Lietuvoje

2021.09.15 11:03

VRM siūlo keisti migrantų apgyvendinimo taisykles – nori atsisakyti 6 mėnesių ribojimo

atnaujinta 14.25
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt, BNS2021.09.15 11:03

Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad į Lietuvą neteisėtai patekę migrantai apgyvendinimo vietose gali būti laikomi ir jų teisė laisvai judėti gali būti ribojama ne daugiau nei 6 mėnesius. Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketina siūlyti, kad tokio termino būtų atsisakyta. Apie tai kalbėta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje.

Kaip anksčiau portalui LRT.lt nurodė VRM, pagal galiojančius teisės aktus asmenys laikinose stovyklose gali būti apgyvendinami ekstremaliosios situacijos laikotarpiu ir 28 dienoms po to, kai baigiasi ekstremalioji situacija, bet ne ilgiau nei 6 mėnesius. Būtent šią nuostatą ketinama keisti, siūlant sulaikymo terminą padaryti neribotą.

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas trečiadienį vykusiame komiteto posėdyje teigė, kad vasaros laikotarpis neteisėtos migracijos klausimu tapo dideliu iššūkiu. Anot jo, galima turėti įvairius politinius vertinimus, tačiau migracijos krizę stabilizuoti pavyko.

„Rugpjūčio 2 dienos sprendimas pradėti apgręžimo politiką pasiteisino. Lukašenkos režimas, nors žadėjo blokuoti kiekvieną metrą sienos, šiandien yra bejėgis. Mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), remiama kariuomenės, dirba labai profesionaliai, atlieka viską lanksčiai ir man atrodo, kad tas sprendimas yra šios toks lūžis visoje Europos Sąjungos (ES) migracijos politikoje“, – dėstė L. Kasčiūnas.

Jis teigė, kad labai svarbūs sprendimai buvo priimti liepos viduryje, kai buvo priimti tam tikri ribojimai dėl migrantų, apgyvendintų Lietuvoje, judėjimo laisvės ribojimo. Taip, pasak NSGK pirmininko, buvo parodyta, kad Lietuva netaps pereinamuoju keliu į kitas ES valstybes.

Tiesa, jis priminė, kad migrantai Lietuvoje įkurtuose apgyvendinimo centruose, apribojant jų laisvą judėjimą, gali gyventi ribotą 6 mėnesių laikotarpį. L. Kasčiūnas teigė, kad labai svarbus klausimas yra tai, kas laukia baigus šiam laikotarpiui.

Rengia teisės aktų pakeitimus

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius NSGK posėdyje dėstė, kad ketinama rengti teisės pakeitimus, numatančius, kad užsieniečių teisinės padėties klausimai esant ekstremaliai situacijai nugultų vienoje vietoje, nes dabar viskas, anot jo, išmėtyta po skirtingus straipsnius.

„Būtų nustatoma, kas toliau. Anksčiau ar vėliau bus nustatyta, kad didesnė dalis jų neturi teisės likti Lietuvoje, jų prieglobsčio prašymai, tų, kurių bus atmesti, reikės dėl jų spręsti. Jie vis tiek yra neteisėtai kirtę sieną, <...> bus nustatytos jų teisės, kokios apgyvendinimo įstaigos gali būti jiems skiriamos ir pan.“, – sakė A. Abramavičius.

Viceministras teigė, kad dalis migrantų prieglobsčio neprašo, todėl susiduriama su ES teisės taikymo dvilypumu. Pasak jo, rengiamame įstatyme ketinama numatyti, kur galėtų būtų apgyvendinti migrantai, kurie neprašo prieglobsčio, kol sprendžiama dėl to, kaip su jais elgtis toliau.

„To nustatymo dabar kaip ir nėra. Jie būtų tiek apgyvendinti sulaikymo vietose Užsieniečių registravimo centre (URC), taip pat pažeidžiami asmenys galėtų būtų apgyvendinti pabėgėlių priėmimo centre. Mes atlieptume ir tą pažeidžiamų asmenų grupę, kurie neprašo prieglobsčio, bet negali būti grąžinti“, – aiškino viceministras.

Neprašančių prieglobsčio migrantų yra kiek daugiau nei 300. Todėl, anot A. Abramavičiaus, šie žmonės yra gana dviprasmiškoje būklėje, nes galiojantys teisės aktai numato, kad prieglobsčio asmenys turi pasiprašyti per 48 valandas.

„Bet de facto dalis žmonių tikisi palikti Lietuvą, jie galbūt taip yra instruktuojami kontrabandistų ar organizatorių, kad jei „jūs nepaprašysite prieglobsčio Lietuvoje, Lietuva negalės jūsų priverstinai grąžinti ir gal gausite galimybę prašyti prieglobsčio kitoje ES valstybėje“, – dėstė viceministras.

A. Abramavičius teigė, kad Vidaus reikalų ministerija siūlo, kad būtų atsisakyta 6 mėnesių termino, kai migrantus galima laikyti apgyvendinimo vietose apribojant jų laisvę judėti.

„Atsižvelgiant į ekstremalią situaciją, pirmiausia, kad nepavykus išsiųsti per 6 mėnesius ir gavus neigiamus prieglobsčio atsakymus, terminas būtų pratęstas įstatymo nustatyta tvarka. Dabar galiojanti tvarka, kad po 6 mėnesių dėl kiekvieno konkretaus atvejo reikėtų kreiptis į teismą. <...> Pažeidžiamoms grupėms, tikėtina, kad teismas judėjimo ribojimo atsisakytų“, – NSGK posėdyje kalbėjo VRM viceministras.

Dėl tokio siūlymo, pasak A. Abramavičiaus, ketinama diskutuoti su nevyriausybinėmis organizacijomis, kitomis institucijomis.

L. Kasčiūnas kalbėjo, kad, teoriškai, baigusis 6 mėnesių laikotarpiui lieka teisminis kelias, bet teismų praktika gali būti įvairi, todėl gali pradėti kurtis naratyvas „pabūkite 6 mėnesius, palaukite ir tuomet galėsite judėti laisvai“.

„Čia yra klausimas, kur reikia rasti pusiausvyrą, reikia rasti kompromisą su visais. Žinome ir nevyriausybininkų nuomonę šituo klausimu. Tai yra dilema. Mes visada stipriai deklaravome, kad Lietuva niekada nebus neteisėtos migracijos tranzito keliu. Tokių apraiškų turime išvengti, turime ieškoti sprendinių, kaip tai padaryti“, – sakė L. Kasčiūnas.

Parlamentaras Jonas Jarutis teigė, kad jau anksčiau priimant įstatymo pataisas buvo kalbėta, jog 6 mėnesių laikotarpis nėra pakankama išeitis. Anot jo, tuomet žadėta, kad prie šio klausimo ir bus grįžtama rudenį.

A. Abramavičius teigė, kad iš skirtingų institucijų jau girdėti nepritarimas dėl 6 mėnesių termino atsisakymo, nes tai prieštarautų žmogaus teisių normoms.

Vidaus reikalų ministerija popiet patikslino, kad nesilaiko pirminio Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto ir jis koreguojamas atsižvelgus kitų institucijų pastabas bei siūlymus.

„Manau, kad galutinę poziciją dar turėsime suderinti ir kai ji bus suderinta, mes ją pristatysime. Šiuo metu dar vyksta diskusijos ir tikrai ieškome geriausio sprendimo, nes turime ir tarptautinius įsipareigojimus ir žinome žiūrime į tai, kas būtų geriausią Lietuvai apsaugant savo nacionalinius interesus. Šiuo metu dar galutinių sprendimų nėra, dar yra derinimo stadija“, – teigė ministrė Agnė Bilotaitė.

Irakas nesileidžia į kalbas

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sakė, kad per šešis mėnesius nuo migranto sulaikymo jo prieglobsčio prašymas greičiausiai bus išnagrinėtas ir, tikėtina, atmestas.

Anot jos, tuomet turėtų būti pradėta vykdyti jų grąžinimo į kilmės šalį procedūra, tačiau yra valstybių, kurios atsisako priimti grąžinamus migrantus.

Ambasadorius migracijai, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius per posėdį pranešė, kad oficialūs Irako pareigūnai atsisako su Lietuva kalbėtis apie priverstinį jo piliečių grąžinimą.

„Mūsų atstovas pasirengęs vykti į Iraką, bet kol kas negauna vizos“, – sakė jis.

L. Linkevičius vylėsi, kad pokyčių šiuo klausimu galėtų būti po rinkimų Irake.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.