Lietuvoje

2021.08.31 05:30

„Spjūvis po spjūvio Klaipėdos kultūros bendruomenei“: opozicijos teigimu, konkursuose į aukštas pareigas sėkmė lydi mero aplinkos žmones

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.08.31 05:30

Uostamiestyje vis garsiau keliami klausimai dėl savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų konkursų skaidrumo. Daugiausia klausimų situaciją stebintiesiems kelia į aukštus kultūros įstaigų postus patenkantys, tačiau iki šiol kultūriniame Klaipėdos pasaulyje reikšminga veikla nepasižymėję asmenys, labiau žinomi tik dėl to, jog turi sąsajų su uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko aplinka.

Savivaldybės opozicija pirštu beda į V. Grubliauską ir jo sutuoktinę, tačiau meras priekaištus atmeta, situaciją jau prašoma aiškintis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT).

Šie metai Klaipėdoje žymimi nemažos dalies svarbių įstaigų vadovybės kaitos. Nauji vadovai jau išrinkti dviem svarbiems kultūros gyvenimo banginiams – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centrui (KKKC), viešajai įstaigai „Klaipėdos šventės“, o netrukus turėtų būti tvirtinamas ir Klaipėdos koncertų salės naujasis vadovas.

KKKC tik trečiuoju bandymu pavyko rasti vadovą, kuriuo tapo dukart šio posto siekęs buvęs Klaipėdos priklausomybės ligų centro vadovas Liudas Andrikis. Prie Jūros šventę bei kitus ypač svarbius miesto renginius organizuojančios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vairo stojo Gitano Nausėdos rinkimų štabe dirbęs ir vėliau jo patarėjo postą užėmęs Liutauras Galinis.

Viešai skelbiama, kad Koncertų salės vadovo konkursą laimėjo žurnalistas ir Klaipėdos pilies džiazo festivalio komandos narys Tadas Grabys.

Vienas po kito kultūrininkų dėmesį vis labiau prikausčiusių konkursų aptarimai jau peržengė ne itin plačių kultūros atstovų būrelių ribas – klausimus dėl mieste besiklostančios situacijos pradėjo kelti ir gerai žinomi tarybos nariai, kreiptasi į STT.

„Mes susiduriame su neskaidrumo elementais. Tie viešumoje pasirodę konkursuose dalyvavę džiazo aplinkos žmonės, kuriam vadovauja mero žmona ir savanoriais yra nemažai žmonių, kurie, kaip matome, konkurso būdu neva laimi konkursus. Ar užtikrinamas skaidrumas, ar ne, iškyla abejonės. Moraliniu principu, mano galva – ne“, – apibendrina anksčiau Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės, vicemerės pareigas ėjusi dabartinė savivaldybės tarybos narė Judita Simonavičiūtė.

Ar užtikrinamas skaidrumas, ar ne, iškyla abejonės.

J. Simonavičiūtė

„Tai, ką daro meras, yra spjūvis po spjūvio Klaipėdos kultūros bendruomenei. Klaipėdos muzikų pasaulis buvo šokiruotas. Meras visą laiką save pristatė – jis docentas, muzikas, jis yra kultūros žmogus, be abejonės. Šiuo atveju, į Klaipėdos kultūros bendruomenę nusivalė politinius batus“, – sako tarybos narė Nina Puteikienė.

Savivaldybė informaciją teikė nenoriai

Kol kas T. Grabys Klaipėdos koncertų salės vadovu dar nėra patvirtintas – kaip įprasta, pretendentui laimėjus konkursą, prieš jį patvirtinant dar laukiama tam tikrų institucijų pažymų.

„Nustatyta tvarka – kai bus gauta pažyma iš spec. tarnybų, tada ir bus sprendžiama nuo kada bus darbo šioje pozicijoje pradžia“, – LRT.lt teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Pats konkurso nugalėtojas, kuris iki šiol ne vien tik su džiazu susijusiems kultūrininkams nėra gerai žinomas, panašu, viešai džiaugtis sėkme neskuba ir renkasi atsitverti tylos siena. Atsiliepęs telefonu, T. Grabys nurodė su LRT.lt nekalbėsiąs.

Ne itin sklandi buvo ir Klaipėdos savivaldybės komunikacija dėl minėtų trijų įstaigų konkursų. Atsakymus į kelis neišplėstinius klausimus savivaldybės administracija rengė dvi paras ir atsakė į juos nepilnai.

Pavyzdžiui, iš pradžių atsisakė atskleisti įstaigos „Klaipėdos šventės“ ir Klaipėdos koncertų salės konkursų vadovų atrankos komisijų narius. Teisintasi, esą priimtose tvarkose nėra nurodyta prievolė viešinti mero potvarkiu sudaromos komisijos. Paprašius atskleisti konkurso į KKKC vadovus komisijos sudėtį, Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Gelžinytė-Litinskienė pageidavo plačiau paaiškinti, kodėl LRT.lt domina tokia informacija, ar domimasi tik šiais klausimais Klaipėdoje, ar ir kitose savivaldybėse.

Konkursai – teisėti, bet neskaidrūs?

J. Simonavičiūtė neabejoja, kad teisine prasme įvykdyti konkursai, veikiausiai, be esminių trūkumų, tačiau moraline prasme – akivaizdžiai matyti neskaidrumo elementų.

Žibalo į ugnį šliūkšteli ir viešojoje erdvėje esanti informacija. Socialiniuose tinkluose netrūksta šiltą T. Grabio ir Grubliauskų šeimos draugystę iliustruojančių nuotraukų. Esama ir bendradarbiavimo sąsajų – T. Grabys šiemet vedė Klaipėdos mero padėkos vakarą, kuris tradiciškai rengiamas Jūros šventės metu.

Taip pat, kaip minėta, T. Grabys dirba V. Grubliausko žmonos Ingos Grubliauskienės rengiamo Klaipėdos pilies džiazo festivalio komandoje. Pastaruoju metu žurnalistu dirbusio, o dabar Klaipėdos koncertų salei vadovauti besirengiančio vyro nuotrauka Klaipėdos pilies džiazo festivalio „Facebook“ paskyroje publikuojama albume, pavadintame „Klaipėda Jazz 2021: Team“.

Su I. Grubliauskiene siejamas ir įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovo postą užėmęs L. Galinis. Jis, kaip ir I. Grubliauskienė, dirbo prezidento Gitano Nausėdos rinkimų štabe.

Šios įstaigos konkursas įdomus ne tik tuo, jog jį laimėjo su mero aplinka ryšių turintis L. Galinis, bet dar ir dėl to, kad prieš jį išrinktas verslo pasaulyje gerai žinomas Ovidijus Zibalis iš pareigų nusprendė pasitraukti padirbęs vos porą savaičių.

Svarbus dėmuo – konkursų komisijų sudėtis

Vertinant klausimų keliančius konkursus atkreipiamas dėmesys ir į tai, kas sudaro tų konkursų komisijas, kurios ir nusprendžia, kas užims postus.

„Meras turi gal 5 žmones prie savęs, kurie gali dalyvauti konkurso atrankoje. Sutikime, su tokiu skaičiumi žmonių konkursus lipdai, kaip nori. Ir kompetencijos atžvilgiu – direktorių parinkti yra ką veikti. Kai buvau administracijos vadovė, dalyvaudavau konkursuose ir žinau, kad yra ką veikti“, – pastebėjo J. Simonavičiūtė.

Įstaigos „Klaipėdos šventės“ konkurso vadovo pareigoms užimti komisijai pirmininkavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis, kuris taip pat yra ir „Klaipėdos švenčių“ valdybos pirmininkas. Komisijoje dirbo ir jau minėta savivaldybės Personalo skyriaus vedėja I. Gelžinytė-Litinskienė bei dar trys merui pavaldūs žmonės: Klaipėdos savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyresnioji patarėja Asta Ivanauskienė, Klaipėdos savivaldybės tarybos ir mero sekretorius, viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ valdybos narys Modestas Vitkus bei Klaipėdos miesto savivaldybės mero patarėja Natalija Sadovskaja.

Pastaroji mero komandos narė yra buvusi ir Klaipėdos pilies džiazo festivalio, už kurio vairo stovi mero žmona I. Grubliauskienė, savanore.

Klaipėdos koncertų salės konkurso vadovo pareigoms užimti komisijai pirmininkavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, o komisiją sudarė dar penki nariai.

Komisijoje dirbo Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Deividas Petrolevičius, merui pavaldaus Klaipėdos savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyresnioji patarėja Diana Paliūnaitė, jau minėta mero patarėja N. Sadovskaja, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto dėstytojas prof. Vytautas Tetenskas.

Pagal viešai pateikiamą informaciją matyti, kad V. Tetenskui ir V. Grubliauskui yra tekę tuo pačiu metu dirbti Lietuvos Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose.

J. Sakalauskas, nors uostamiestyje nebedirba, yra aktyvus kultūrinio Klaipėdos gyvenimo dalyvis – jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje taip pat galima matyti nuotraukų, kur šis žmogus vilki Klaipėdos pilies džiazo festivalio atributika pažymėtais drabužiais, pozuoja su I. Grubliauskiene.

Kultūrininkams klausimų kelia tai, jog Klaipėdos koncertų salės vadovo atrankos komisijoje nedalyvavo savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus atstovas, tačiau, pasak uostamiesčio mero V. Grubliausko, taip nutiko todėl, jog skyriaus vedėja tuo metu atostogavo.

„Elementaru. Tuo metu Kultūros skyriaus vadovė atostogavo, todėl komisijoje dalyvavo šią sritį kuruojantis, neabejotinai ją išmanantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas, o komisijai pirmininkavo pats Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, tad dėl kompetencijos atstovaujamojo lygmens, manau, niekam neturėtų kilti jokių abejonių. Anaiptol, tokio atstovaujamojo institucinio lygmens konkursų komisijose aš net ir nepamenu – tai buvo viena pačių solidžiausių komisijų“, – patikino V. Grubliauskas.

Ryšius su žmonos rengiamu festivaliu meras neigia, tačiau lipa į renginio sceną

Nors politikai baksnoja į mero, jo žmonos ar Grubliauskų šeimos sąsajas su konkursus laimėjusiais arba juose dalyvavusiais kandidatais bei vadovų atrankos komisijų nariais, tačiau pats Klaipėdos meras neigia galimus ryšius.

Paklaustas, ar žinojo apie jo patarėjos N. Sadovskajos ryšius su Klaipėdos pilies džiazo festivaliu, V. Grubliauskas patikslino, kad, jo žiniomis, patarėja pastaruoju metu nėra tos komandos narė ir tvirtino nesidomintis festivalio komanda, tačiau apie tam tikrus procesus vis dėlto žinių turi.

„Tikrai nesidomiu jūsų minimo renginio organizacinės komandos sudėtimi bei personalijomis – kiek žinau, ta komanda formuojama savanorystės pagrindu, tad tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimo teisė“, – dėstė V. Grubliauskas.

Pati N. Sadovskaja save apibūdino kaip festivalio veteranę. „Savanore buvau jaunystėje, tai likau tiesiog veteranė. Po to buvau svečias, manęs nebuvo Lietuvoje“, – LRT.lt aiškino N. Sadovskaja.

Nors V. Grubliauskas įprastai tvirtina atsiribojantis nuo festivalio organizavimo ir visų su tuo susijusių klausimų, kone kasmet Klaipėdos merą galima išvysti renginio scenoje, užkulisiuose, o oficialioje festivalio „Facebook“ paskyroje dalyje albumų, kur publikuojamos išskirtinai tik festivalio komandos narių nuotraukos, galima matyti ir Klaipėdos merą. V. Grubliauską festivalio scenoje bei užkulisiuose buvo galima išvysti ir šiemet.

Kokiomis teisėmis V. Grubliauskas yra kviečiamas į festivalį – kaip svečias muzikantas ar miesto meras – iš jo organizatorės mero žmonos I. Grubliauskienės sužinoti nepavyko. Ši neatsakė į skambučius bei į atsakyti į LRT.lt klausimus kviečiančią trumpąją žinutę.

Uostamiesčio meras, kuris ir atrenka žmones į vadovų atrankos komisijas, aiškino, kad narius parenka atsižvelgdamas į jų kompetenciją ir konkrečios srities išmanymą, jos esminių nuostatų bei veiklos specifikos suvokimą.

„Apie kažkokius „su šeima susijusius santykius“ net nesiimu vertinti ir komentuoti, kadangi nėra nei ko komentuoti, nei dėl ko teisintis“, – patikino V. Grubliauskas.

Kritiką dėl to, jog bent jau dalis minėtų įstaigų vadovų atrankų komisijų narių bei „Klaipėdos švenčių“ ir Klaipėdos koncertų salės vadovų konkursus laimėję kandidatai turi ryšių su Grubliauskų šeima, meras vertina kaip visiškai nepagrįstą ir laužtą iš piršto.

„Prof. V. Tetenską siūlė pati Klaipėdos koncertų salės bendruomenė, M. Vitkus yra mero ir tarybos sekretorius, o D. Paliūnaitė sekretoriato teisininkė. Kadangi vadovas pavaldus merui, tad logiška ir suprantama, kad atrankos procesuose dalyvauja mero deleguoti tarnautojai, turintys teisę dalyvauti tose komisijose. O apie kažkokias sąsajas su mano žmona neturiu ko komentuoti, nes darbiniams mano santykiams bei procesams tai neturi visiškai jokios įtakos. O visos interpretacijos šia tema jau senokai išsemta tema, nes jokio turinio tame tiesiog nėra“, – užtikrino V. Grubliauskas.

Uostamiesčio mero manymu, niekam nekyla jokios abejonės, kad jei bent viename iš minėtų konkursų kurio nors jų dalyvio atžvilgiu būtų pastebėta kokia nors diskriminacija ar kurio nors iš jų protekcija, tai tikrai jau būtų apskųsta.

„Tad labai keista, kai dalyviai jokių pretenzijų dėl konkursų organizavimo nereiškė, tačiau komentuojančių ir kritikuojančių balsų iš šalies vis pasigirsta. Tad jei kas turi konkrečių pretenzijų ar nusiskundimų yra visos galimybės ginčyti konkursų rezultatus ir visi neabejotinai tai žino“, – pastebėjo V. Grubliauskas.

Tiesa, skundai dėl minėtų įstaigų vadovų atrankos ir laimėtojų jau nebėra tik garsesnės ar tylesnės kalbos kultūrininkų ar politikų būreliuose – prašymo ištirti susiklosčiusią situaciją šiomis dienomis jau turėjo sulaukti STT.

Tarybos narė Nina Puteikienė kreipėsi į STT, prašydama ištirti ne tik visų jau minėtų įstaigų vadovų atrankos konkursus, bet ir įvertinti „Klaipėdos švenčių“ vadovo L. Galinio darbo metodus, ar teisėtai jis dirba nuotoliniu būdu.

Puteikienė: parodija, o ne konkursas

Klaipėdos savivaldybės tarybos narė N. Puteikienė neabejoja, kad pastaruoju metu vykstantys ir klausimus dėl galimų ryšių su mero aplinka turinčių pretendentų protekcijų keliantys konkursai jau ima panašėti į tam tikrą tendenciją.

„Mero aparatas yra tiesiogiai susijęs su mero žmonos darbo vieta – tie patys žmonės dirba čia ir dirba ten“, – pastebėjo N. Puteikienė.

„Klaipėdos švenčių“ bei Klaipėdos koncertų salės konkursus politikė vadina tik vyšniomis ant torto.

„Konkursų maratonas Klaipėdoje prasidėjo KKKC. Buvo net trys konkursai skelbiami ir labai keista, kad pretendentas, pirmiau surinkęs mažus balus, paskutiniame konkurse surinko aukštus balus ir pradėjo vadovauti tai įstaigai. Man kelia nuostabą toks dalykas, kad tame konkurse dalyvavo ir Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovė, juvelyrė Neringa Poškutė-Jukumienė. Ji pati dėsto studentams, yra profesionali menininkė, rengia parodas. O nugalėjo žmogus, turintis socialinio darbuotojo išsilavinimą ir prieš tai labai nesėkmingai vadovavęs Priklausomybių centrui. Dėl šio konkurso kilo didelis nepasitenkinimas Klaipėdos kultūros bendruomenėje“, – dėstė N. Puteikienė.

Situacija buvo aptarta ir savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitete, kur pastebėta, kad konkursų komisiją iš esmės sudaro tik savivaldybės atstovai ir mero sekretoriato atstovai, kilo abejonė, ar jie gali kompetentingai įvertinti pretendento tinkamumą.

KKKC vadovo atrankos komisijai vadovavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė.

„Kiek žinau, ji yra sportininkė. Ar tikrai plaukikas gali įvertinti šiuolaikinio meno centro vadovo veiklos programą?“, – klausė N. Puteikienė.

Analogišką klausimą N. Puteikienė kelia ir dėl Klaipėdos koncertų salės: ar labiau kaip viešojo transporto specialistas žinomas G. Neniškis iš tiesų gali kompetentingai įvertinti žurnalisto T. Grabio parengtą Klaipėdos koncertų salės veiklos programą ir ar būtent šis pretendentas iš tiesų galėjo savarankiškai parengti kokybišką programą.

„Vietoje konkurso – absurdo spektaklis: žmogus, nelabai susijęs su muzika, rašo programą, žmogus, susijęs su transportu, ją įvertina. Tai yra parodija, o ne konkursas“, – akcentavo politikė.

Todėl buvo rekomenduota, kad komisijoje atsirastų nepriklausomas ekspertas, kuris įvertintų nuasmenintas pretendentų programas.

Šiltos kėdės bandė siekti ir mero sekretorius

Nors viešojoje erdvėje vis garsiau kalbama tik apie minėtus paskutiniuosius porą konkursų vadovų pareigoms užimti – viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ ir Klaipėdos koncertų salės – dėmesys krypsta ne tik į minėtas įstaigas.

J. Simonavičiūtė stebėjosi, kodėl viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie tai, jog Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vadovo kėdės siekia Klaipėdos mero sekretorius Modestas Vitkus, konkursas buvo sustabdytas ir netrukus nuspręsta paskelbti naują.

„Šioje vietoje mano pareiškimas buvo toks: mere, išsklaidykite abejones, ar jūsų sekretorius galėjo dalyvauti, ar jūs žinojote apie tai ir pan. Mero viešas atsakymas buvo toks, kad kiekvieno konstitucinė teisė yra dalyvauti konkursuose. Bet aš kalbu apie moralinius principus, kuriuos politikai deklaruoja, eidami į rinkimus. Arba mes ne vienodai suprantame, kas tai yra, arba meras turėjo išsklaidyti visas abejones“, – dėstė J. Simonavičiūtė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad M. Vitkus, būdamas mero ir tarybos sekretoriumi, prižiūrėjo, kaip vykdomi tarybos sprendimai, tad kyla abejonių, ar jis iš tiesų nepažeidė tvarkų nusprendęs dalyvauti konkurse. Tiesa, išsamesnio V. Grubliausko atsakymo apie jo sekretoriaus žingsnį tarybos narė taip ir nesulaukė.

Pabrėždama KRATC vadovo konkurso peripetijas N. Puteikienė akcentuoja įžvelgianti tam tikrą mero veikimo strategiją.

„Tas pavyzdys rodo, kad meras vadovaujasi savo užimama padėtimi, gaunama ir turima informacija ir savo žmonėms pralaimėjimo atveju bando užtikrinti vadinamąsias nusileidimo aikšteles arba numatydamas savo politinės karjeros posūkius – galbūt ne pabaigą – sudaro terpę, kurioje bus palaikomas, galės veikti ir pan.“, – dėstė N. Puteikienė.

Pašnekovė įžvelgia, kad meras politiniame lauke dirba kartu su visa šeima.

„Aš neįsivaizduoju, kad Vilniaus meras, Vilniaus mero žmona, Kauno meras ar Kauno mero žmona galėtų turėti savo festivalį, finansuojamą iš savivaldybės. Šis festivalis finansuojamas daugiausiai. Jie gauna apie 40 tūkst. eurų kiekvienais metais“, – rėžė politikė.

L. Galinis – retas svečias uostamiestyje?

Prieš pat Jūros šventę prie šį renginį organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vairo stojęs L. Galinis atidesnio dėmesio sulaukia ne tik dėl ryšių su Klaipėdos mero žmona ir dėl šios priežasties įtarimų keliančio jo laimėjimo konkurse, bet ir dėl darbo metodų.

„Laimėjo L. Galinis, kurį mes pažįstame iš to, kad G. Nausėdos štabe dirbo su mero žmona I. Grubliauskiene. Šioje vietoje labai įdomu tai, kad, kiek man žinoma, jis šiai įstaigai vadovauja per atstumą“, – atskleidė N. Puteikienė.

Būtent tai, ar „Klaipėdos švenčių“ vadovas turi visus reikiamus dokumentus darbui nuotoliniu būdu, ar yra atitinkamai kontroliuojamas, ar pateikia savo nuveikto darbo rezultatus N. Puteikienė prašo įvertinti STT.

L. Galinio darbas nuotoliniu būdu Klaipėdos merui V. Grubliauskui atrodo priimtinas ir esą dėl to jokių keblumų nėra kilę.

Mero teigimu, pastaruoju pandeminiu laikotarpiu darbas nuotoliniu būdu tapo visiškai įprastu ir dažnai naudojamu ir tai visiškai adekvatu, turint omenyje įvairius ribojimus karantino metu.

LRT.lt primena, kad Lietuvoje visuotinis karantinas buvo nutrauktas dar liepos 1-ąją.

„Mano manymu, svarbiausia, kad darbas yra atliekamas laiku ir kokybiškai ir kiek bei kada man reikėjo susisiekti ar susitikti su vadovu niekada nebuvo jokių problemų. Apie tai, kad dalis darbo atliekama nuotoliniu būdu žinau ir man tai suprantama. Laikas pradėti orientuotis į atliekamų darbų kokybę bei operatyvumą, o ne prioriteto suteikimo biurokratiškam požiūriui. Kaip efektyviai ir drausmingai dirbo gerokai lengvesniais laikais dirbusi tos įstaigos komanda, nemaža apimtimi buvo įvertinta savivaldybės kontrolierės atliktame audite bei kas pateikta jo išvadose. Jos daugiau nei iškalbingos“, – akcentavo V. Grubliauskas.

Klaipėdos savivaldybės administracija nesutiko atskleisti, kiek L. Galinis uždirba, tačiau tai galiausiai pavyko sužinoti iš paties „Klaipėdos švenčių“ vadovo. Šios įstaigos vadovo atlygis yra 4071 euras, neatskaičius mokesčių. Apmokėjimą už atliktą darbą nustato ir koreguoja Klaipėdos miesto savivaldybės meras.

„Manau, kad 4 tūkst. eurų atlyginimas ir galimybė dirbti per atstumą daugeliui būtų patrauklus variantas, argi ne?“, – paklausta, kas galėjo atvilioti L. Galinį dirbti į uostamiestį, svarstė N. Puteikienė.

Galinis darbo pasiūlė buvusiems bendražygiams

LRT.lt šaltiniams klausimų kelia ir tai, jog netikėtai darbą palikus dviem ne vienerius metus „Klaipėdos šventėse“ dirbusioms darbuotojoms prie komandos prisijungė paties L. Galinio dirbti pakviestos specialistės – Audronė Juškevičienė ir Vaiva Bradulskienė. Šios, kaip ir L. Galinis bei I. Grubliauskienė, prisidėjo prie G. Nausėdos prezidentinės kampanijos.

A.Juškevičienė dirbo skaitmeninės rinkodaros vadove, o V. Bradulskienė G. Nausėdos prezidentinėje kampanijoje buvo atsakinga už santykių su organizacijomis koordinavimą.

„Man prisijungus prie komandos pakviečiau prisijungti dvi jūsų minimas profesionales, kurių kompetencijas žinojau ir kurių prisijungimas buvo itin reikalingas sklandžiam šventės organizavimui likus vos trims savaitėms iki didžiausio vasaros renginio Lietuvoje“, – teigė pats L. Galinis.

Jis taip pat neslėpė, kad tai, jog yra tekę kartu dirbti anksčiau, buvo viena priežasčių, kodėl būtent jas pasirinko dirbti vienoje komandoje. A. Juškevičienės ir V. Braduskienės kompetencijos esą nekėlė jokių abejonių.

„Džiaugiuosi, jog darbuotojos turi plačią kompetenciją dirbti ne tik su renginiais, bet ir kurdamos rinkodaros strategiją, komunikacinius planus bei rūpintis šventės rėmėjų platesne paieška“, – teigė L. Galinis.

Tiesa, merui V. Grubliauskui tokie sutapimai nekelia išskirtinių klausimų, įstaigos vadovui žinomų specialistų prisitraukimą meras laiko natūraliu procesu.

„Logiška, kad ateinantis vadovas, kuris į visus darbinius procesus patenka pačiame gausių ir atsakingų darbų sudėtingu laikotarpiu karščiausiame taške, pasikviečia žmones, kuriais jis pasitiki ir kurie turi reikiamas kompetencijas. O kur, su kuo ir kada kas yra dirbęs, tai kiekvienas pats asmeniškai prisiima atsakomybę dėl galimų viešų ir privačių interesų derinimo. Tas pats galioja ir vadovui, ir jo pavaldiniams“, – dėstė V. Grubliauskas.

Dviejų gerai žinomų „Klaipėdos švenčių“ darbuotojų pasitraukimo L. Galinis nėra linkęs sureikšminti. Anot jo, tai buvo šių darbuotojų asmeninis apsisprendimas.

„Vertinu kiekvieno darbuotojo indėlį šioje organizacijoje, tačiau kiekvienas darbuotojas turi teisę apsispręsti tęsti karjerą kitoje įmonėje, todėl manau kad jie patys geriau atsakytų kodėl apsisprendė palikti šią organizaciją“, – teigė L. Galinis.

Buvęs Prezidento G. Nausėdos komandos narys „Klaipėdos šventėms“ pradėjo vadovauti birželio 14 dieną. L. Galiniui pradėjus darbą įstaigoje dirbo 16 žmonių, dabar „Klaipėdos šventės“ komandą sudaro 14 žmonių.

Tiesa, „Klaipėdos šventėms“ ir vėl teks ieškoti naujo vadovo. Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis LRT.lt patvirtino, kad pirmadienį pasirašė dabartinio įstaigos vadovo L. Galinio prašymą išeiti iš darbo. Įstaiga be vadovo liks jau nuo rugsėjo 1-osios.

„Raštas pagal tvarką buvo parašytas ir įregistruotas dar praėjusią savaitę. Gavau tą raštą ir neturėjau pagrindo jo nepasirašyti“, – sakė A. Cesiulis.

Sėkmė nusišypsojo iš trečio karto

Kaip minėta, pirmasis vadovų pasikeitimo estafetę pradėjo KKKC. Šiai įstaigai vadovą pavyko išrinkti tik trečiuoju bandymu. Du kartus konkurse dalyvavo ir jį laimėjęs L. Andrikis.

„Truputį buvau nustebęs, kad nesurinkau balų skaičiaus, nes jaučiausi, kad esu gerai pasiruošęs ir tinkamas kandidatas. Geriau atsiskleidžiau per trečią konkursą“, – LRT.lt sakė L. Andrikis.

Šis žmogus buvo žinomas dėl to, jog vadovavo Klaipėdos priklausomybės ligų centrui, taip pat buvo vienas Klaipėdos mados savaitės „Fashion Week Klaipėda“ organizatorių.

Tiesa, prieš užimdamas KKKC vadovo postą L. Andrikis, kaip pats sakė, keliems metams buvo išėjęs kūrybinių atostogų, dirbo su kultūriniais projektais, vadovavo Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijai.

„Po Priklausomybės ligų centro reikėjo poilsio, emociškai paveikė tas darbas. Reikėjo pokyčių gyvenime, tai trejus metus kūrybinėse atostogose buvau, dirbau su kultūriniais projektais ir aplinka motyvavo dalyvauti konkurse“, – pasakojo L. Andrikis.

Pašnekovas neslėpė, jog pats neieškojo darbo valstybiniame sektoriuje ir neturėjo tam itin didelio noro, tačiau dalyvauti konkurse skatino aplink esantys žmonės, akcentavo, kad L. Andrikis tokiam darbui turi ir kompetencijų ir patirties, platų pažinčių ratą.

Nors mieste kalbant apie galimai nevisiškai skaidrius konkursus ir minimas KKKC pavadinimas, tačiau L. Andrikis tvirtino, jog jo politinė veikla yra seniai nutrūkusi ir jis tikrai negalėjo turėti išskirtinių miesto valdžios atstovų protekcijų.

„Nesu pats patogiausias asmuo, kad būčiau kažkieno žmogus. Turiu aukštus standartus ir vertybes. Iš politikos ir pasitraukiau, nes mačiau užkulisinius žaidimus, kurie man tapo nebepriimtini“, – sakė L. Andrikis.

Tiesa, pripažįstama, kad pradžia nebuvo lengva – tai, jog KKKC konkursą vadovo pareigoms užimti laimėjo L. Andrikis dalį kultūros bendruomenės nustebino. Būta pasipiktinimo, jog laimėjo jis, o ne gerai kultūros pasaulyje žinoma Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė N. Poškutė-Jukumienė.

Politologė: tokie procesai – ir mažo miesto problema

Politologė, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pastebėjo, kad susiklosčiusi situacija – dviprasmiška.

„Tai yra mažo miestelio sindromas. Labai ryškiai matosi. Ne vien tik su šiais procesais, bet ir daugelyje kitų konkursų matome tą patį – visur tie patys žmonės. Visi yra susiję“, – pastebėjo G. Burbulytė-Tsiskarichvili.

Pasak pašnekovės, ne itin dideliame mieste tam tikrų specialistų ratas yra siauras, tad neretai iš tiesų kyla vadovų atrankos komisijų narių atrinkimo problema. Taigi, neatmetama, kad minimiems konkursas įtakos galėjo turėti ir tai.

„Atmetus tam tikrus ir galimus niuansus, kuriuos turėtų įvardyti VTEK ar kitos institucijos, šalia labai ryškiai matosi mažo miestelio sindromas. Tai yra dviejų pusių medalis. Iš vienos pusės – mero aplinkos žmonės, kitos – pusė Klaipėdos ta aplinka“, – pastebėjo politologė.

Ji taip pat pripažino, jog situacijos anaiptol nelengvina mero V. Grubliausko sąsajos su Klaipėdos pilies džiazo festivaliu, nors esą per eilę metų pavyko pasiekti, jog meras nusišalintų sprendžiant tam tikrus susijusius klausimais ir pan.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt