Lietuvoje

2021.09.01 21:16

Prasidėjus mokslo metams Šiugždinienė neatskleidžia, kokiu atveju vaikams tektų mokytis namuose: „švietimas turėtų užsidaryti paskutinis“

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.09.01 21:16

Prasidėjus mokslo metams nuotaikos pakilios, tikimasi, kad nereikės grįžti į nuotolinį mokymą, tačiau naujos koronaviruso atmainos ir šaltasis sezonas gali kelti bėdų. Pasak švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės, švietimas yra prioritetas ir jis sudėtingos situacijos atveju „turėtų užsidaryti paskutinis“, tiesa, nėra atsakymo, kaip tiksliai būtų elgiamasi, jei stipriai pablogėtų COVID-19 situacija ir būtų vadinamasis raudonasis scenarijus – Vyriausybė esą spręstų atskiru sprendimu.

– Su Rugsėjo 1-ąja, ministre.

– Dėkui, jus irgi su Mokslo ir žinių diena, visus mokytojus, mokinius ir tėvelius.

– Pradėsiu nuo klausimo, kuris turbūt esminis tiek tėveliams, tiek mokiniams. Ar mokiniams šiais mokslo metais gali tekti grįžti mokytis į namus?

– Tai priklausys nuo mūsų visų. Jeigu laikysimės visų saugumo reikalavimų, vakcinuosimės aktyviai, testuosimės, tai labai tikimės, kad mokysimės iki mokslo metų pabaigos. Viskas mūsų rankose.

Dienos tema. Šiugždinienė: švietimas yra prioritetas, jis turėtų užsidaryti paskutinis

– Labai abstraktus atsakymas. Susidaro įspūdis, kad ir Vyriausybė nežino, kas bus toliau.

– Kas pasaulyje žinojo, kad bus tokia pandemija ir kad ateis delta atmaina arba kitos atmainos? Turbūt sunku nuspėti, kaip keičiasi epideminė situacija ir kas čia dar bus, bet Vyriausybė yra pasirengusi, ji turi labai aiškius planus. Šiemet esame žymiai geriau pasirengę negu ankstesniais metais ir, manau, situacija yra pasikeitusi, todėl tikrai turime daugiau vilties. Nors sakote, kad tai abstraktu, tai yra labai konkretu ir tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

– Ką Vyriausybė numačiusi tam raudonajam scenarijui, nes būtent pagal jį nėra numatyta, kad būtų pereita prie hibridinio, nuotolinio mokymo? Yra parašyta, kad Vyriausybės atskiru sprendimu, bet neparašyta nei kiek lovų turėtų būti užimta ligoninėse arba koks sergamumas šalyje.

– Tai priklauso nuo daugybės kriterijų, o ne nuo vieno kriterijaus, tokio kaip lovų skaičius. Sveikatos sistemos veiklai ir tam, kad ji neužsidarytų, lovų skaičius, ypač reanimacijos, yra labai svarbus, bet yra ir kiti kriterijai: vakcinacijos mastas, vaikų, sulaukusių 12 metų, vakcinavimas. Yra labai daug veiksnių, todėl Vyriausybė, nenorėdama nubrėžti ribos, labai aiškiai pasakė: kadangi švietimas yra prioritetas, jis turėtų užsidaryti paskutinis, kai išnaudosime visas priemones. Vyriausybė stebės situaciją ir nuspręs atskiru sprendimu, kada pasikeistų situacija mokyklose.

– Praėjusiais metais švietimas užsidarė ankščiau nei prekybos centrai ir kitos panašios vietos.

– Manau, buvo visai kitokia situacija ir turime įvertinti visus veiksnius, kurie lemia ir kontakto trukmę, kiek būname įvairiose vietose. Mokykla yra ta vieta, kurioje būname visą dieną. Turime tai įsivertinti ir turėjome įsivertinti pavasarį.

Esu labai patenkinta mokytojų vakcinacijos skaičiais. Šiuo metu turime apie 80 proc. vakcinuotų mokytojų ir, jeigu įvertinsime imunizaciją, tai 85 proc., net 90 proc.

– Specialistai sako, kad vaikams jau padaryta nepataisomos žalos dėl ilgo užsidarymo namuose.

– Tikrai vaikams žalos padaryta ir šito tiesaus pasakymo tikrai neturėtume vengti. Ugdymo praradimus galime kompensuoti, turime visas priemones ir tą matome iš valstybinių brandos egzaminų, kurie tikrai neblogai pavyko, bet emocinė ir psichologinė sveikata yra be galo svarbi ir čia yra sunkiau koreguoti situaciją. Nuo rugsėjo 1 dienos prasideda Geros savijautos programa ir tikrai turime pasakyti, kad ilgas nuotolinis ugdymas turėjo neigiamos įtakos vaikų psichologinei, emocinei sveikatai.

– Kas bus, jei pačios savivaldybės nuspręs pereiti prie nuotolinio mokymo? Juk buvo tokių pavyzdžių praėjusiais metais, kai pavasarį, kada jau buvo galima atsidaryti, kai kurios savivaldybės rado įvairių priežasčių laikyti mokyklas toliau uždarytas, o vaikai mokėsi namie. Kokia bus savivaldybių atsakomybė už prastus mokymosi rezultatus, kai vaikai uždaryti namie?

– Šiuo metu sprendimas yra labai aiškus: kol nebus atskiro Vyriausybės sprendimo, mes visi mokomės klasėse, aktyviai testuojamės. Su savivaldybėmis turime labai glaudų ryšį, su Savivaldybių asociacija, su merais kasdien bendradarbiaujame ir dabar svarbiausia, ką turime padaryti, – užtikrinti, kad testavimas būtų maksimalus, kad kuo daugiau vaikų vakcinuotųsi. Tuomet ir nereikės sprendimo išeiti į nuotolį.

– Ar turėsite svertų, kaip paveikti savivaldybes, kurios ryžtasi užsidaryti?

– Svertai yra sveikas protas, argumentacija ir tam tikri įrodymai. Jeigu Vyriausybė yra nusprendusi, kad šiuo metu mokomės kontaktiniu būdu ir taikome tam tikras saugumo priemones, tai savivaldybės nėra nepriklausomos. Jos turi daug savarankiškumo, bet nėra nepriklausomos ir, man atrodo, merai yra pakankamai protingi, tikrai įvertina situaciją. Tikiu, kad sugebėsime susikalbėti su merais ir nuspręsti, kas yra geriausia vaikams.

Tikrai turime pasakyti, kad ilgas nuotolinis ugdymas turėjo neigiamos įtakos vaikų psichologinei, emocinei sveikatai.

– Ar esate patenkinta mokytojų vakcinacijos skaičiais?

– Esu labai patenkinta mokytojų vakcinacijos skaičiais. Šiuo metu turime apie 80 proc. vakcinuotų mokytojų ir, jeigu įvertinsime imunizaciją, tai 85 proc., net 90 proc. Dėkoju visiems mokytojams, lenkiu galvą ir manau, kad tai geras pavyzdys visai visuomenei.

– Trečiadienį pasirašytas partijų susitarimas dėl švietimo ateities iki 2030 metų, tačiau pagrindinis klausimas – kodėl jis buvo slepiamas iki dabar?

– Jis tikrai nebuvo slepiamas.

– Jis buvo slepiamas, nes visuomenė turėjo gaudyti nuotrupas iš žiniasklaidos. Tikrai nebuvo prieinama visuomenei, ji negalėjo dalyvauti diskusijose, nematė, apie ką kalbama.

– Rengiant nacionalinį susitarimą dalyvavo Nacionalinė švietimo taryba.

– Bet tai nėra nacionalinis susitarimas, tai partijų susitarimas.

– Tai yra partijų susitarimas, iš pradžių jį vadinome nacionaliniu. Svarbiausia, kad pasirašė pagrindinės parlamentinės politinės partijos, bet jį rengiant dalyvavo ir Nacionalinė švietimo taryba, kuri vienija daug įvairių švietimo organizacijų, tarp jų ir profsąjungas. Tame dalyvavo ir Lietuvos savivaldybių asociacija, ir prezidento patarėjas.

– Bet ne visuomenė.

– Buvo svarbu, kad politinės partijos susitartų, nes mums reikalingas sprendimų stabilumas, ilgalaikiškumas. Diskusijos vyko iki paskutinės minutės ir kada jau turime galutinį variantą, suderintą su visomis politinėmis partijomis, kurios pasirašė jį su Nacionaline švietimo taryba, Lietuvos savivaldybių asociacija, dokumentas yra visiems prieinamas. Natūralu, kad buvo pokyčių, daug diskusijų dėl įvairių susitarimo elementų.

– Šalia skambių deklaracijų yra keletas konkrečių įsipareigojimų, ypač dėl mokytojų ir dėstytojų atlyginimų didinimo. Ar tam reikėjo partijų susitarimo, jeigu tai ir taip įtraukta į Vyriausybės darbų programą?

– Man atrodo, tai yra labai svarbu, nes įrašyta ne tik iki 2024 metų. Esame įsipareigoję ir toliau užtikrinti nuoseklų mokytojų ir dėstytojų, akademinių darbuotojų atlyginimų augimą. Buvo labai svarbu tai dar kartą aiškiai deklaruoti. Tai vienas svarbesnių punktų susitarime ir bet kokiai politinei jėgai būnant valdžioje, esant bet kokiam ministrui, turime atsakomybę ir pareigą didinti mokytojų ir akademinės bendruomenės atlyginimus.

– Švietimo specialistai stebisi, kam kai kuriuos punktus iš viso reikėjo įtraukti į susitarimą, pavyzdžiui, punktas dėl fizinių bei virtualių laboratorijų – kam tai numatyta iki 2030 metų, jeigu galima padaryti dabar?

– Aš visiškai nenustebusi, man atrodo, tai yra labai svarbus punktas. Šiandien tik 27 proc. aštuntokų turi galimybę mokytis laboratorijose.

– Manote, kad greičiau nei 2030-aisiais nepavyktų?

– Tai yra labai didelės investicijos, turime didelių įsipareigojimų ne tik šitoje srityje, todėl svarbu užbrėžti labai aiškią ribą, iki kada privalome tai padaryti. Tikrai nesmagu, kad to šiandien nėra, aš norėčiau, kad tai būtų buvę vakar, bet to neturime. Turime tik 27 proc. ir įsivertinkime, kiek laiko mums užtruks tai įsirengti. Stengsimės kiek įmanoma anksčiau, per Tūkstantmečio mokyklų programą tai padarysime, bet galutinė riba yra 2030 metai.

– Stojimo reikalavimų suvienodinimas į valstybės finansuojamas ir mokamas vietas – tai irgi įrašyta, nors Seimas apie tai jau diskutavo ir galėjo išspręsti šį klausimą anksčiau.

– Galėjo išspręsti anksčiau, buvo pateiktas ministerijos ir šios Vyriausybės Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas dėl reikalavimų suvienodinimo, tačiau Seime laukia diskusija, nes ne visi tam pritaria. Labai svarbu, kad pasirašėme partijų susitarimą ir kad būtent šitas punktas yra čia. Svarbu, kad Seimo politinės partijos palaikytų suvienodinimą.

– Labai graži, skambi frazė „bendrojo ugdymo kokybė“, tačiau specialistai sako, kad Lietuvoje nėra apibrėžta, kas yra bendrojo ugdymo kokybė, kas yra aukštojo mokslo kokybė. Gal jūs galite paaiškinti?

– Kokybė labai priklauso nuo konteksto. Susitarime esame įrašę, kad iki 2024 metų turime apsispręsti dėl bendrojo ugdymo kokybės standarto, tai yra parametrų, kurie turi būti įgyvendinti kiekvienoje mokykloje, kokios turėtų būti ugdomos kompetencijos mūsų švietimo sistemoje.

– Praeis jūsų visa kadencija.

– Mes tikrai tai padarysime, galime tai padaryti ir anksčiau, mums tikrai nereikia laukti kadencijos pabaigos. Įgyvendinsime Tūkstantmečio mokyklų programą, kurioje kokybės standartas yra kaip vienas iš elementų.

– Kodėl manote, kad šis partijų susitarimas duos postūmį? Juk tai tikrai ne pirmas susitarimas, kuris taip ir netapo realybe.

– Toks susitarimas turbūt įvyko pirmą kartą.

– 2007 metais buvo dėl aukštojo mokslo reformos.

– Bet toks išsamus, kuris apimtų visus ugdymo lygmenis, yra pirmą kartą. Jis yra labai svarbus, nes pokyčiai švietimo sistemoje reikalauja stabilumo ir laiko. Labai svarbu, kad nesvarbu, kokia Vyriausybė yra valdžioje, kokia politinė partija turi daugumą, tie sprendimai, kuriuos priimsime, turėtų tęstinumą, nes negalime kaitalioti sprendimų kiekvieną dieną, kas dažnai vyko iki šiol. Politinių partijų susitarimas mums leidžia tikėtis, kad rasis tam tikras stabilumas įgyvendinant pokyčius švietimo sistemoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt