Jau kitą savaitę į Seimo salę po prezidentės Dalios Grybauskaitės veto grįš Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Amsterdamo universiteto reprodukcinės medicinos doktorantė Ieva Masliukaitė dabartiniam įstatymo projektui negaili kritikos ir sako, kad jį priėmus grįšime 20 metų atgal.
Nors tuo metu, kai Lietuvoje dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo vyko pagrindinės diskusijos, doktorantė buvo užsienyje, ji akylai stebėjo visą procesą.
„Liberalusis įstatymas, kuris buvo pateiktas ir svarstytas iš pat pradžių, buvo pakankamai geras. Jis buvo paruoštas pagal tarptautinius standartus. Kai staiga įstatymo variantas buvo pakeistas, aš iš karto kreipiausi į savo vadovus, į tarptautinę bendruomenę, su kuria šiuo metu ir dirbu Olandijoje, ir visi buvo šokiruoti tuo, kas vyksta. Jų nuomone, mes, priimdami tokį įstatymą, labai atsiliekame nuo viso progreso, kuris vysta Europoje. Mes iš tikrųjų regresuojame ir grįžtame bene 20 metų atgal“, – pabrėžia I. Masliukaitė.
„Pirmiausia ypatingai kritikuotinas draudimas šaldyti perteklinius embrionus ir reikalavimas visus tris sukurtus embrionus perkelti į moters organizmą. Būtent dėl šio įstatymo projekto punkto moteris atsiduria siaubingai rizikingoje situacijoje. Tai reiškia, kad mes sąmoningai sukeliame nėštumo komplikacijas, mes sąmoningai rizikuojame būsimo vaiko ir motinos sveikata ir gyvybe. Tai yra pamatiniai dalykai, kuriuos mes, būdami mokslininkai, medikai, turime suvokti“, – sako doktorantė.
Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų vaisingumo klinikose dirbusi Amsterdamo universiteto Akademinės medicinos centro reprodukcinės medicinos doktorantė pasakoja, kad šiose šalyse visų pirma pasikliaujama pasaulinėmis rekomendacijomis.
Daugiau apie tai – pokalbyje.
