Lietuvoje

2021.08.23 20:03

Tapino žvilgsnis praėjus metams nuo „Laisvės kelio“: buvome pernelyg optimistiški

Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.08.23 20:03

Šią dieną, rugpjūčio 23-ąją, minimos „Laisvės kelio“ metinės. Ir visuomenininkai, ir politikai pripažįsta, kad optimizmo dėl Baltarusijos laisvės šiandien daug mažiau nei pernai rugpjūčio 23 dieną. Tačiau tvirtina, kad vertėjo. O Baltarusijos opozicijos atstovai sako, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas gali kristi bet kurią dieną.

Lygiai prieš metus rugpjūčio 23-iąją – 50 tūkstančių Lietuvos žmonių sekmadienio popietę paskyrė tam, kad visam pasauliui parodytų, jog remia baltarusių laisvės siekį. Laisvės kelias nusidriekė nuo Vilniaus Katedros aikštės kaip Baltijos kelio prisiminimas, tik šįsyk ne iki Rygos ir Talino, o iki Baltarusijos pasienio Medininkuose.

Žinios. Vėgėlės kritika valdžiai toliau kelia audras: dalis teisininkų bendruomenės atsiribojo, neigiamai juos vertino ir politikai

„Aišku, optimizmo tais metais buvo daugiau, tikrai dauguma mūsų tikėjosi, jog tie masiniai protestai, kurie kurį laiką dar kelis mėnesius, jeigu neklystu, vyko Minske, turės įtakos. Deja, po metų galime konstatuoti, kad buvome pernelyg optimistiški, diktatorius atsilaikė, masiniai protestai nuslopo“, – konstatuoja „Laisvės kelio“ organizatorius Andrius Tapinas.

Per metus nuo taip išreikštos Lietuvos pozicijos Lietuva ir Baltarusija atšaukė savo ambasadorius, Minske nusodintas į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas, per sieną iš Baltarusijos į Lietuvą plūstelėjo, kartais ir jėga stumiami, migrantai, aižėja verslo ryšiai.

„Kroviniai, judantys per Baltarusiją, turi problemų, dažnai stringa ir sustoja, kiekis, mastas sumažėjo ir, aišku, Lietuvos eksportas dėka nepatikimos situacijos toj pačioj Baltarusijoj, dėl galimų atsiskaitymo rizikų jis irgi yra mažėjantis“, – teigia Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Tačiau ir verslininkų atstovai, ir visuomenininkai, ir politologai bei politikai, sako, kad vis tiek vertėjo eiti į „Laisvės kelią“.

„Solidarumo kelias su Baltarusija man atrodo netgi daugiau reiškia pačiai Lietuvai, buvo labai daug virkavimo dėl mūsų pilietinės visuomenės, kad ji neaktyvi, kad niekada negalėtumėm pakartoti Baltijos kelio. Ta istorija visų pirma svarbi mums dėl jautrumo Baltarusijai“, – mano VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius Vytis Jurkonis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako tikįs, kad tokį žmonių laisvės siekį mes remtume ir dabar.

„Mes kaip ir prieš metus, taip ir dabar turbūt žmones remiam, palaikom juos, liūdim dėl jų nesėkmės, džiaugiamės sėkme, kai tokia atsiranda, remiam tuos, kurie čia pas mus yra apsigyvenę, siūlom jiems prieglobstį, ir toliau tą darysim“, – sako užsienio reikalų ministras.

Vienas iš Baltarusiją pernai rugpjūtį palikusių ir dabar Lietuvoje gyvenančių baltarusių – režimo aukų rėmimo fondo vadovas Andrejus Stryžakas sako vilties, kad Baltarusija bus laisva, per šiuos metus nepraradęs.

„Bet kurią dieną. Tai gali nutikti bet kada, nes Baltarusijos valdžios sistema yra milžiniškoje įtampoje. O patys suprantate, kas vyksta su raumenimis, kurie nuolat pertempti – anksčiau ar vėliau jie trūks. Šis blogis tikrai baigsis, ir per savo gyvenimą dar pamatysime Baltarusiją su baltomis raudonomis vėliavomis ir be sienų, galėsime važiuoti vieni pas kitus į svečius be sienų“, – sako solidarumo fondo „Bysol“ steigėjas A. Stryžakas.

Dar Andrejus prideda, kad jis ne optimistas, o realistas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt