Kitąmet Kaunas taps Europos kultūros sostine, tačiau pasirengimas LGBTQ+ bendruomenės eitynėms ir tai, kaip į eisenos dalyvius reagavo kai kurie tradiciniais save vadinantys kauniečiai, neatrodė kultūringai. Šios eitynės tapo išbandymu ir Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, kuris savo veiksmais ir kalbomis rodė nepritarimą eitynėms. Neapsiėjo „Kaunas pride“ ir be incidentų, protesto priešininkus ramino specialiosios policijos pajėgos, po eitynių nukentėjo du jų dalyviai. LGBTQ+ bendruomenė staigių permainų nesitiki, tačiau viliasi, kad su jais bent bus kalbama.
„Mes esame visur“ – tokį šūkį pirmosioms „Kaunas pride“ eitynėms pasirinko organizatoriai. Jie planavo, kad eisenoje bus apie tūkstantį žmonių, tačiau policijos duomenimis, dalyvių būta du kartus tiek.
Kaip teigė eitynių dalyviai, jie pasirinko čia dalyvauti dėl sudėtingos LGBTQ+ bendruomenės padėties Lietuvoje.
Kitoje pusėje būriavosi nepritariantys eitynėms. Jie teigė, kad jau dabar yra padaryta žala valstybei, o Lietuva – žlunga.
Eitynių metu grumtynėmis pasibaigė ir susidūrimas prie fontano, prieš eitynes nusistačiusius asmenis nuo kelio stūmė specialiosios policijos pajėgos.
„Tyla – lygu mirtis “ – sako „Kaunas pride“ organizatoriai. Prieš renginį Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen jie pateikė 14 reikalavimų, tarp jų minimos teisės į santuoką ir įsivaikinimą, nepriklausomai nuo partnerių lyties, įstatymų, kurie esą leidžia cenzūruoti informaciją apie LGBTQ+ asmenis ir neužtikrina pakankamos jų apsaugos, pakeitimas. Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pareiškė darysiąs viską, kad reikalavimas dėl įsivaikinimo tos pačios lyties asmenims, nebūtų įgyvendintas. Esą ši iniciatyva galėtų būti įtvirtinta tik keičiant Lietuvos Konstituciją.
„Realybė yra tokia, kad mes kasdien susiduriame su sunkumais ir nerimu, baime, kaip galime užtikrinti ramybę, tokią pat socialinę apsaugą ir mūsų bendruomenei. Mes realistiškai žinome, kad po šitų eitynių nebus taip, kad visi reikalavimai bus pokšt ir įvykdyti, mes žinome, kad pokyčiai vyksta iš lėto ir mes norime būti to pokalbio dalis“, – tikina „Kaunas pride“ viena iš organizatorių Vika Matuzaitė.
Apie planus rengti eitynes Kaune, organizatoriai paskelbė gegužės pabaigoje. Prireikė dviejų savivaldybei nepalankių teismų sprendimų, kad ji išduotų leidimą rengti „Kaunas pride“ ir suderintų maršrutą Laisvės alėja. Kauno savivaldybė tempė laiką – pirmąjį, žemesnės instancijos teismo nutarimą, kuriuo ji įpareigota suderinti eitynes Laisvės alėja, apskundė kelios dienos iki termino pabaigos.
Manoma, kad taip tikėtasi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nespės priimti sprendimo iki rugsėjo 4-osios, tačiau spėjo. Penktadienį, teismas neskundžiamu sprendimu įpareigojo savivaldybę suderinti eitynių maršrutą.
Dar pirmadienį V. Matijošaitis esą juokaudamas svarstė, kodėl Kaune tvyro prastas kvapas.
„Tai gal vat tas šeštadienis ir artėja. Ne, juokauju“, – tuomet sakė meras.
O ketvirtadienį meras negalėjo paaiškinti, kodėl eitynių Laisvės alėja jis nenori: „Ar jums bus svarbūs mano vertinimai? (...) Padarome mažytę pertrauką, aš jums iš karto atsakysiu. Pakartokite klausimą. Tai viską nuspręs teismas.“
Mero pasisakymus viešųjų ryšių ekspertas Arūnas Armalis vadina lietuviškai tradiciniais. Tik esą tokia atvirai homofobiška mero pozicija gali kenkti miestui, pavyzdžiui, pritraukiant
tarptautines investicijas, nes potencialūs užsienio investuotojai į ją gali sureaguoti.
„Mes turime miestą, kuris labai greitai taps Europos kultūros sostine ir tai užpildys ne tik Laisvės alėją, bet jo (miesto – LRT.lt) erdves. Jei bus sėkmingi projektai, jo erdves užpildys tikrai labai nemažai LGBT žmonių iš visos Europos. Labai bus įdomu žiūrėti, kaip tada meras dalyvaus viešuose renginiuose“, – LRT TELEVIZIJAI sako A. Armalis.
Pašaipūs kai kurių politikų pasisakymai apie LGBTQ+ bendruomenę nenustebino ir politologo Ainiaus Lašo. Jis teigia, kad didesnis nerimas dėl savivaldybių draudimų rengti protesto akcijas.
„Tai yra visokie būdai, ieškojimai būdų, neleisti žmonėms susirinkti: ar tai būtų Vilniuje, ar tai būtų Kaune; ar tai būtų vienos stovyklos žmonės, ar tai būtų kitos. Iš principo mane neramina tas noras drausti, neleisti žmonėms išsakyti savo nuomonę, savo poziciją, savo reikalavimus. Tai yra absoliučiai normalu ir skatintina kiekvienoje demokratinėje visuomenėje, ir noras kažkaip užspausti jį man nesuprantamas“, – tikina A. Lašas.
Vilniaus savivaldybė Lietuvos šeimų sąjūdžiui nusprendė neleisti mitingo prie Seimo rugsėjo 10 dieną. Prašymas leisti persvarstytas po to, kai rugpjūtį po mitingo prie Seimo kilo riaušės. Aiškinta, esą bus per didelis mitinguotųjų skaičius, o žvalgyba perspėja apie išaugusią smurtinių išpuolių per protestus tikimybę ir kitus galimus pavojus. Organizatoriai kreipėsi į teismą, kad šis leistų surengti mitingą kitą penktadienį
