Lietuvoje

2021.09.12 11:00

Žalimas kritikuoja vakcinų temomis debatuojančius teisininkus: visi šioje srityje esame diletantai

Marius Jokūbaitis, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2021.09.12 11:00

Vyriausybės priemonės pandemijos valdymui teisininkų vertinamos nevienareikšmiškai, mat daliai klausimų kelia ribojimų proporcingumas, taip pat ir jų teisėtumas – ar nutarimais priimant reikšmingus visuomenės gyvenimo sprendimus į šešėlį nėra neleistinai pastumiamas Seimas, kuriam Konstitucijoje patikėta įstatymų leidyba.


Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 705 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės – lėtai, tačiau nuosekliai pastarosiomis savaitėmis augantis sergamumas šalies valdžiai neleidžia svarstyti apie ribojimų nepasiskiepijusiems, nepersirgusiems ar netestuotiems atsisakymą. Reikalavimai neturintiems galimybių paso, kaip jau nutarta anksčiau šią vasarą, dar sugriežtės nuo rugsėjo 13-osios.

Teisininkų bendruomenę šiais klausimais išjudino Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės vieša kalba rugpjūtį, tiesa, su jos akcentais dalis sutinka visiškai, kiti tik iš dalies ar jai prieštarauja.

Kaip LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė Liudvika Meškauskaitė, dabartinis sprendimų priėmimo procesas jai atrodo netinkamas – ji kvestionuoja tai, kad sprendimai priimami ne įstatymais, tačiau žemesnės kategorijos teisės aktais.

„Asmens teisių ribojimas, apimtis ir ribojimo atsiradimo sąlygos sureguliuotos netinkamai, t.y. pažeidžiant teisinės valstybės principus, pažeidžiant įstatymo viršenybės principais – būtent yra sureguliuoti poįstatyminės teisės aktais, t.y. Vyriausybės nutarimais arba operacijų vadovo sprendimais-įsakymais, bet ne aukščiausios galios teisės aktais, kaip kad reikėtų teisinėje valstybėje tokius klausimus reguliuoti, o būtent – įstatymais“, – laidoje kalbėjo L. Meškauskaitė.

Pasak jos, „kai tik pandemija prasidėjo, galbūt galėjome į tai nelabai kreipti dėmesį“, tačiau dabar tai nėra pagrįsta.

„Jeigu nesilaikysime įstatymo nustatytos formos, tai paprasčiausiai sandoris negalios. Jeigu aš jums parduosiu namą, bet to nepatvirtins nustatyta forma notaras, toks sandoris negalios. O tai yra civilinė teisė, viešojoje teisėje yra dar griežtesni principai“, – argumentavo L. Meškauskaitė.

Ji priminė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą, kuriuo jis pripažino, kad buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nebuvo tinkamai įgaliotas eiti ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pareigas. Pasak L. Meškauskaitės, tai gali turėti ir tolimesnių teisinių implikacijų.

LRT.lt primena, kad LVAT konstatavo, jog sveikatos apsaugos ministras nuo 2020 m. gegužės 1 d. nebuvo tinkamai įgaliotas eiti operacijų vadovo pareigas, nes į jas buvo paskirtas vadovaujantis anksčiau galiojusia įstatymo redakcija – ministro pirmininko potvarkiu, o vadovaujantis naujai įsigaliojusiu įstatymu, jis turėjo būti skiriamas Vyriausybės nutarimu.

„Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris yra, jeigu taip galima išsireikšti, „mažasis Konstitucinis Teismas“, sprendimu yra jau patikrintas operacijų vadovo paskyrimo konstitucingumas. 2021 m. gegužės 4 dienos sprendimu, LVAT pripažino, kad tas poįstatyminis reguliavimas, kai operacijų vadovas paskirtas netinkamai, yra prieštaraujantis Konstitucijai. Tai yra tik pradžia, o po to gali sekti ir žalos atlyginimo klausimai, ir kitokie dalykai“, – sakė L. Meškauskaitė.

Profesorės manymu, klysta tie teisininkai, kurie nurodo į Civilinės saugos įstatymo 9-ojo straipsnio 19-ą punktą, taip neįžvelgdami problemos dėl Vyriausybėje sukoncentruoto sprendimų priėmimo.

Pasak L. Meškauskaitės, minėtoje įstatymo dalyje kalbama apie Vyriausybei deleguotą teisę ekstremaliosios situacijos metu apriboti ūkinės veiklos laisvę ir viešųjų bei administracinių paslaugų teikimą, tačiau tai niekaip nesusiję su asmens teisių ribojimu. O ekonominiai, profesiniai ir kiti kaštai nepasiskiepijusiems esą yra kaip tik tai.

„Tą veiklą, žinoma, galima ir reikia riboti – galima numatyti, kad atitinkamai būtų sėdima prie kas antro staliuko, kad ūkinė veikla vykdoma nustatytu metu, jog nesusidarytų eilės, kad žmonės dėvėtų kaukes ar atskirais atvejais būtų testuojami. Tačiau jokiu būdu įstatyme nekalbama apie asmens teisių ribojimą, o tokios teisės kaip asmens neliečiamumas, kuris numatytas Konstitucijos 21-ame straipsnyje, iš viso negali būti ribojamas pagal mūsų Konstituciją netgi karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis“, – „Aktualijų studijoje“ kalbėjo L. Meškauskaitė, taip pat pažymėjusi, jog nėra prieš vakcinas, o pati yra pasiskiepijusi.

Buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo vertinimu, klausimas dėl to, kiek „poįstatyminiais aktais galima detalizuoti įstatyme numatytą reglamentavimą“, yra keliamas „visiškai racionaliai“, tačiau kai kurie Konstitucinio Teismo išaiškinimai esą yra palankūs dabartinei situacijai pagrįsti.

„Nežinau, kiek yra racionalu visa tai iki smulkiausių detalių numatyti įstatyme, štai dėl to yra Konstitucinio Teismo doktrina, kuri leidžia detalizuoti tam tikrus klausimus. Klausimas vienas – ar iš tiesų dabar esantis įstatyminis reglamentavimas yra pakankamas, kad Vyriausybė ar operacijų vadovas nustatytų tuos detalius apribojimus, kokie dabar yra“, – sakė D. Žalimas.

Be to, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Civilinės saugos įstatymo suteikiamų įgaliojimų apimtį Vyriausybei vertina kitaip negu L. Meškauskaitė.

„Yra vis dėlto Civilinės saugos įstatyme numatyta galimybė numatyti ir judėjimo laisvę, ir paslaugų prieinamumą, o paslaugų prieinamumas neišvengiamai susijęs su žmogaus teisių ribojimais. Yra ir Konstitucinio Teismo nutarimų, kuriuos, aišku, galima įvairiai suprasti ir net kritikuoti, bet jie vis dėlto yra, kad Vyriausybė gali nustatyti detalesnius žmogaus teisių ribojimus savo teisės aktuose. Tai yra 2005-ųjų metų (nutarimas), jeigu gerai prisimenu“, – kalbėjo D. Žalimas.

Jis visgi nesutinka ir dėl paties teiginio, jog esamu teisiniu reguliavimu pažeidžiama konstitucinė teisė į asmens neliečiamumą.

„Skiepijimas nėra privalomas, kiekvienas skiepas daromas su asmens sutikimu, niekas prievarta neskiepija. Bet reikia turėti omenyje, kad nesiskiepiję asmenys – ir yra tam tikri mokslo duomenys, būčiau diletantas su jais ginčydamasis – kelia didesnę grėsmę visuomenės sveikatai, jau nekalbant apie savo sveikatą. Tai štai atsiranda pagrindas tam tikra prasme juos diferencijuoti“, – aiškino laidos pašnekovas.

D. Žalimas sako, jog net ir nepakankamai nuoseklus reguliavimas, kurį įžvelgiantys teigia kai kurie teisės specialistai, dar nėra priežastis pripažinti jį antikonstituciniu. Buvęs KT pirmininkas taip pat kritikuoja kolegas, kurie polemizuoja temose, prasilenkiančiose su jų specializacija, kaip kad vakcinų patikimumas ir epidemiologija.

„Mes visi esame diletantai šioje srityje, epidemiologai ir tie, kurie dirba su vakcinomis, neturi pagrindo teigti, kad jos kelia ypatingą padidintą pavojų. Žinote, yra įvairių fobijų, įvairių baimių, tačiau jomis neturėtų būti grindžiama veikla, kuriomis siekiama sutrukdyti valstybės pastangoms suvaldyti pandemiją“, – sakė jis.

„Agituojantys už asmens pasirinkimo laisvę be jokių pasekmių (...) atrodo tarsi remiantys tai, kad ši pandemija su sunkiomis jos pasekmėmis kuo ilgiau užtruktų, kad mes kuo ilgiau gyventume apribojimuose. Tai iš tiesų yra nepriimtina“, – pokalbyje pridūrė D. Žalimas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt