captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siekiant išsiaiškinti lietuvių mitybos įpročius, atliekamas tyrimas

Pirmą kartą Lietuvoje atliekamas mokslinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti lietuvių mitybos įpročius ir jų įtaką sveikatai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Pirmą kartą Lietuvoje atliekamas mokslinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti lietuvių mitybos įpročius ir jų įtaką sveikatai.

Mokslininkai tirs ne tik ką valgome šiandien, bet ir ką lietuviai valgė prieš 100 ar 200 metų, bei kuo mūsų virtuvė skiriasi nuo kitų pietų Baltijos regiono šalių.

Apie sveiką mitybą pastaruoju metu kalbama itin daug, žmonės domisi ekologiškais produktais, tačiau pripažįsta, kad nuolat sveikai maitintis nepavyksta – sako trūksta laiko arba pinigų.

Kavinių virėjai taip pat patvirtina, kad lietuviai sunkiai keičia mitybos įpročius ir dažniau renkasi riebius, sočius patiekalus.

„Tie patys cepelinai, tas pats lietuviškas karbonadas... Bet žmonės taip pat mėgsta rinktis ir naujus patiekalus – mėgsta įvairią žuvį, didkepsnius“, – sako virėjas Simas Kažiniauskas.

Tarptautiniame projekte dalyvaujantys Klaipėdos universiteto mokslininkai sako, kad su maistu susijusių tyrimų Lietuvoje atliekama daug, tačiau taip plačiai mitybos įpročiai dar nėra tyrinėti. Mokslininkai tirs ne tik ką ir kada valgome šiandien, kaip tai veikia mūsų sveikatą, bet ir šiandieninės mitybos sąsajas su istorine lietuvių virtuve. Gauti duomenys bus lyginami su Danijos, Švedijos ir Vokietijos tyrimų rezultatais.

„Danijoj jie praktiškai nevartoja varškės, o pas mus varškė yra vienas iš pagrindinių produktų. Dažnai ją valgome ir netgi ligoniams patariama valgyt daugiau varškės. Tai yra kalcio šaltinis, be to, sveika kepenims“, – teigia KU Sveikatos mokslų fakulteto plėtros koordinatorė doc. Natalja Istomina.

Tyrimo duomenys galbūt leis nustatyti, kodėl tam tikromis ligomis vienoje šalyje sergama labiau nei kitose.

„Sakykim, dabar storosios žarnos vėžio skaičius tikrai auga, ir tai yra tiesioginis ryšys su maistu. Taip pat Lietuva jau keletą metų pirmauja Europos Sąjungoje pagal širdies ir kraujagyslių ligų skaičių. Yra keletas hipotezių, kodėl taip vyksta. Viena iš tokių yra tai, kad gali būti netinkamas maisto pasirinkimas“, – sako N. Istomina.

Tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti po dvejų metų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close