Lietuvoje

2021.09.17 05:30

Ar mokyklos atlaikys vis stiprėjančius COVID-19 gniaužtus? Ekspertai regi tamsius debesis, tarp siūlymų – privalomas testavimas

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.09.17 05:30

Nors rugsėjis dar tik įpusėjo, nemažai moksleivių visoje šalyje jau mokosi nuotoliniu būdu, mat nustačius užsikrėtimo COVID-19 liga atvejį ištisoms klasėms tenka izoliuotis. Uostamiestyje pastaruoju metu tokių klasių skaičius auga kaip ant mielių – kasdien nuotoliniu būdu išsiunčiamos mokytis vis naujos klasės. Jau yra ir pirmoji mokykla, kur dėl sergamumo nuotoliniu būdu ugdomi visi mokiniai. Specialistai neslepia, mokykla – itin palanki terpė virusui sklisti, tad testavimas yra viena efektyviausių priemonių užkirsti kelią židinių atsiradimui.

Vakarų Lietuva jau kurį laiką linksniuojama kaip ta šalies dalis, kur sergamumo COVID-19 situacija yra prasčiausia šalyje.

10 šios Lietuvos dalies savivaldybių – Šilutės rajono, Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Palangos, Skuodo rajono, Rietavo, Telšių rajono, Plungės rajono, Šilalės rajono – jau yra patekusios į juodąją zoną.

Čia virusas plinta itin greitai. Pavyzdžiui, Rietavo savivaldybėje, kur situacija prasčiausia visos Lietuvos mastu, naujų atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų rodiklis siekia jau 1 407,1 atvejo. Klaipėdoje šis rodiklis taip pat artėja prie 1 tūkst. ribos ir ketvirtadienį siekė 963,4 atvejo. Tuo tarpu bendras visos Lietuvos rodiklis – 434,1 atvejo.

Praėjusią parą šalyje nustatyta 1 300 naujų COVID-19 atvejų, mirė 8 žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Visoje šalyje plintantis virusas neaplenkia ir mokyklų, kur nuo rugsėjo 1 d. vyksta kontaktinis ugdymas, valdžios įvardijamas kaip prioritetinis.

Lietuvos mokyklose, trečiadienio duomenimis, fiksuoti 99 aktyvūs koronaviruso protrūkiai, izoliacijoje – apie 2,5 tūkst. mokinių, informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Julius Lukošius.

„Šiuo metu mokyklose turime 99 aktyvius protrūkius, kuriuose yra nustatyta 320 pirminių užsikrėtimo atvejų ir apie 2400 didelės rizikos kontaktų, tai galim įsivaizduoti, kad apie 2,5 tūkst. mokinių šiuo metu turėtų izoliuotis“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį sakė J. Lukošius.

Kancleris taip pat teigė, kad savanoriškame testavime dalyvauja apie 37 proc. mokinių, ir tai „leidžia sugauti ligos atvejus jiems dar nepaplitus mokykloje“.

Izoliuotis turinčių klasių kasdien vis daugiau

Šią savaitę greitaisiais testas pradėti testuoti uostamiesčio moksleiviai. Šiam procesui dar tik prasidedant specialistai prognozavo, jog stiprinant diagnostiką bus aptikta ir daugiau užsikrėtimo atvejų. Ši prognozė pasitvirtina – kasdien uostamiesčio mokyklose izoliuotis tenka vis naujoms ir naujoms klasėms.

Pavyzdžiui, pirmadienį, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro duomenimis, izoliacija buvo taikoma 40 klasių iš 19 skirtingų mokyklų ir 9 darželio grupėms iš 6 skirtingų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, antradienį šie skaičiai gerokai ūgtelėjo – izoliuotis turėjo 58 klasės iš 28 mokyklų ir 12 darželio grupių iš 8 ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Trečiadienį klasių, kurioms tenka izoliuotis skaičius dar labiau ūgtelėjo – izoliuojasi 68 klasės iš 30 ugdymo įstaigų ir 13 darželio grupių iš 8 ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

„Testavimas. Dedame į jį vilčių ir tikime, kad šis instrumentas prisidės prie situacijos valdymo“, – šią savaitę Klaipėdos savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto metu apibendrinant sergamumo situaciją uostamiestyje sakė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė.

Ji taip pat pastebėjo, kad trečiadienį pora anksčiau į izoliuotis turėjusių klasių jau grįžo mokytis kontaktiniu būdu, dar kelios sugrįžti turėjo ketvirtadienį ir nemažai – ateinančią savaitę.

„Tai, vadinasi, šią savaitę pradėsime ir minusuoti tam tikrus skaičius. Gali būti, kad iš vienos pusės augs, iš kitos pusės sugrįš“, – sakė J. Grubliauskienė.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras renka duomenis iš mokyklų apie imunizuotų moksleivių dalį, mat prie šių skaičių pridėjus tuos, kurie sutinka testuotis, matyti, kokios dalies moksleivių sveikatos būklė yra nežinoma.

Pasak J. Grubliauskienės, yra mokyklų, kur turima informacija apie kone 100 proc. moksleivių sveikatos būklę COVID-19 kontekste, kai kur testuotis sutinka ne tik nepasiskiepiję ar nepersirgę, bet ir tie, kurie imunitetą jau turi.

„Turime tokių gimnazijų, kur 20–23 proc. yra ta nekontroliuojama moksleivių dalis. Kitose dar tikslinamės, bet matome, kad bus ir blogesnių situacijų, kur bus ir apie 50 proc., ir daugiau moksleivių, kurie nei testuojasi, nei imunizuoti. Šie skaičiai leidžia daryti tam tikras prielaidas, kokia yra ta epidemiologinė situacija tose ugdymo įstaigose, nes dar praėjo labai nedaug – tik 14 dienų, mes matome, kad tose įstaigose, kur imunizacijos procentas didelis arba sutinkančių testuotis dideli procentai, išėjusių į izoliaciją klasių arba nėra, arba labai mažas skaičius“, – dėstė J. Grubliauskienė.

Testavimas. Dedame į jį vilčių.

J. Grubliauskienė


Klaipėdoje svarstyta 5–8 klasių nuotolinio ugdymo galimybė, Šilutės rajone duris užvėrė visa mokykla

Ji taip pat paaiškino, jog jeigu situacija ugdymo įstaigoje ima kelti nerimą, biuras gali kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kuris kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl sprendimo visą mokyklą išsiųsti mokytis nuotoliniu būdu.

Tam tikras moksleivių grupes pradėti mokyti nuotoliniu būdu gali nuspręsti ir pati mokykla. Toks klausimas šiomis dienomis buvo sprendžiamas vienoje uostamiesčio mokyklų, kur pradinukų sergamumo situacija buvo valdoma gerai, o 5–8 klasių grupėje virusas plito ir teko izoliuotis 50 proc. visų šios amžiaus grupės klasių. Įvertinus tai, kad šią savaitę dalis besiizoliuojančių klasių jau grįš mokytis kontaktiniu būdu, visuotinio 5–8 klasių šios mokyklos nuotolinio ugdymo nuspręsta neorganizuoti.

Vis dėlto taip laviruoti pavyksta ne visoms mokykloms. Šią savaitę dėl COVID-19 protrūkio teko uždaryti mokyklą Šilutės rajone. Per 100 Usėnų pagrindinės mokyklos auklėtinių šią savaitę mokosi nuotoliniu būdu.

Šiais mokslo metais tai pirmoji mokykla, kurią prireikė visą uždaryti dėl COVID-19.

„Serga 3 mokiniai ir 3 pedagogai. Visi jie yra iš skirtingų klasių, grupių. Tos klasės, kur kas nors susirgo, turi izoliuotis, o mūsų mokykla maža – turime tik 10 klasių ir priešmokyklinę grupę. Taip ir išėjo, kad pusė izoliuojasi ir todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas ir savivaldybės administracijos direktorius priėmė tokį sprendimą“, – LRT.lt aiškino mokyklos direktorė Liucija Jasevičienė.

Premjerė neatmeta, jog reikės papildomų sprendimų

Tai, jog situacija mokyklose tampa vis labiau įtempta, pripažįsta ir premjerė Ingrida Šimonytė.

„Akivaizdu, kad, mokykloms atsivėrus, atvejų skaičius didėja, mokiniai yra kontaktiniame ugdyme, matote, kad užsikrečia ir per mokyklas, ir klasėms tenka eiti į izoliaciją“, – Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė neatmeta, kad, reaguojant į šią epidemiologinę tendenciją, gali prireikti tam tikrų sprendimų.

„Koks poveikis tai bus tolesniam ligoninių pildymuisi, mes matysime ateityje. Reikės papildomų sprendimų, to neatmetu, bet kol kas norėčiau to išvengti“, – sakė premjerė.

Apie situaciją ugdymo įstaigose pasisakė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Anot ministrės, testavimas mokyklose parodė, kad jis labai svarbus ir leidžia greitai fiksuoti susirgimus ir stabdyti viruso plitimą.

„Raginu mokyklas, kurios dar to nedaro, prisijungti prie besitestuojančių mokyklų. Šiuo metu sergamumas auga. Visi kartu galime padaryti, kad viruso plitimą sumažintume. Būkime atsakingi ir rodykime pavyzdį kitiems taip, kaip mokytojai parodė visiems pavyzdį aktyviai skiepydamiesi“, – sakė ministrė.

Taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime žiniasklaidai pabrėžiama testavimo ir vakcinavimo teikiama nauda.

„Tikiu, kad besitestuojančių vaikų dalis augs, nes tėvai įsitikins, jog tai labai paprasta procedūra ir nekelia jokio pavojaus vaiko sveikatai. Dauguma vaikų koronavirusu perserga lengvai, tačiau dalis jų atsiduria ligoninėse, užkrečia kitus, o kuo tai gali baigtis – šiomis dienomis vėl girdime labai dažnai“, – sakė ministrė.

Šiaudas – hibridinis ugdymas, tačiau diegimas stringa

Dar liepą juoda spalva dėl aukšto sergamumo COVID-19 nusidažiusios Klaipėdos valdžia akcentuoja, jog kontaktinis ugdymas yra prioritetas ir viliamasi, kad jį pavyks išsaugoti ir toliau.

„Tikrai nenorėčiau kalbėti ir prognozuoti dramatiškiausio scenarijaus, kad visa švietimo sistema Klaipėdoje išeina į nuotolinį ugdymą, mokymą kažkuriam laikui. Manau, kad segmentavimas tų klasių komplektų ar tų grupių vienoje ar kitoje ugdymo įstaigoje dviem savaitėms – šios priemonės turėtų užtekti“, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Pašnekovas paaiškino, jog nėra numatyto tam tikro rodiklio, kurį pasiekus visame mieste būtų pereita prie nuotolinio ugdymo. Tiesa, meras pastebėjo, jog veikiausiai teks susitaikyti su tuo, jog dalis klasių grįš iš saviizoliacijos, tačiau jas pakeis kitos.

Pasak V. Grubliausko, hibridinis mokymas galėtų tapti tam tikra priemone dar labiau atitolinančia nuo visuotinio nuotolinio ugdymo, tačiau čia neapsieinama be nesklandumų.

„Visi tie įrangos tiekimo grandinės strigimai kiša koją, kad tą hibridinį mokymą pilna apimtimi būtų galima įgyvendinti jau šiandien. Tačiau aš manau, kad procesai juda į priekį ir jie ne visiškai arba didžiąja dalimi visiškai nepriklauso nuo miesto, kalbant apie tiekėjus hibridinės įrangos. Bet vis tik ta dinamika, kurią aš matau dabar, liudija, kad hibridinis mokymas būtų dar vienu saugumo garantų, kurie užtikrintų, kad į visišką nuotolį išeiti visiems nereikės“, – sakė V. Grubliauskas.

Užsikrėtę mokykloje virusą platina namuose

Epidemiologai neslepia – augančio sergamumo buvo galima tikėtis ir tai buvo prognozuojama.

„Prasidėjus ugdymo procesui, būtent šaltuoju metų laikotarpiu, kai visi vaikai susirenka į ugdymo įstaigas, uždaras patalpas, be abejonės, ne paslaptis, kad ir vėdinimas, ir socialinė vaikų elgsena tikrai leidžia bet kokiam virusui, kuris šaltuoju metų laikotarpiu plinta uždarose patalpose, ne išimtis ir kovidinė infekcija, išplisti.

Tuo labiau, žinant, kad dabar visuomenėje yra paplitusi delta atmaina, todėl mokyklose nuo rugsėjo 1 d., jau rugsėjo pirmąją savaitę buvo fiksuoti keletas atvejų, nors tie vaikai tuo metu neužsikrėtė mokykloje. Jie atėjo jau su tuo virusu, iš namų, iš po atostogų kažkur atostogavę“, – LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė NVSC gydytoja, epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Pastebima, kad sergantys vaikai, auklėtojai ar mokytojai virusą parneša ir į namus, tad taip sudaromos galimybės virusui plisti dar plačiau.

„Vaikas gali sirgti lengvesne forma arba besimptome. Bet, kaip mes sakome, tai yra vektorius, su kuriuo virusas pareina į namus, todėl ir šeimose dabartiniu metu ta tendencija išlieka tokia pat, kad šeimoje fiksuojami virš 30 proc. protrūkių“, – pastebėjo D. Razmuvienė.

Ji taip pat pastebėjo, kad ir vakcinacijos apimtys šios visuomenės dalies dar nėra pakankamos šiam laikotarpiui, jog būtų galima sakyti, kad jau yra tam tikra amortizacinė siena ir virusas nepalies tų žmonių, kurių galbūt negalima skiepyti ar jie nėra sirgę COVID-19 liga.

„Kadangi Lietuvoje pasiskiepijusių yra tarp 60–70 proc., tai tikrai ta dalis likusi būtent ir yra imli ir todėl mes matome ne tik tarp suaugusių, bet ir tarp ugdymo įstaigų personalo ir ugdomųjų jau po trupučiuką vyksta sergamumo didėjimas“, – aiškino epidemiologė.

Nesitestuojant sudaromos palankios sąlygos plisti virusui

Nors specialistai akcentuoja vaikų testavimo būtinybę, kaip įrankį valdyti viruso plitimą, panašu, kad kai kur tai gali veikti tik iš dalies.

Pavyzdžiui, minėtoje Usėnų pagrindinėje mokykloje sutikę testuotis maždaug pusė mokinių. Maždaug tiek testuotis sutinka ir uostamiestyje. Nesitestuojančiųjų dalis gali būti viruso platintojai ne tik ugdymo įstaigose, bet ir už jos ribų.

„Testavimas yra viena iš tų priemonių, kuri galėtų identifikuoti asmenį. Vaikai dažnai būna besimptomiai, bet jie yra nešiotojai, o delta atmainos nešiojimas yra didelė viruso dalelių koncentracija. Reiškia, tas asmuo, kuris nešioja besimptomę ligos formą, labai sparčiai ir labai gausiai išskiria per trumpą laiką tų užkrečiamų, vadinamų infektabilių, dalelių. Nesitestavimas tiesiog neleidžia identifikuoti asmens, kuris yra aplinkai pavojingas – nešiotojas arba galbūt ir sergantis lengva forma. Tokiu atveju, jo gyvenimas toliau socialiai aktyviai vyksta: namai – mokykla, namai – darbovietė ir tokiu būdu tas virusas labai sparčiai plinta“, – pastebėjo D. Razmuvienė.

Testavimas leistų greitai atsekti užsikrėtimo atvejus ugdymo įstaigose ir stabdyti ligos plitimą izoliuojant užsikrėtusįjį bei nustatant asmenis, kurie turėjo aukštos rizikos kontaktą su užsikrėtusiuoju ir taip pat galėjo užsikrėsti, jie būtų izoliuojami ir viruso grandinė nutrūktų.

„Jeigu tai nedaroma dabartiniu metu – būtent tas testavimas, kuris leistų nustatyti, aišku, mes leidžiame tam virusui plisti ir toliau. Ir jeigu tai yra mokykla, uždara erdvė, tas virusas, kaip sakau, yra laimingas atradęs tokią terpę, kur gali save realizuoti labai sėkmingai“, – dėstė D. Razmuvienė.

Epidemiologė taip pat akcentavo, kad skiepijimas yra vienintelė specifinė priemonė, galinti padėti valdyti virusą. Tiesa, šiuo metu Lietuvoje, pavyzdžiui, 12–15 metų amžiaus grupėje vakcinacijos procentas siekia tik 29,2 proc.

Kaip dar viena svarbi situacijos valdymo priemonė mokyklose akcentuojamas srautų valdymas.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, klasėje nustačius COVID-19 atvejį, izoliuotis turi tik tie moksleiviai, kurie yra nepasiskiepiję. Pasiskiepiję gali ir toliau mokytis kontaktiniu būdu, tačiau trečią parą jiems rekomenduojama atlikti testą dėl COVID-19.

Jeigu tai yra mokykla, uždara erdvė, tas virusas, kaip sakau, yra laimingas atradęs tokią terpę, kur gali save realizuoti labai sėkmingai.

D. Razmuvienė


Metas privalomam mokinių testavimui?

Nors ne tik Klaipėdos, bet ir visos šalies valdžia kontaktinį ugdymą šiais metais įvardija prioritetiniu, viena po kitos į izoliaciją pasitraukiančios klasės specialistams jau ima kelti nerimą.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius įsitikinęs – dabartinės priemonės nėra veiksmingos, jų negriežtinant situacija tik prastės.

„Tos priemonės, apie kurias buvo šnekama, bet, kurios yra rekomendacinio pobūdžio, pavyzdžiui, rekomendacinis testavimas. Visa tai daro įtaką. Jeigu tas priemones padarytume ne rekomendacines, o griežčiau jas taikytume, tikėtina, kad ir vaikai mažiau užsikrėstų. Kadangi jau mes turime duomenis, kad situacija blogėja, reiškia, esamų priemonių nepakanka, tai reikia ieškoti naujų“, – LRT.lt sakė V. Zemlys-Balevičius.

Pasak pašnekovo, jeigu dabar susiklosčiusi padėtis tęsis ir toliau, kažkiek klasių izoliuosis nuolatos, nes vis pasitaikys naujų užsikrėtimo atvejų.

Mokslininkas kritikuoja valdžios sprendimą mokyklose leisti tik rekomenduojamą testavimą ir teigia manantis, kad vaikų testavimas turėtų būti privalomas.

„Testavimas nėra medicininė intervencinė procedūra. Tai yra tiesiog elementarus dalykas, kurį nėra sunku pasidaryti ir aš nesuprantu, kodėl bijoma naudoti, kad tai būtų ne rekomendacija, o privaloma“, – sakė V. Zemlys-Balevičius

Pašnekovas pastebėjo, kad tais atvejais, kai vaiką atsisakoma testuoti, atsisakoma prevencinių priemonių ir leidžiama vaikams sirgti.

„Kas yra didesnė žala: ar testavimas, ar sirgimas? Tai aišku, sirgimas yra didesnė žala. Ir viskas. Kodėl šie žaidimai yra žaidžiami?“, – klausė mokslininkas.

Akcentuojama, kad vaikus, kurių šeimos galbūt paiso visų reikalavimų, jog neužsikrėstų COVID-19 liga, mokykloje gali užkrėsti vaikai, atėję iš šeimų, kur prevencinių priemonių nesilaikoma. Toks vaikas namuose gali užkrėsti garbaus amžiaus senelius, kuriems liga gali būti mirtina.

„Kodėl mes tą leidžiame ir neužkertame kelio? Lietuvoje mirčių nebuvo, hospitalizacijų buvo 400, vaikai gulėjo ir intensyvios priežiūros palatose. Nežinau, jeigu mes taip saugome savo vaikus, tai mes nenorime apsaugoti jų, ką galime laisvai padaryti, nuo intensyvios priežiūros palatos. Man šitai nėra suvokiama“, – rėžė V. Zemlys-Balevičius.

Pasak pašnekovo, šiuo metu jau turimi aiškūs signalai, kad situacija blogėja ir reikia įjungti atsakomuosius veiksmus.

Nežinau, jeigu mes taip saugome savo vaikus, tai mes nenorime apsaugoti jų, ką galime laisvai padaryti, nuo intensyvios priežiūros palatos.

V. Zemlys-Balevičius


Testavimas ir kaukės viruso plitimo riziką gali sumažinti per pusę

Virusologijos profesorius Saulius Čaplinskas kelia klausimą, ar iš tiesų ruošiantis naujiems mokslo metams buvo padaryta viskas, kas būtina, jog susirgimų šuolis būtų kuo mažesnis ir nesitęstų.

„Nežinau, kiek buvo skirta dėmesio ir kaip buvo organizuojamas tas pats ventiliacijos atnaujinimas mokykloje, kaip vyksta patalpų vėdinimas. Dabar bendri skaičiai, pasakyta, kad išsiųsta į nuotolį, bet – o kas ten atsitiko? Ar užsikrėtė personalas, ar moksleiviai ir kas papildomai bus daroma per tą laiką, kol vienas ar kita klasė dirbs nuotolyje? Ar vykdomas intensyvus testavimas, ar naudojamos kaukės, ar ne? Ar tie vaikai, kurie gali pasiskiepyti, ar aiškinama jiems apie skiepus ir ar jie skiepijasi? Daug yra dedamųjų tam, kad grįžimą į mokyklas padaryti saugesnį“, – LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė S. Čaplinskas.

Tiesa, jis pastebėjo, kad pati privalomumo sąvoka kai kuriems žmonėms sukelia neigiamas emocijas, norą priešintis ir šalys, kurios sėkmingiausiai valdo pandemiją, kalba ne apie privalomumą, o aiškias rekomendacijas ir aiškų jų reglamentavimą, kad žmonės suprastų ir to laikytųsi.

„Jeigu žmogus, taip pat ir vaikas, nesupras, o ypač – jo tėveliai, pedagogai nesupras, kodėl reikia elgtis vienaip, o ne kitaip, kodėl jis arba ji turėtų keisti savo elgseną?“, – pastebėjo S. Čaplinskas.

Jis taip pat neabejojo mokinių testavimo ir kaukių dėvėjimo nauda. Kartu taikant šias priemones, viruso plitimo riziką galima sumažinti per pusę.

Taip pat svarbi intensyvi ventiliacija ir patalpų vėdinimas.

„Ir, aišku, skiepai tiems vaikams, kuriems jie yra prieinami“, – akcentavo S. Čaplinskas.

Vis dėlto jis taip pat akcentuoja, kad svarbu, jog skiepytųsi ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, pedagogai, nes ne tik vaikai platina virusą ir užsikrečia mokyklose.

Pastebima, kad nuo COVID-19 pasiskiepiję arba įmunitetą įgiję, nes persirgo, asmenys vėl užsikrėtę trumpiau išlieka infekcijos šaltiniu, todėl raginimas skiepytis kuo daugiau žmonių yra suprantamas ir teisingas.

„Nėra jokių nuogąstavimų šiai dienai, kad kovido skiepai, kaip ir bet kurie kiti skiepai, kurie yra patvirtinti, kurie yra išbandyti, daro kažkokį neigiamą poveikį vaikų sveikatai“, – teigė S. Čaplinskas ir pridūrė, kad galima COVID-19 ligos žada vaikų organizmui yra didesnė nei galima trumpalaikis vakcinos poveikis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt