Lietuvoje

2021.09.26 19:49

Įpykusių žmonių taikiniu tampa politikai – reikia „kaltininko su veidu“

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.09.26 19:49

Visuomenėje augant įtampai, pasigirsta vis daugiau politikų pasakojimų apie grasinimus. Grasinama ne tik politikams ar valdžios atstovams, bet ir jų šeimos nariams, o kai kuriuos ministrus tenka lydėti policijai. Mitinguose prie Seimo ir Katedros skambėjusiuose pareiškimuose būta agresijos, tačiau veiksmais tai nevirto. LRT.lt kalbinti psichologai teigė, kad užpulti politiką gali žmogus, kuris yra linkęs smurtauti ir yra pasidavęs minios spaudimui. Pašnekovai įvardijo, kas žmonėms kelia pyktį ir kokiomis aplinkybėmis tai gali virsti smurtu, nukreiptu į konkretų asmenį.

Rugpjūtį prie Seimo vykusiame mitinge minios pykčio strėlės skriejo ir į kai kuriuos parlamentarus, ministrus. Daliai buvo trukdoma išvykti iš Seimo, buvo niokojami jų automobiliai. Nors piktai nusiteikę žmonės negailėjo agresyvių žodžių, prieš pačius politikus rankos nekėlė.

Pavyzdžiui, tuo metu konservatorius Andrius Navickas sėdėjo savo automobilyje, bet negalėjo pajudėti: protestuotojai blokavo transporto priemonę, tyčiojosi iš Seimo nario išvaizdos. Mašinoje įkalintą politiką išgelbėjo policijos pareigūnai: jie padėjo parlamentarui išlipti iš automobilio ir palydėjo į Seimo rūmus. Protestuotojai tai palydėjo švilpimu ir šūksniais.

Kitas TS-KLD frakcijos narys Vytautas Kernagis pasakojo, kad Seime buvo su sūnumi. Po posėdžio jie nuėjo į automobilį ir jį apsupo riaušininkai. Jie trankė automobilį, siūbavo, po 10 minučių atėjo policininkai ir palydėjo parlamentarą su sūnumi į Seimą. Jiems pavyko palikti parlamentą tik apie 21 val., o automobilis buvo apmėtytas kiaušiniais, apspjaudytas, automobilio šonas buvo visiškai subraižytas.

Kiek vėliau rugpjūtį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kaip cituoja naujienų agentūra ELTA, Žinių radijui teigė, kad pyktis skrieja ne tik į jį, bet ir į šeimos narius.

„Darosi nepatogu, nes yra trukdomi pareigūnai, nes ne viename mieste keistų signalų buvo ir pareigūnai reaguoja. Tai negerai, man labai nepatinka, kad yra agresija ir pyktis. Diskusijos forma yra labai keistai suprantama, kad reikia terorizuoti šeimos narius, vaikus. Tokia diskusijos kultūra man atrodo labai keista“, – rugpjūčio 19 dieną Žinių radijui teigė A. Dulkys.

„Kai man sako, išeikite padiskutuoti... Žinote, kai žmonės vos ne su britvomis rankose, su pagaliais ar plytgalius svaido... Tai ta diskusija labai įdomi“, – pridūrė jis.

Per pastaruosius įvykius prisiminta 2019 metų sausį nutikusi tragedija kaimyninėje Lenkijoje, kai per koncertą ant scenos buvo užpultas ir vėliau mirė Gdansko miesto meras Pawelas Adamowiczius. Kokia yra panašių įvykių tikimybė Lietuvoje?

Ieško, kas kaltas

VDU Psichologijos katedros docentas dr. Visvaldas Legkauskas LRT.lt sako, kad visuomenė išgyvena beprecedenčio sukrėtimo laikotarpį – pandemiją. Į tai tiek pavieniai žmonės, tiek visuomenė reaguoja skirtingai: dalis žmonių reaguoja sumišimu, baime, kita dalis yra linkusi pykti. Pašnekovas pabrėžė: tai yra natūrali reakcija, bet sukrėtimą sukelia ne valdžios sprendimai, pavyzdžiui, dėl vakcinavimo ar galimybių paso, o pandemija. Tačiau sukrėtimą jaučiantys žmonės gali ieškoti, į ką galėtų nukreipti emocijas dėl tokios būsenos.

„Atsidūrus bet kokioje kritinėje situacijoje natūralus klausimas žmogui – kas kaltas? Žmogui labiausiai nepatinka atsakymas, kad kaltas jis pats, taip pat mažai patinka atsakymas, kad niekas nekaltas, taip tiesiog atsitiko. Bet žmogui labai patinka atsakymas, kad yra kažkoks kaltininkas su veidu, į kurį jis galėtų nukreipti savo neigiamas emocijas. Tada propagandos priemonėmis pasiūlomas kaltininkas su veidu ir į jį nukreipiamas pyktis“, – aiškino V. Legkauskas.

Pasak jo, tokių žmonių agresyvaus elgesio tikimybę kelia ne sukrėtimų nuotaikos, o neapykantos kalba, kurstymas ir tai galiausiai baigiasi smurtu. Psichologo teigimu, neapykantos kalbos daugėja ir daliai žmonių tai yra to paties sukrėtimo išraiška.

Kas gali lemti, kad pikti žodžiai iš žmogaus lūpų virstų veiksmais prieš konkretų asmenį? V. Legkauskas atsakė, kad tai atsitiktinumo klausimas, tačiau toks žmogus dažniausiai yra pažeidžiamos psichikos ir linkęs į smurtą. Jis pabrėžė, kad tokie žmonės nebūtinai turi psichikos sutrikimų ir ne visi pažeidžiamos psichikos asmenys linkę į smurtą.

„Jeigu sueina šie trys dalykai – pažeidžiama psichika, polinkis į smurtą ir žmogų realiai užkabinanti tema, – jis gali nuspręsti, kad reikia ką nors daryti ir daryti būtent tokiais būdais. Buvimas minioje savaime neskatina agresyvesnio elgesio“, – komentavo V. Legkauskas.

Žmogui labai patinka atsakymas, kad yra kažkoks kaltininkas su veidu, į kurį jis galėtų nukreipti neigiamas emocijas.

V. Legkauskas

Ką daro minia?

Anot pašnekovo, būnant minioje agresyvų elgesį skatina du dalykai – tiesioginis kvietimas ir pavyzdžiai. Nuo pirmojo veiksnio, pasak psichologo, iš dalies apsaugo įstatymai.

„Tie, kurie stovi ant statinės, vengia tiesioginio kvietimo smurtauti, nes būtų baudžiamoji atsakomybė. Jie rėkauja, kad blogi, šiokie, tokie, koneveikia paskutiniais žodžiais, bet tiesiogiai nesako „eikime mušti“, – aiškino pašnekovas.

Kalbėdamas apie pavyzdžius, jis minėjo, kad mitinguose gali būti grupė žmonių, kurie mėgins minią išjudinti smurtauti: tarkime, dalis asmenų ims mėtyti akmenis, o prie jų prisidės įsiaudrinusi minia. Bet minioje gali suveikti ir dar vienas aspektas, kuris gali paskatinti agresiją.

„Gali motyvuoti mintis, kad tai padaręs jis taps minios didvyriu. Yra minia, kuri kol kas labiau žodžiais negu veiksmais demonstruoja neapykantą. Bet tam žmogui gali susidaryti įspūdis, kad jei jis bus ryžtingas, imsis veiksmų, taps minios didvyriu, sulauks ovacijų“, – aiškino V. Legkauskas.

Anot jo, nuraminimo recepto nėra ir reikia tarnyboms pasistengti laiku identifikuoti ir izoliuoti tuos, kurie kryptingai siekia kurstyti smurtą.

„Ar vienaip, ar kitaip kalbės Vyriausybė, nuo to pandemija nepasibaigs. Sukrėtimas, susijaudinimas yra, pyktis irgi yra ir bus. Tie žmonės, kurie kryptingai stengiasi kurstyti smurtą, turi būti identifikuoti ir izoliuoti“, – teigė VDU Psichologijos katedros docentas V. Legkauskas.

Jie rėkauja, kad blogi, šiokie, tokie, koneveikia paskutiniais žodžiais, bet tiesiogiai nesako „eikime mušti“.

V. Legkauskas

Pamiršta kaltę ir gėdą

Vilniaus universiteto profesorius psichologas Gintautas Valickas neatmeta, kad yra smurtinio išpuolio tikimybė prieš politiką, ypač jeigu kalbama apie renginius, į kuriuos susirenka daug žmonių. Pavyzdys – rugpjūčio 10 dieną prie Seimo vykęs mitingas, kuris virto riaušėmis.

Anot pašnekovo, kai į renginį susirenka minia, jos dalyvių mintys, veiksmai, emociniai išgyvenimai įgauna bendrą kryptingumą – atsiranda didesnis ar mažesnis bendrumo jausmas, nes ateina žmonės, iš anksto pritariantys vienoms ir nepritariantys kitoms idėjoms.

„Įkaitintoje minios atmosferoje abejojantieji pradeda tikėti, neryžtingieji greitai apsisprendžia, o nuosaikieji ima reikšti ekstremistines nuotaikas. Minioje pradeda vyrauti stereotipinės mąstymo schemos, žmonių veiksmai tampa impulsyvūs, jie gali greitai pasiduoti spaudimui ir paklusti kitų nurodymams, nekritiškai perimti idėjas, aklai tikėti arba neapkęsti“, – sakė G. Valickas.

Galiausiai, kaip teigė psichologas, minioje dažnai išnyksta moraliniai draudimai, susilpnėja atsakomybės jausmas, todėl pasireiškia įvairios nepageidautino elgesio formos. Pavyzdžiui, išreiškiama panieka valdžios atstovams, politikams, priimtoms elgesio normoms, niokojamas ir naikinamas turtas, žalojami ar net žudomi žmonės.

„Minioje sumažėja žmonių savęs įsąmoninimas ir elgesio savikontrolė, todėl jie gali atlikti tokius veiksmus, kuriuos kitu atveju nuslopintų arba išgyventų dėl jų gėdą ar kaltę“, – komentavo G. Valickas.

Įkaitintoje minios atmosferoje abejojantieji pradeda tikėti, neryžtingieji greitai apsisprendžia, o nuosaikieji ima reikšti ekstremistines nuotaikas.

G. Valickas

Kas kelia agresiją?

Destruktyvų elgesį, pašnekovo teigimu, gali aktyviai provokuoti minios lyderiai, jų pagalbininkai ir asmenys, kurie dėl individualių savybių ir sukauptos patirties yra labai agresyvūs, naudojasi mažiausia galimybe siekdami išreikšti agresiją. G. Valickas sakė, kad tokie žmonės paprastai pirmieji minioje kam nors smogia, pirmieji į ką nors paleidžia akmenį.

Yra ir dar keli veiksniai, kurie sukelia nepasitenkinimą ir skatina agresiją bei priešiškumą.

„Agresyvių minios veiksmų tikimybę gali padidinti ir pablogėjusios ekonominės sąlygos, įprasto gyvenimo pokyčiai, žmonėms svarbių poreikių patenkinimo apribojimas, neteisingumo jausmas, neprognozuojama situacija, grėsmė savojo „Aš“ ir / ar savosios grupės identiškumui“, – teigė psichologas.

Jis pridūrė, kad svarbiu minios agresijos veiksniu dažnai tampa ir išankstinės negatyvios nuostatos tam tikrų asmenų, grupių, idėjų ar priimtų sprendimų atžvilgiu.

„Nesunku pastebėti, kad kai kurie paminėti minios agresiją skatinantys veiksniai yra būdingi ir dabartiniu metu mūsų šalyje susiklosčiusiai situacijai“, – teigė pašnekovas.

Koks žmogus galėtų smurtauti prieš politiką? G. Valickas sakė, kad tai gali būti tiek linkęs į agresiją žmogus, tiek turintis psichikos sutrikimų. Dėl pastarojo veiksnio gali būti būdingas didesnis kerštingumas, nelankstumas ar impulsyvumas. Tačiau tai gali būti ir iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantis asmuo, kuris pasidavė agresyvios minios spaudimui. Jis pridūrė, kad tokie žmonės gali smurtauti ir prieš visiškai atsitiktinį asmenį.

„Jeigu įvyktų incidentas ir asmuo pažeistų galiojančius įstatymus, jis turėtų būti nubaustas, tačiau kartu jam turėtų būti suteikta socialinė ir psichologinė pagalba, o esant reikalui, pavyzdžiui, atsižvelgiant į asmens psichikos sveikatos būklę, kartu su kitomis priemonėmis gali būti taikomas ir gydymas“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius psichologas G. Valickas.

Kai kurie paminėti minios agresiją skatinantys veiksniai yra būdingi ir dabartiniu metu mūsų šalyje susiklosčiusiai situacijai.

G. Valickas

Su minia dialogas neįmanomas

VDU Psichologijos katedros docentas dr. V. Legkauskas teigė, kad neįmanoma politikui užmegzti dialogo su minia, kuri pradeda rėkti ar įžeidinėti vos tarus pirmą žodį.

„Čia yra iliuzija, kad kažkas kažkur įmanoma su minia. Kalbėti gali vienas žmogus su vienu, gali kalbėtis su trimis žmonėmis, jeigu jie yra minios atstovai. Žmogus gali kalbėtis tik su gerbėjų minia ir tai ne kalbėtis, o jai kalbėti. Su priešiška minia dialogo niekur niekada nebuvo ir būti negali“, – komentavo V. Legkauskas.

Pasak jo, jei į minią atėję žmonės naudojasi savo skaičiaus pranašumu, prieš ją stovintis vienas žmogus gali būti elementariai perrėktas. O minios organizatoriai tai puikiai supranta ir manipuliuodami universaliąja dialogo vertybe mėgina sukurti situaciją, kurioje galėtų uždirbti garantuotų taškų: leisti miniai pajusti savo galią, padėti patikėti, kad ji gali šiuo konkrečiu atveju nuversti valdžią.

„Bet jeigu vienas prieš vieną – aš nebūtinai perrėksiu kitą žmogų, nes galbūt jis rėkia garsiau ar gali pasakyti daugiau žodžių per laiko vienetą negu aš. Bet kai mūsų yra daug, mes visada galime pasakyti daugiau žodžių negu tu ir galime kalbėti garsiau. Nėra jokių variantų, kad mes tuo nepasinaudotume“, – teigė V. Legkauskas.

Galima ieškoti žmonių jų socialinių tinklų burbuluose

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja politologė Rima Urbonaitė penktadienį LRT TELEVIZIJAI sakė, kad mitingą subūrusių lyderių elgesys neduos konstruktyvaus dialogo su valdžia. Nepaisant to, valdžiai tai neturi būti ženklas, kad šiuos žmones galima ignoruoti. Politikai vis tiek turi leistis į dialogą, nes kyla rizika, kad nepasitenkinimas tik augs.

R. Urbonaitė LRT.lt teigė, kad sudėtinga su pačiais mitinguotojais ieškoti kontakto dėl to, kad jie irgi yra skirtingi, jų yra daug.

„Jeigu mes turime susirinkusią minią, tai puikiai suprantame, kad atėjusi su ta minia kalbėti, pavyzdžiui, Ingrida Šimonytė, jokio rezultato nepasiektų. Dėl to, kad minia iš karto pasitiktų švilpimais ir vargu ar apskritai girdėtų, ką I. Šimonytė kalba. Kitaip tariant, kai yra scena ir yra minia, konstruktyvus dialogas neįmanomas dėl to, kad tai yra šūkiams, skambiems pareiškimams skirta vieta. Tai nėra diskusijų vieta“, – komentavo R. Urbonaitė.

Pasak jos, politikai turėtų ieškoti kitų būdų, kaip pasiekti žmones, net jei su mitingų organizatoriais sunku kalbėtis. O jie dažnu atveju nei labai nori, nei yra pasiruošę kalbėtis, taip pat skleidžia klaidinamą informaciją.

Politologės manymu, politikams reikėtų eiti į socialinių tinklų burbulus, mėginti laužyti ten esančius mitus, skelbti informaciją, kuri paremta autoritetingų ekspertų nuomone.

„Kitaip tariant, aš nematau išėjimo iš dabartinės labai sudėtingos situacijos ir kaip reikėtų bandyti šiek tiek priartėti prie tų žmonių, kur jie yra. Tai yra ieškoti jų vietose, o ne tiesiog galvoti, kad išeisi pakalbėti per vieną arba kitą televizijos kanalą ir tai pasieks žmones. Aš nesakau, kad nuomonę reikia pakeisti, – pirmiausia pabandykime sukelti abejonių. Blogiausia, kad aš jau nematau abejojančiųjų, tiesiog viena arba kita pusė žino tiksliai, kaip yra, ir net nesileidžia į diskusijas“, – dėstė R. Urbonaitė.

Ji pabrėžė, kad nusiraminti reikėtų ir politikams, kurie nemažina įtampos, nors ir kalba apie dialogą. Kalbėdama apie bendravimą socialiniuose tinkluose, pašnekovė teigė nesiūlanti to daryti tiesiogiai, pavyzdžiui, premjerei ar ministrams, nes tai gali dar labiau suerzinti žmones.

„Čia galima išnaudoti visus tuos žmones, kurie, vadinkime, turi neutralesnį statusą ir lygiai taip pat eina, skleidžia informaciją. Tai žmonės, kurie tiesiog paruošti skleisti informaciją. Svarbu, ne kas tą informaciją nuneš, bet kad ji apskritai būtų nunešta ir kad praskiestų tuose tinkluose esantį koncentratą, kuris paprastai būna sąmokslo teorijos“, – aiškino politologė R. Urbonaitė.

Kai yra scena ir yra minia, konstruktyvus dialogas neįmanomas.

R. Urbonaitė

Pradėti šeši tyrimai

Policijos departamento komunikacijos vadovas Ramūnas Matonis LRT.lt teigė, kad nuo šių metų pradžios pradėti šeši tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pernai per tokį patį laikotarpį buvo pradėti keturi tyrimai.

Remiantis minėtu straipsniu, už fizinį smurtą prieš valstybės tarnautoją gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

LRT.lt pirmena, kad po rugpjūčio 10-osios riaušių bendras įtariamųjų skaičius siekia 50, o nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.

Taip pat skaitykite

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt