„2014 metų lapkričio mėnesį, pasiimdami paskolą iš „Danske“ banko, dvi šeimos įsigijome būstą Nidoje ir 2015 m. keturių bendrasavininkų vardu – mes po vieną ketvirtį dalies esame bendrasavininkai – iš šie visi dalykai yra deklaruoti 2015 metų deklaracijoje“, – LRT laidoje „Dėmesio centre“ antradienį nurodė E. Masiulis.

Politikai privalo teikti interesų deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) bei turto deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Paskutinė VTEK pateikiama E. Masiulio ir jo sutuoktinės Ievos deklaracija yra už 2014-uosius metus. Joje nurodoma, kad 2010-ųjų pabaigoje šeima ėmė beveik 125 tūkst. eurų (tuomet 430 tūkst. litų) paskolą būstui iš banko „Nordea“, po pusmečio šeima sudarė 26 tūkst. eurų (tuomet 90 tūkst. litų) lizingo sutartį automobilio įsigijimui.

VMI pateikti paskutiniai politiko šeimos duomenys rodo, kad sutuoktinių nekilnojamasis turtas pernai buvo vertas 217 tūkst. eurų – lygiai tiek, kiek ir 2014-aisiais. Tiesa, 2013-aisiais šeima nekilnojamojo turto nurodė turinti už mažesnę sumą – 182 tūkst. eurų, tad nurodytas turto pokytis – 35 tūkst. eurų. Tačiau turimos paskolos nuo 2013-ųjų kaip tik sumažėjo: 2013-aisiais politikas su sutuoktine bankui buvo skolingas 141 tūkst. eurų, 2014-aisiais – beveik 147 tūkst. eurų (prisidėjo tais metais paimta per 7 tūkst. eurų žmonos paskola), 2015-aisiais – 131 tūkst. eurų.

Teisės aktai numato, kad asmenys, tarp jų – ir Seimo nariai VTEK pateikti informaciją apie sudarytus sandorius papildant ir patikslinant jau anksčiau pateiktos pirminės deklaracijos duomenis, privalo per 1 mėnesį nuo jo sudarymo dienos.

VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius BNS patvirtino, kad paskutinė E.Masiulio deklaracija teikta 2014-ųjų spalio 23-iąją ir ji daugiau nebuvo pildyta.

„Jei niekas nesikeičia, Seimo nariai privačių interesų deklaracijų gali nepildyti. O deklaruoti turi viską, visus sandorius – klausimas dėl to nekyla“, – sakė VTEK vadovas.

Apie jam pareikštus įtarimus kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu antradienį LRT laidoje „Dėmesio centre“ prabilęs buvęs liberalų vadovas nurodė, kad gegužės 10-ąją iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ėmė ne kyšį, o 90 tūkst. eurų paskolą grynaisiais, už kurią ketino pirkti nekilnojamąjį turtą Nidoje. Jis teigė, kad paskola nebuvo registruota pas notarą, tačiau aiškino turintis paskolos raštelį, kurio teisėsauga per kratą nepaėmė, o pinigus verslininkui įsipareigojo grąžinti per metus. Šio minimo sandorio jis taip pat nėra deklaravęs.

Pagal nuo 2015 metų įsigaliojusią tvarką notaro patvirtinimo reikia paskolos sutartims, kai paskolos suma viršija 3 tūkst. eurų ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais.

Teisėsauga gegužės 12-ąją atliko kratas politiko namuose, po kurių vėliau pranešta apie turimą informaciją, jog E. Masiulis galėjo paimti iš R. Kurlianskio 106 tūkst. eurų kyšį už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus. Iš viso kratos metu E. Masiulio bute rasta apie 250 tūkst. eurų grynaisiais.

Po pareikštų įtarimų E. Masiulis atsistatydino iš Liberalų sąjūdžio pirmininko posto, taip pat atsisakė Seimo nario mandato.