Lietuvoje

2021.09.15 15:50

Dėl „Lietuvos žirgyne“ padarytos žalos politikai rekomenduoja kreiptis į teismą

Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius2021.09.15 15:50

Po LRT tyrimo apie neskaidrią veiklą valstybiniame „Lietuvos žirgyne“ situaciją išnagrinėjusi Seimo Antikorupcijos komisija konstatavo, kad dėl netinkamo bendrovės valdymo valstybei galėjo būti padaryta žala. Todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turi ją įvertinti ir kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Savo ruožtu ŽŪM žada skųsti antradienį priimtą prokurorų sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos šioje bendrovėje.

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Antikorupcijos komisija bendru sutarimu patvirtino dar liepą parengtas laikinosios tyrimo grupės, nagrinėjusios galimos korupcijos atvejus ŽŪM valdomame „Lietuvos žirgyne“, išvadas. Politikai darbo ėmėsi pavasarį, po LRT tyrimo, kuriame skelbta apie korupcines schemas šioje bendrovėje, įpareigotoje rūpintis Lietuvos žirgų genofondu, politinius paskyrimus, taip pat sprendimus be viešųjų pirkimų konkursų samdyti žirgų pardavimo tarpininkę, kurios paslaugos „Lietuvos žirgynui“ esą buvo nenaudingos, nes arkliai pardavinėti pernelyg žemomis kainomis.

Išvadas pristatęs laikinosios grupės vadovas Bronislovas Matelis pažymėjo, kad daugelis LRT tyrime išvardintų faktų pasitvirtino. „Net gal radome dar daugiau“, – sakė jis.

Pasak laikinosios tyrimų grupės vadovo, jų surinkti duomenys rodo, kad „Lietuvos žirgynas“, kuriame 89,6 proc. akcijų priklauso valstybei, pastarąjį dešimtmetį galėjo būti valdomas netinkamai, nesiekta aukštų galimų pelningumo rezultatų, o ankstesnių vadovų veikloje neretai vadovautasi asmeniniais interesais.

Be to, įmonę valdančios ŽŪM ankstesni vadovai, kaip pažymėjo tyrimą atlikę parlamentarai, neretai neleistinai kišosi į įmonės veiklą, jos direktorius ir valdybos narius skirdavo vadovaudamiesi politiniais motyvais.

„Faktų mums pakako pasakyti, kad buvo politinių sprendimų, ir jų buvo labai daug“, – Antikorupcijos komisijos posėdyje pažymėjo B. Matelis.

Jis ir kiti komisijos nariai, surengę ir išvažiuojamuosius posėdžius „Lietuvos žirgyno“ padaliniuose, aiškino, kad emociškai sunku kalbėti apie ten išvystus vaizdus. Posėdyje buvo pasakojama apie Riešėje, kur laikomi genofondui priskiriami žemaitukų veislės žirgai, išvystus vaizdus, kai arkliai laikome aptvare, kuriame iki pilvų skęsta srutose. Politikų teigimu, ŽŪM šią vasarą pakeitus „Lietuvos žirgyno“ vadovybę, anksčiau performavus valdybą, šiuo metu situacija išspręsta ir žirgų laikymo sąlygos pasikeitė.

Antikorupcijos komisijos patvirtintose laikinosiose tyrimo grupės išvadose konstatuojama, kad surinkti duomenys leidžia manyti, jog dėl netinkamo „Lietuvos žirgyno“ administravimo, neefektyvios valdybos veiklos šiai įmonei ir valstybei galimai buvo padaryta žala. Todėl ŽŪM ir naujajai „Lietuvos žirgyno“ vadovybei siūloma įvertinti galimą žalą bei kreiptis į teismą dėl jos atlyginimo.

Į teisėsaugą žadama kreiptis ir dėl ŽŪM atlikto „Lietuvos žirgyno“ sandorių, ir sprendimų teisinio audito. Kaip Seimo Antikorupcijos posėdyje sakė ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius, nustatyta, kad prekyba arkliais „Lietuvos žirgyne“ vykdyta nesivadovaujant jokiu raštišku aprašu, galimai sudarinėtos fiktyvios tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartys ir panašiai.

Kaip anksčiau skelbė LRT Tyrimų skyrius, paaiškėjo, kad ilgą laiką prekyba „Lietuvos žirgyno“ arkliais buvo patikėta vienintelei tarpininkei, samdytai be viešojo konkurso. Kaskart, sudarant pardavimo sandorį, su ja buvo pasirašoma nauja tarpininkavimo sutartis, o parašai neretai dėti jau po to, kai žirgai būdavo parduoti. Kai kurie žirgai pirkėjams siūlyti itin žemomis kainomis. Parlamentinio tyrimo metu buvo konstatuota, kad naujajai „Lietuvos žirgyno“ vadovybei atsisakius tarpininkės paslaugų, pajamos iš arklių pardavimo padidėjo.

LRT Tyrimų skyrius taip pat skelbė, kad ilgametis „Lietuvos žirgyno“ vadovas Edgaras Jeninas turėjo įtakos skiriant „Lietuvos žirgyno“ veiklą kontroliuojančios valdybos nepriklausomus valdybos narius, nes jų atrankos dokumentai pirmiausia buvo teikiami šiai bendrovei, o ne ŽŪM. Taip nepriklausomais valdybos nariais tapo asmenys, dalyvaujantys privačių žirgininkystės asociacijų valdyme – šios asociacijos teikė paslaugas „Lietuvos žirgynui“. O direktorius E. Jeninas, net dirbdamas valstybinėje įmonėje, dalyvavo ir suinteresuotų privačių asociacijų valdyme.

E. Jeninas sudarinėjo sutartis ne tik su žirgų pardavimo tarpininke: tokiu pat principu, be viešojo konkurso, „Lietuvos žirgynui“ veterinaro paslaugas teikė jo sugyventinė. Vyriausioji tarnybinė etikos komisija (VTEK) dar liepą konstatavo, kad tokiu būdu „Lietuvos žirgyno“ tuometis vadovas neišvengė interesų konflikto.

Šias galimos korupcijos apraiškas dar praėjusią žiemą tirti ėmėsi teisėsauga. Ikiteisminį tyrimą dėl žirgų pardavimo per tarpininkę bei veterinarijos paslaugų iš vieno asmens pirkimo pastaruoju metu vykdė Panevėžio apygardos prokuratūra. Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje dalyvavęs prokuroras Saulius Daunoravičius pranešė, kad antradienį šis tyrimas nutrauktas, nenustačius, jog buvo padaryta nusikalstama veika.

„Dėl to mūsų visuomenė ir nesupranta viešojo sektoriaus, kaip taip gali būti, kad (prokurorų sprendimu – red.) nieko nėra, nors ŽŪM teisinis auditas sako, jog neaišku kuo remiantis buvo nustatoma parduodamo žirgo kaina. Ir mes kalbame apie 10 metų laikotarpį, kai neaišku pagal ką buvo nustatomos žirgų kainos. Mums buvo duomenys, kai nupirkdavo po 200–300 eurų žirgus, o jie buvo pristatomi į pasaulinę rinką, ir tada būdavo gaunami tūkstančiai“, – prokurorų sprendimu stebėjosi Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.

Šį Panevėžio apygardos prokuratūros sprendimą dabartinė „Lietuvos žirgyno“ vadovybė žada skųsti. ŽŪM kancleris V. Aleknavičius Antikorupcijos komisijos posėdyje minėjo, kad dar ketinama spręsti, ar tai bus daroma per bendrovę, ar pačios ministerijos iniciatyva.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.