R. Liubajevas: Ne, šiuo atveju ta procedūra bus ir toliau vykdoma. Norėčiau tik priminti, kad sprendimus dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo priims Migracijos departamentas. Jis greičiausiai vertins ir nagrinės iš esmės šį prašymą ir priims atitinkamą sprendimą, ar suteikti, ar nesuteikti statuso.

– Ponia Astrauskiene, gal su jumis susisiekia daugiau užsieniečių, atsidūrusių panašioje padėtyje, ir šita byla galėtų tapti precedentu kitoms Strasbūro teisme? Gal jums žinoma, gal jau yra kita panaši byla?

A. Astrauskienė: Tikrai nieko nežinau apie kitas bylas. Aš sakau, kad negaliu atskleisti detalių, bet iš tiesų tai yra išskirtinė situacija. Mes puikiai suprantame, kad nėra taip, jog kažkas čia galėtų paimti ir paskambinti advokatui. Tiesiog atsitiktinai sutapo, kad į mane kreipėsi, pranešė apie šiuos asmenis. Bet kad aš turiu kitų klientų – tiesa. Ne paslaptis, kad mes daug metų šitoje srityje dirbame.

– Bet klientų iš šitų virš 4 000 žmonių, kurie čia yra?

A. Astrauskienė: Taip, taip, taip.

– Kiek maždaug jūs turite klientų?

A. Astrauskienė: Žinokit, nežinau. Gal 20.

– Pone Liubajevai, ar jūs pasiruošę bylinėtis?

R. Liubajevas: Na, mes nesiruošiame bylinėtis. Iš tikrųjų, jeigu kalbame apie EŽTT sprendimą, šiuo atveju prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bus pateiktas atitinkamų institucijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo, o mes toliau vykdysime Lietuvos valstybės sienos apsaugą, vykdysime tuos įstatymus ir nurodymus, kurie šiuo metu galioja Lietuvoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.