Lietuvoje

2021.09.16 13:36

„Visiška bejėgystė“: negalią turinti mergaitė mokykloje laukiama tik kelioms valandoms

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.09.16 13:36

Iki šiol negalią turinti Monika paslaugas specialiojoje mokykloje gaudavo visą dieną. Tačiau nuo šių mokslo metų pradžios Monika laukiama tik nuo 12 iki 16 valandos. Tokią situaciją Negalios organizacijų forumo vadovė Henrika Varnienė vadina visiška bejėgyste, tačiau mokyklos vadovė sako, kad nusiskundimų nėra sulaukusi.

Devyniolikametei Monikai (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt) iki šiol buvo suteikiamas visos dienos ugdymas Vilniaus Šilo mokykloje. Kaip LRT.lt pasakoja H. Varnienė, sunkios negalios vaikams mokyklose padedama su higienos reikalais, teikiama pagalba pavalgyti, jei reikalinga, duodami vaistai.

„Tai – gyvybiškai svarbios funkcijos, be kurių vaikas negali funkcionuoti“, – LRT.lt pažymi H. Varnienė.

Paprastai specialiojoje mokykloje dirba ir gydytojas, kineziterapeutas, slaugytojas, mokytojui klasėje padeda padėjėjas. Monikai dar pernai buvo suteikiama pagalba pavalgyti, tačiau šiemet situacija kitokia. Anot mergaitės mamos, nebuvo kito pasirinkimo, teko priimti sprendimą mergaitei mokykloje pabūti nuo 12 iki 16 valandos.

„Argumentuojama tuo, kad vaikas springsta, nors mama tai neigia, nes namuose situacija nepasikeitė. (...) Kodėl mokykla sugalvoja tokią išeitį nustatyti valandas, kada vaikas gali ateiti į mokyklą, o kada – ne?“ – klausimus kelia H. Varnienė.

Mama: neturėjome kitokio pasirinkimo

Monikos mama Lauryna LRT.lt sako, kad skambučio iš mokyklos direktorės sulaukė birželio mėnesį. Tada, pasakoja Lauryna, direktorė kalbėjo, kad dukra pradėjo dusti, tad iškviesta greitoji pagalba. Pasak mergaitės mamos, dukrai buvo sumažėjęs deguonies lygis, tačiau tai nenutiko dėl valgymo, kadangi ji net nebuvo pradėjusi valgyti.

„Po kurio laiko su mumis susisiekė mokyklos vadovybė – direktorė, pavaduotoja – didelis spaudimas buvo, skaitė padėjėjų atsisakymus maitinti, nes bijo, kad neatsitiktų nelaimė. Nors tai nebuvo susiję su valgymu. Klausė, ką mes planuojame, kodėl esame įsikibę šios mokyklos, gal mums kur nors kitur reikėtų pereiti, kur yra medicinos darbuotojas su aukštaisiais.

Bandžiau aiškinti, kad nuo to nepriklauso maitinimas, ar su viduriniu ar aukštuoju – namuose puikiai susitvarkome, tiek metų ir ten maitindavo“, – apgailestauja Lauryna.

Mergaitės mama pabrėžia, kad nebeliko nieko kito, todėl mokyklai pasiūlė, kad dukrą leis be maitinimo: „Kad vaikas nebūtų visą laiką namie. Apie 12 val. pamaitiname, atvežame pabūti, kad pabendrautų su vaikais“.

„Neturėjome kitokio pasirinkimo. (...) Supratau, kad neturime kitokios galimybės“, – teigia Lauryna.

Kelia klausimus dėl mokinio krepšelio

H. Varnienė išskiria ir tai, kad sunkios negalios vaikų mokinio krepšelis yra gerokai didesnis – Negalios organizacijų forumo vadovės manymu, vien dėl to vaikui turėtų būti suteikiama tokia pagalba, kokios reikia.

„Tokia mokykla yra viena pagalbos priemonių, kad tėvai galėtų dirbti“, – teigia pašnekovė.

Pasak jos, nesudarydama vaikui sąlygų mokykloje praleisti visą dieną, mokykla pasilengvina sau gyvenimą.

„Aš tada keliu klausimą: jei iš visos dienos vaikas būna tik pusę dienos, tai kur dalis krepšelio nueina? Taigi vaikui skirta krepšelio dalis – tam vaikui“, – stebisi H. Varnienė.

Kaip LRT.lt anksčiau yra informavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2021 metais vieno bendrojo ugdymo mokinio krepšelis vidutiniškai siekia 2060 eurų metams.

Besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programas ir dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems nedidelių arba vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių papildomai skiriami 675 eurai metams, o turintiems didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – papildomai 1332 eurai metams, aiškino ministerija.

Mokyklos vadovė: mokykla nėra gavusi skundų

Vilniaus Šilo mokyklos direktorė Egidija Urbanavičienė portalui LRT.lt sako, kad Vilniaus Šilo mokyklos administracija „nėra gavusi ir nenagrinėja jokio skundo dėl galimai netinkamai teikiamų ir organizuojamų paslaugų, administracijos veiksmų ar neveikimo“.

„Mokykla vykdo individualizuotas ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, socialinių įgūdžių ugdymo, neformaliojo švietimo programas įvairiapusių raidos sutrikimų, kompleksinių ir kitų negalių turintiems vaikams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių.

Individualizuotos programos, sudaromos bendradarbiaujant su mokinio tėvais/globėjais, atsižvelgiant į mokinio ugdymo poreikius, sveikatos būklę, tėvų/globėjų pageidavimus, kitas ne mokykloje mokinio turimas veiklas ir pan., todėl kiekvieno mokinio atveju ugdymo programa gali daugiau ar mažiau skirtis, keistis atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes ir poreikius“, – LRT.lt komentuoja E. Urbanavičienė.

Pasak jos, vykdant individualizuotas ugdymo programas, mokiniai neprivalo mokykloje praleisti viso mokyklos darbo laiko nuo 7 iki 19 val. Dalis mokyklos mokinių lanko veiklas kitose įstaigose ir išvyksta anksčiau, dalis ugdymą pradeda vėliau nei 7 val., dalis baigia anksčiau nei 19 val., atsižvelgiant tiek į tėvų ar globėjų pageidavimus, tiek į individualius mokinio poreikius, pasakoja mokyklos vadovė.

Ji priduria, kad šiais mokslo metais mokyklos administracija be tėvų sutikimo ir suderinimo sprendimo „neleisti mokiniui(ei) lankyti mokyklos įprastu režimu“ nėra priėmusi ir jokių tokio pobūdžio vienašalių, „nurodymų tėvams“ nėra pateikusi.

„Mokyklos administracija nuolat glaudžiai bendradarbiauja su mokinių tėvais/globėjais, siekdama užtikrinti kokybišką, tinkamą ir saugų paslaugų teikimą“, – tvirtina E. Urbanavičienė.

Mokyklos vadovė aiškina, kad mokymo lėšos (vadinamasis mokinio krepšelis) kiekvienai įstaigai skiriamos mokslo metų pradžioje, atsižvelgiant į eilę kriterijų. Tačiau, pašnekovės teigimu, faktinis mokinio per dieną praleidžiamas laikas ugdymo įstaigoje įtakos lėšų skyrimui ir jų panaudojimui neturi.

„Prasidėjus naujiems finansiniams metams (t. y. sausio mėnesį) mokymo lėšos gali būti perskirstomos, atsižvelgiant į pasikeitusi mokinių skaičių“, – sako E. Urbanavičienė.

Komentaro dėl situacijos mokykloje LRT.lt kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kuriai ir priklauso mokykla.

„Mūsų ugdymo įstaigos yra labai atsakingos ir komunikuoja su mokinių tėveliais bei ieško geriausių sprendimo variantų. Mūsų žiniomis, mergaitės mama pati buvo paprašiusi mokymo ne pilną dieną ir nurodžiusi norimą laiką. Mokykla į tokį pageidavimą atsižvelgė“, – LRT.lt teigia Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas.

Ministerija: negalime teigiamai vertinti, kad mergaitė išskiriama dėl sveikatos

Komentaro portalas LRT.lt taip pat kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Anot ministerijos atstovų, ministerija negali „teigiamai vertinti fakto, kad mergaitė išskiriama iš kitų klasės ar grupės vaikų dėl sveikatos problemų, kai visi kiti jos klasės vaikai be apribojimų gali pasinaudoti galimybe gauti tokias paslaugas ir pasibaigus ugdymo procesui“.

Ministerija pažymi, kad mokyklos steigėja yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri rūpinasi ugdymo ir švietimo pagalbos prieinamumu visiems, taip pat ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams, tad tėvams pirmiausiai reikėtų kreiptis į mokyklos steigėją ir kartu ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti reikiamą asmens sveikatos priežiūros specialisto pagalbą, kuris turėtų kompetencijų, kaip saugiai pamaitinti mokinę, o, jai užspringus, gebėtų teikti būtiną ir skubią pagalbą.

Kaip rašoma atsakymuose, mokymo lėšos skiriamos ugdymo planui įgyvendinti ir švietimo pagalbai (mokytojo, specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo ir kt. spec. darbo užmokesčiui).

„Valstybė nefinansuoja kitų, papildomų paslaugų, pavyzdžiui, vaiko priežiūros mokykloje pasibaigus ugdymo veikloms. Tai gali būti sutarta mokymo sutartyje su vaiko tėvais arba tai gali būti savivaldybės sprendimas, jeigu savivaldybė skiria atitinkamą finansavimą šioms paslaugoms ir pagalboms teikti“, – teigia ministerija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt