Lietuvoje

2021.09.19 14:23

Įvertino Šeimų sąjūdžio programą: „Kada mes dirbtume ir kada gyventume?“

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.09.19 14:23

Rugsėjo 10-ąją nuaidėjo ketvirtas Lietuvos šeimų sąjūdžio rengtas mitingas, po kurio organizatoriai kalbėjo, kad jis – ne paskutinis. Pasigirdo svarstymų, kad iš šios organizacijos gali išaugti politinė partija, tačiau ekspertai tuo abejoja. Planus kurti partiją neigia ir Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas, tačiau tikina, kad Seimo rinkimuose galėtų remti politikus, kurie įsipareigotų vykdyti bent kai kuriuos jų programos punktus.

Lietuvos šeimų sąjūdis savo interneto puslapyje yra paskelbęs programą, kurioje daugiausia kalbama apie šeimos politiką, vaikų auklėjimą, siekį užkirsti kelią Partnerystės įstatymo bei Stambulo konvencijos priėmimui, „genderistinės ideologijos“ diegimui ir t. t.

Organizacijos vadovas Raimondas Grinevičius tvirtino: tai nėra politinės partijos programa, o ir prie jos rengimo prisidėjo žmonės iš skirtingų Lietuvos kampelių.

„Ji paremta daugelio Lietuvos piliečių nuomone“, – portalui LRT.lt teigė Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad jo vadovaujama organizacija neplanuoja tapti politine partija. Vis dėlto R. Grinevičius neatmetė, kad Lietuvos šeimų sąjūdis kituose Seimo rinkimuose galėtų remti pavienius kandidatus ar politines partijas, sutiksiančias įgyvendinti bent dalį jų programinių nuostatų. Tiesa, kol kas, kaip sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio lyderis, partijų, kurias jie sutiktų remti, nėra.

Programa paremta daugelio Lietuvos piliečių nuomone.

R. Grinevičius

Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai taip pat abejojo Lietuvos šeimų sąjūdžio galimybėmis tapti atskira politine partija. Be to, jie svarstė, kad kai kurios partijos jau gerokai anksčiau bandė užsidirbti politinių taškų iš šios organizacijos.

Kas parašyta programoje?

Lietuvos šeimų sąjūdis savo programoje nurodo, kad tai nepartinis visuomeninis judėjimas, be kita ko, telkiantis piliečius ginti konstitucines vertybes. Iš viso Lietuvos šeimų sąjūdžio programoje iškelti 53 tikslai ir uždaviniai, didelė dalis jų skirta kovoti su LGBT ir genderizmu.

„Prigimtinė šeima – visuomenės ir valstybės išlikimo sąlyga, užtikrinanti tautos ir žmonijos tęstinumą“, – tokiais žodžiais pradedama Lietuvos šeimų sąjūdžio programa. Portalas LRT.lt išskyrė dalį programos punktų, kituose jų minimi tikslai dėl žiniasklaidos, visuomeninio transliuotojo, teismų sistemos pokyčių.

Nurodyta, kad valdžia negali nei perimti, nei panaikinti šeimos teisių, o valstybė turi padėti šeimai, sudarydama jai sąlygas skleistis ir klestėti, be to, nesikėsinti į šeimos autonomiją ir laisves.

Savo programoje Lietuvos šeimų sąjūdis dėsto, kad sieks stiprinti šeimos, kurią sudaro mama, tėtis ir vaikas, apsaugą ir „neatidėliojant imtis veiksmų, stabdančių genderistinę propagandą ir bet kokius bandymus vienos lyties santykius prilyginti Konstitucijoje įtvirtintai šeimos sampratai“.

„Ryžtingai vykdyti Šeimos stiprinimo įstatymo nuostatas visose gyvenimo srityse. Išgyvendinti bet kokią galimybę, manipuliuojant „neapykantos kalbos“ ir mažumų teisėmis įvesti šalyje minčių kontrolės ir faktinės diktatūros teisinius pagrindus“, – tikslus programoje vardija Lietuvos šeimų sąjūdis.

Programoje taip pat nurodyta, kad tėvai turi turėti teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, o šeima turi atlikti visuomeninę misiją – gyventi santuokoje, auklėti ir lavinti vaikus, globoti garbaus amžiaus sulaukusius šeimos narius.

Be to, dėstoma, kad jokios ES institucijos neturi teisės kištis į šalių apsisprendimą šeimos sampratos klausimais, „įskaitant finansavimo antihumaniškos ir nusikalstamos neokomunistinės genderizmo ideologijos propagandai ES šalyse nutraukimą“.

Lietuvos šeimų sąjūdžio programoje kalbama ir apie pandemijos suvaldymą, teigiant, kad „siekimas COVID-19 pandemijos pretekstu įvesti faktinę diktatūrą ir žmonių segregaciją, apribojant jų teises priklausomai nuo vakcinacijos ir pažeidžiant asmeninę apsisprendimo laisvę, ir persekiojimas, apribojant ar visai panaikinant teisę į darbą, yra antikonstitucinis ir turi būti nedelsiant sustabdytas“.

„Nedelsiant baigti valstybės institucijų, LGBT bendruomenių ir politinio korektiškumo pareigūnų už visuomenės lėšas vykdomą homoseksualumo ir translytiškumo skatinimą mokyklose. Užkirsti kelią ankstyvam vaikų seksualizavimui pagal vienpusiškus, GENDER ideologija paremtus Pasaulio sveikatos organizacijos standartus“, – programoje vardijami tikslai ir uždaviniai.

Visi žinome, kad Lietuvoje yra Šeimos stiprinimo įstatymas. Jis yra gana profesionalus ir mūsų organizacijai priimtinas, bet absoliučiai neveikiantis, o jei įstatymas yra, jis turi veikti.

R. Grinevičius

Be kitų tikslų ir uždavinių, programoje nurodyta, kad Lietuvos šeimų sąjūdis sieks, jog būtų kontroliuojami seksualinių mažumų organizacijų finansavimo šaltiniai, būdai ir būtų siekiama užkardyti „jų vykdomą visuomenės ir valstybės indoktrinaciją, pažeidžiančią kitų visuomenės narių ir grupių konstitucines teises“.

„Valstybės lygmeniu patvirtinti nuostatas, užtikrinančias visuomenės, tėvų ir vaikų apsaugą nuo diskriminuojančio seksualinio auklėjimo, tos pačios lyties partnerystės skatinimo ir tokių porų teisės įsivaikinti vaikus“, – rašoma Lietuvos šeimų sąjūdžio programoje.

Taip pat raginama iš Seimo darbotvarkės išbraukti partnerystės, Stambulo konvencijos bei mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo klausimus. Lietuvos šeimų sąjūdis taip pat siūlo keisti Konstitucijos 38-ą straipsnį ir jame nurodyti, kad „prigimtinė šeima yra visuomenės, valstybės ir tautos išlikimo pagrindas“, kad „santuoka sudaroma tik tarp vyro ir moters, laisvu sutarimu. Vaikų motina yra moteris, tėvas yra vyras.“

Siūloma keisti ir 39-ą Konstitucijos straipsnį, jame nurodant, kad „valstybė gina vaikų teisę į tapatybę pagal prigimtinę lytį ir užtikrina švietimą pagal prigimtine tapatybe pagrįstas vertybes“.

Lietuvos šeimų sąjūdis taip pat siekia, kad rinkimuose politikai nebebūtų renkami pagal partijų sąrašus, o visų lygių politikai negalėtų būti renkami daugiau nei dviem kadencijoms iš eilės. Taip pat siūloma mažinti Seimo narių skaičių iki 101. Nurodoma, kad tapęs Vyriausybės nariu Seimo narys turėtų atsisakyti parlamentaro mandato, o neperrinktas Seimo narys neturėtų gauti išeitinės išmokos.

„Turi būti ištirti masinio piliečių sekimo ir pasiklausymo atvejai, kalti pareigūnai patraukti atsakomybėn, o sekimo ir pasiklausymo duomenys sunaikinti“, – dėstoma programoje.

Joje taip pat nurodyta, kad turi būti panaikintas Konstitucinis Teismas, o jo galias perduotos Aukščiausiajam Teismui.

R. Grinevičius: programa paremta didelės dalies piliečių nuomone

Skaitant Lietuvos šeimų sąjūdžio programą susidaro įspūdis, kad didžiojoje dalyje jos kalbama apie šeimos gyvenimo ir vaikų auginimo klausimus. Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas R. Grinevičius portalui LRT.lt teigė, kad nemaža dalis programos nuostatų yra perimtos iš Šeimos stiprinimo įstatymo, taip pat tokių valstybių kaip Vengrija, Lenkija, Slovakija teisės aktų.

„Visi žinome, kad Lietuvoje yra Šeimos stiprinimo įstatymas. Jis yra gana profesionalus ir mūsų organizacijai priimtinas, bet absoliučiai neveikiantis, o jei įstatymas yra, jis turi veikti. Ten yra labai gerų nuostatų dėl šeimos stiprinimo, dėl visų nereikalingų propagandų stabdymo mokyklose. Daug kas mūsų programoje yra paremta to įstatymo nuostatomis. <...>

Aišku, daug kas paimta iš kai kurių Vengrijos įstatymų, daug kas iš Lenkijos, iš Slovakijos – valstybių, kurios dar turi sveiko proto ir žino, kad šeima yra valstybės pagrindas“, – komentavo Šeimų sąjūdžio vadovas.

R. Grinevičius pabrėžė, kad tai nėra politinės partijos programa, o teigiantieji, kad Lietuvos šeimų sąjūdis dalyvaus Seimo rinkimuose, esą klaidina visuomenę. Jis neatmetė, kad Lietuvos šeimų sąjūdis gali remti vienmandačių apygardų kandidatus ar partijas, jei bus įsipareigota vykdyti bent dalį jų programos punktų.

„Noriu akcentuoti, kad tai nėra politinės partijos programa. Tai visuomeninės organizacijos programa ir ji paremta didelės dalies Lietuvos piliečių nuomone. Tą programą mes apvilkome, sukonkretinome, bet tai nėra tik Lietuvos šeimų sąjūdžio tarybos ar kitų narių mintys. Šios mintys yra atkeliavusios iš įvairių Lietuvos kampelių. Prie šitos programos ne vienas ir ne du, o dešimtys, gal net šimtai žmonių prisidėjo“, – tvirtino R. Grinevičius.

Mūsų tikslas yra kituose rinkimuose remti daugiausia vienmandatininkus, kurie įsipareigos perimti bent dalį mūsų organizacijos programos ir pasižadės, kad ką nors iš jos įvykdys. Tai pasakytina ir apie partijas.

R. Grinevičius

Paklaustas, kokiomis priemonėmis siekia įgyvendinti programą, Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas teigė, kad pirmiausia pasipriešinimu bandoma įtikinti valdančiuosius, kad šie eina neteisingu keliu. Esą dėl to kalbamasi ne tik su opozicinių, bet ir su valdančiosios koalicijos partijų atstovais. Konkrečių programos punktų įgyvendinimo jis sakė su politikais neaptaręs, bet visais galimais kanalais, anot R. Grinevičiaus, siekiama valdžią įtikinti, kad ji dirbtų žmonėms, nepriklausomai nuo jų pažiūrų.

„Mūsų tikslas yra kituose rinkimuose remti daugiausia vienmandatininkus, kurie įsipareigos perimti bent dalį mūsų organizacijos programos ir pasižadės, kad ką nors iš jos įvykdys. Tai pasakytina ir apie partijas. Mes įsipareigosime remti partijas, kurios atitiks mūsų pažiūras.

Šiuo metu sunku pasakyti (ar yra tokių partijų, – LRT.lt). Net ir kalbant apie opozicines partijas yra tokių, kurios vienu sakiniu ar veiksmu vieną dieną atitinka mūsų punktus, o kitą dieną elgiasi priešingai. Šiuo metu tikrai neįžvelgiame, kas galėtų atitikti mūsų programą ir jai atstovauti“, – teigė R. Grinevičius ir pridūrė, kad jei dabartinė valdžia nekeis pozicijos ir neatsižvelgs į Šeimų sąjūdžio programą, kitas organizacijos tikslas bus pirmalaikiai Seimo rinkimai.

Politologė: kada mes dirbtume ir gyventume?

Nors Lietuvos šeimų sąjūdis akcentuoja, kad ši programa yra ne politinė, o sukurta visuomeninio judėjimo, Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė portalui LRT.lt sakė mananti, kad parengta programa yra plati, apimanti skirtingas sritis, bet visiškai politinė, atsiduodanti diktatūros siekiu.

„Jie ne tik pasisako už vadinamosios tradicinės šeimos puoselėjimą, bet norėtų pereiti prie išskirtinės finansinės kontrolės bendruomenių ir institucijų, kurios kaip nors susijusios su LGBT klausimais. <...> Tai jau yra išskirtinis dėmesys ir išskirtinė kontrolė institucijai, praktiškai siekiant riboti jos finansus, nors ji nepažeidžia skaidrių finansų ar kitokių įstatymų. Tai įsivaizduokime, į kokį kontrolės lygmenį siekiama pereiti“, – kaip vieną iš pavyzdžių minėjo R. Urbonaitė.

Anot politologės, pagrindinis dėmesys programoje skiriamas reikalavimams, kuriuos kelia siekis Seime priimti Partnerystės įstatymą ar ratifikuoti Stambulo konvenciją. R. Urbonaitė kalbėjo, kad programa siekiama visapusiškai remti mokytojus, valstybės tarnautojus, net ir verslininkus, kurie „kovoja su ideologiniu spaudimu ir genderizmo propaganda“.

„Jų teigimu, manipuliuojant neapykantos kalba ir mažumų teisėmis yra siekiama įvesti šalyje minčių kontrolę, faktinę diktatūrą ir t. t.“, – sakė R. Urbonaitė.

Politologė kalbėjo, kad toje pačioje programoje vienais klausimais, pavyzdžiui, minėto finansavimo, siekiama absoliučios kontrolės, o kitais, pavyzdžiui, vakcinacijos nuo COVID-19 klausimu, reikalaujama pasirinkimo laisvės.

„Siekiama atlaisvinti visus pasirinkimus, neversti nieko, duoti, pavadinkime, teisę laisvai pasirinkti. Bet, pavyzdžiui, kalbant apie migracijos politiką grįžtama prie to, kad reikia viską uždrausti, nutraukti vadinamąją migracijos politiką, kurią jie įvardija kaip Europos Sąjungos siekį iš esmės pakeisti Europos Sąjungos šalių demografinį veidą, dirbtinai skatinant masinį trečiųjų šalių gyventojų kėlimąsi į Europą“, – komentavo politologė.

O jūs, pavyzdžiui, įsivaizduojate, kaip atrodytų mūsų Seimas, jei mes ten galėtume rinkti žmones ne daugiau kaip dviem kadencijoms?

R. Urbonaitė

R. Urbonaitės manymu, Lietuvos šeimų sąjūdis savo programoje sugeneravo tris esmines temas. Pirmoji – tai, kas susiję su dokumentais, t. y. Partnerystės įstatymu bei Stambulo konvencija. Antroje temoje kalbama apie vakcinavimą, o trečiojoje – apie migraciją.

„Įdomu, kad jie, be visų šitų linijų, pradeda kelti politinius tikslus, kurie susiję, pavyzdžiui, su rinkimų sistema. Be visa to, jie turi, pavyzdžiui, reikalavimą, kad būtų visiškai panaikinta proporcinė rinkimų sistema, o visų lygių politikai būtų renkami ne ilgesnei kaip dviejų kadencijų iš eilės trukmei.

O jūs, pavyzdžiui, įsivaizduojate, kaip atrodytų mūsų Seimas, jei mes ten galėtume rinkti žmones ne daugiau kaip dviem kadencijoms? Mes ir šiuo metu turime tokią didžiulę kaitą Seime, kai kartais net ir du trečdaliai Seimo atsinaujina. Paskui jie metus mokosi pamatinių dalykų, nes dažniausiai ateina niekada gyvenime neskaitę Konstitucijos. Klausimas – kur tai gali nuvesti?“ – portalui LRT.lt kalbėjo R. Urbonaitė.

Be to, kaip sakė politologė, stebina Lietuvos šeimų sąjūdžio siekis keisti pirmalaikių rinkimų tvarką. Programoje numatyta, kad pirmalaikiai rinkimai turėtų būti rengiami, jei dauguma tam pritaria referendumu. Tuo pat metu siūloma mažinti referendumo kartelę.

R. Urbonaitė aiškinimu, dar įdomiau yra tai, kad programoje numatyta, jog apylinkių teisėjai, apylinkių prokuratūrų ir teritorinių policijos komisariatų vadovai būtų renkami tiesioginiu piliečių balsavimu „iš teisininko išsilavinimą ir praktiką turinčių kandidatų“.

„Jūs įsivaizduokite, kas dėtųsi Lietuvoje, jeigu vyktų ne tik visų bet kurio lygio politikų rinkimai ir pirmalaikiai rinkimai, iš kurių neišliptume. Mes neišliptume ir iš tiesioginių teisėjų rinkimų. Kaip atrodytų mūsų teismų sistema, nuoširdžiai bijau pagalvoti. Būtų sunkiai suvokiama.

Net ir valstybės kontrolierių siūloma rinkti tiesioginiu balsavimu. Man tik kyla klausimas – kada mes dirbtume ir kada gyventume? Nes, remiantis šita programa, mes tik eitume į rinkimus, nes dar reikėtų ir specialųjį prokurorą išsirinkti“, – Lietuvos šeimų sąjūdžio programą vertino politologė.

Man tik kyla klausimas – kada mes dirbtume ir kada gyventume? Remiantis šita programa, mes tik eitume į rinkimus, nes dar reikėtų ir specialųjį prokurorą išsirinkti.

R. Urbonaitė

Partijos naudojasi Šeimų sąjūdžiu?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis, kalbėdamas su portalu LRT.lt, svarstė, kad Lietuvos šeimų sąjūdis yra sudarytas iš įvairių skirtingų grupių ir matyti, kad jį paveikti bando skirtingos politinės jėgos, tarp jų – ir Darbo partija, ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

„Taip pat matome įvairių nacionalistinių judėjimų ir kitokių, nepriklausančių bendriems judėjimams, populistinių judėjimų, kurie išskiria labai skirtingus šūkius ir sukrauna juos į krūvą“, – kalbėjo G. Mažeikis.

Profesorius dėstė, kad kai Šeimų sąjūdis tik susikūrė, kai kurie ekspertai sutiko, kad dalis jo keliamų reikalavimų yra gana objektyvūs. Pavyzdžiui, kai buvo kalbama apie galimybių paso taikymą.

„Buvo beveik neįsivaizduojama, kokiu būdu kai kurie Lietuvos piliečiai, kurie nesugeba, negali naudotis internetine bankininkyste, galėtų prieiti prie šio paso. Vyriausybei kliuvo gana daug iš visų pusių už tai, kad ji kai kuriuos sprendimus padarė skubotai ir techniniu požiūriu nepakankamai apgalvotai. Mes taip pat sakėme, kad Vyriausybė neturėtų kurti pagrindo tokiai kritikai, darydama skubotus ir nepakankamai pagrįstus žingsnius.

Kita vertus, mes jau seniai diskutavome, iš kur kyla antivakserių nusiteikimo prieš vakcinavimą nuostata. <...> Susiklostė bendra stereotipų, prietarų, įvairiausių fantastinių teiginių, neįtikėtinų keistumų grupė, kuri audrino žmones ir įvairūs žmonės tuo įtikėjo. <...> Šita žmonių grupė, Šeimų sąjūdis, buvo įaudrinti ir be politinių partijų“, – komentavo G. Mažeikis.

Pasak jo, politinės partijos tik vėliau pradėjo naudotis tuo, kad žmonės įaudrinti. Pasitelkdamos juos, kai kurios partijos, G. Mažeikio teigimu, siekia didinti savo įtaką. Profesorius kalbėjo, kad būtent dėl to pradėjo sklisti idėja, jog galėtų susikurti nauja populistinė partija arba kuri nors jau egzistuojanti, bet nusilpusi politinė jėga į savo gretas siektų patraukti Šeimų sąjūdžio atstovus.

Matome ir įvairių nacionalistinių judėjimų, ir kitokių, nepriklausančių bendriems judėjimams, populistinių judėjimų, kurie išskiria labai skirtingus šūkius ir sukrauna juos į krūvą.

G. Mažeikis

„Todėl mes matome tokį keistą žaidimą: įvairios jėgos ir, beje, ne tik nacionalistinės, ne tik populistinės, bet ir ultrakairiosios, linkusios į sovietinę nostalgiją, staiga pabando laimę žaisti šitų įaudrintų žmonių nuomone“, – teigė profesorius.

Anot G. Mažeikio, kai kurių Šeimų sąjūdžio teiginių vertinti negalima, nes jie atvirai konfliktiniai, o pykčio bei žeminimo retorika pasitelkiama praktiškai visų valdančiųjų politikų atžvilgiu.

Tad šios politinės pusės atstovams kyla dilema, nes, viena vertus, jie neprivalo klausytis ir kentėti žeminimo, kita vertus, Šeimų sąjūdžio gretose yra grupių, su kuriomis labai svarbu kalbėtis.

„Pavyzdžiui, yra įaudrintų, bet nesigaudančių pensininkų, darbininkų, tiesiog mėgstančių protestuoti studentų, jaunuolių. Su šitomis pavienėmis grupėmis ne tik galima, bet ir reikia kalbėtis, tirti jų nuomones, žiūrėti, kokie sprendimai padaryti, kurie apsunkina pavienių socialinių grupių būklę, kaip tuos klausimus būtų galima spręsti“, – dėstė profesorius.

Vargu ar įkurs savo partiją

Paklaustas, ar Lietuvos šeimų sąjūdis galėtų tapti atskira politine partija, G. Mažeikis sakė abejojantis. Pasak jo, ši organizacija nuo pat pradžių susisiejo su kitomis partijomis, o ir originalių reikalavimų, kurių neturėtų kitos politinės jėgos, nėra suformulavusi.

„Man labai sunku įsivaizduoti, kad Šeimų sąjūdis išsiskirtų iš „Nacionalinio susivienijimo“ ir „Pro Patrios“ ar kad tokių pačių teiginių negalėtų suformuluoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija.

Manau, kai artės rinkimai, pamatysime, kad daugelis politinių partijų manipuliuoja šiais asmenimis, o, jų nuomone, jau nurašyta Laisvės partija turės tvirtų savo rinkėjų“, – svarstė G. Mažeikis.

MRU politologė R. Urbonaitė, paklausta, ar iš Lietuvos šeimų sąjūdžio gali išaugti politinė partija, teigė, kad organizacijos paruošta programa sudarė daug politinių ambicijų turinčio darinio įspūdį.

Man labai sunkų įsivaizduoti, kad Šeimų sąjūdis išsiskirtų iš „Nacionalinio susivienijimo“ ir „Pro Patrios“ ar kad tokių pačių teiginių negalėtų suformuluoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ar Darbo partija.

G. Mažeikis

„Tokių užuomazgų, regis, gali būti. Kitas dalykas, gali būti netgi raginimų tai daryti, gali būti, kad ir partijos neoficialiai bandys padėti ir paremti, paskatinti kurti ką nors, kas ateityje galėtų tapti net koalicijos partneriais.

Aišku, partijos gali tiesiog bandyti iš karto absorbuoti to darinio žmones ir tokiu būdu paimti rinkėjus, bet čia reikia skaičiuoti, kuris variantas geresnis – ar iš karto prisijungti Lietuvos šeimų sąjūdžio žmones, ar palikti juos veikti kaip atskirą vienetą, teikiant neoficialią paramą“, – komentavo politologė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt