Lietuvoje

2021.09.05 09:20

Rugsėjo pabaigoje – parengiamasis posėdis Zamolskio byloje

Ingrida Steniulienė, BNS2021.09.05 09:20

Rugsėjo pabaigoje Panevėžio apygardos teismo trijų teisėjų kolegija rinksis į parengiamąjį posėdį – bus sprendžiama, kaip nagrinėti itin sunkių nusikaltimų padarymu Lietuvoje kaltinamo Romo Zamolskio bylą.

Lietuvis šiuo metu kali Rusijoje už šios šalyje įvykdytus nusikaltimus.

Panevėžio teismui perduotoje baudžiamojoje byloje R. Zamolskiui yra pareikšti kaltinimai dėl dviejų žmonių nužudymo, pasikėsinimų nužudyti 14 asmenų, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimų. Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų.

Rugsėjo 24 dieną rengiamas baudžiamosios bylos posėdis, jame turi būti svarstomas tolesnis bylos likimas, kokiu būdu nagrinėti šią bylą.

Teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė BNS sakė, kad posėdyje nedalyvaus kaltinamasis ar nukentėjusieji, tačiau turėtų dalyvauti prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.

„Kadangi bus svarstomi su kaltinamojo sveikata susiję dalykai, tai dėl asmens duomenų apsaugos posėdis gali būti neviešas“, – BNS teigė J. Gudelienė.

Išsiskyrė teismų nuomonės dėl galimybės nagrinėti bylą

R. Zamolskio baudžiamąją bylą prokuratūra teismui perdavė dar vasarį, tačiau jos nagrinėjimas kol kas nepradėtas.

Šią bylą Panevėžio apygardos teismas gegužę buvo nusprendęs grąžinti prokurorams. Tąkart teismas buvo nurodęs, jog, be kita ko, per ikiteisminį tyrimą nesilaikyta reikalavimo dėl kaltinamojo akto nuorašo įteikimo R. Zamolskiui, prokurorai nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimus tarp bylos duomenų, susijusių su R. Zamolskio galimu nepakaltinamumu.

Be to, Panevėžio apygardos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu tinkamai neišspręstas klausimas dėl R. Zamolskio perdavimo Lietuvai ir jo galimybės dalyvauti baudžiamajame procese.

Tačiau aukštesnės instancijos Apeliacinis teismas priėmė kitą sprendimą ir nurodė, kad byla turi būti nagrinėjama teisme.

Aukštesnės instancijos teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daugybė veiksmų, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su R. Zamolskio psichikos sveikatos būkle, atlikta ekspertizė, kurios metu atsakyta į visus suformuluotus klausimus.

Be to, bylos nagrinėjimo metu, iškilus papildomų klausimų dėl kaltinamojo psichikos sveikatos būklės, teismas turi teisę pats paskirti papildomą ekspertizę, apklausti ekspertus ir atlikti kitus būtinus veiksmus.

Apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad prokuratūra ėmėsi tinkamų veiksmų, susijusių su kaltinamojo akto įteikimo R. Zamolskiui, kuris slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Rusijoje, atsisakančioje jį išduoti Lietuvai.

„Išnagrinėjus prokuroro skundą, nustatyta, kad prokuratūra ne tik pagal galiojančias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas išsiuntė kaltinamąjį aktą Rusijos Federacijos generalinei prokuratūrai, bet ir pateikė papildomą prašymą dėl kaltinamojo akto ir baudžiamosios bylos medžiagos kopijos elektroninėje laikmenoje įteikimo kaltinamajam“, – pažymėjo teismas.

Anot jo, nors tiesioginio atsakymo dėl kaltinamojo akto įteikimo R. Zamolskiui iš Rusijos Federacijos iki šiol nėra gauta, atsižvelgęs į kitus bylos duomenis, Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad kaltinamasis aktas R. Zamolskiui yra įteiktas.

Sunkūs nusikaltimai įvykdyti prieš 20 metų

Bylos duomenimis, 2001 metų balandžio 17 dieną R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie „Maxima bazės“, esančios netoli Gariūnų, įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir iš savanaudiškų paskatų pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes.

Išpuolio metu buvo sunkiai sužeistas vienas inkasatorius, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu buvo pagrobta daugiau nei 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų).

2001-ųjų birželį R. Zamolskis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasikėsino į policijos pareigūnus, norėjusius nustatyti jo tapatybę. Per Vilniaus centre vykusį susišaudymą buvo sužeisti du tarnybines pareigas vykdę pareigūnai.

Iš nusikaltimo vietos įtariamasis paspruko įsėdęs į atsitiktinį automobilį ir grasindamas ginklu privertęs vairuotoją važiuoti norima kryptimi.

R. Zamolskis taip pat yra įtariamas tų pačių metų liepos 25 dieną Kaune su bendrininku šūviais iš neteisėtų ginklų itin žiauriai nužudęs du vyrus.

Rugsėjo 28 dieną Kaune su bendrininkais jis pasikėsino nužudyti ir šūviais sužeidė du policijos pareigūnus.

Spalio 1-osios naktį R. Zamolskis įtariamas su bendrininku apiplėšęs vieną Kauno vaikų lopšelį-darželį.

Po savaitės Panevėžyje R. Zamolskis šaudydamas paspruko nuo jį persekiojusių pareigūnų, jo bendrininkas Virginijus Savickis tuomet buvo nukautas „Aro“ pareigūnų per įkaitų išlaisvinimo operaciją.

2001-aisiais buvo paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, 2014-aisias jis buvo sulaikytas Rusijoje.

2016 metais Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Jekaterinburgo teismas R. Zamolskiui skyrė laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs jį kaltu dėl nelegalaus ginklo laikymo, vagysčių, plėšimų, kėsinimosi nužudyti.

R.Zamolskis ir du jo bendrininkai nuteisti už nusikaltimus, padarytus Sverdlovsko srityje 2003–2006 metais.

Lietuvos teisingumo ministerija 2017 metais pagal R. Zamolskio prašymą kreipėsi į Rusiją, dėl jo perėmimo į Lietuvą likusiai bausmės daliai atlikti, tačiau Jekaterinburgo miesto Čkalovo rajono teismas tai atsisakė padaryti.

R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais įtarimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

Pagal 2017 metais priimtas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, R. Zamolskis Lietuvoje gali būti teisiamas ir jam nedalyvaujant teismo procese.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt