Lietuvoje

2021.09.12 20:11

„Mums tokių nereikia“: butų savininkai nenori jų nuomoti pabėgėliams, sunkiausia – daugiavaikėms šeimoms

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.09.12 20:11

Nors būstas pabėgėlių integracijai itin svarbus, paprastai butų savininkai dvejoja, ar nuomoti butą užsieniečiams. Išgirdę, kad nuomotis būstą norės pabėgėlių šeima, savininkai neretai baigia pokalbį ar atšauna „mums tokių čia nereikia“. Dar sunkiau daugiavaikėms pabėgėlių šeimoms, o didžiausią nerimą kelia stereotipai.

Butą Ibrahimui – migrantui iš Sirijos – jau penkerius metus nuomoja Artūras Šedys. Iš pradžių Ibrahimas Lietuvoje studijavo mediciną, tačiau jam studijos buvo per brangios, tad mokslus metė ir nusprendė išvykti į Vokietiją. Vis dėlto, kadangi Ibrahimo gyvenamoji vieta buvo registruota Lietuvoje, Vokietija jį sugrąžino atgal į Lietuvą. Taip siras pateko į Ruklą.

Anot A. Šedžio, po gyvenimo migrantų stovykloje Ibrahimas grįžo nusilpęs: „Ten nėra smagus gyvenimas – jie ten daromi gyvuliais. Visuomenei reikia greitai ir aktyviai reaguoti.“

Ne tik suteikė būstą, bet ir susidraugavo

A. Šedžio manymu, geriausia integracija migrantams – būti tarp vietinių žmonių. Būtent to jis ir siekė priimdamas Ibrahimą – savo ryšį su siru jis vadina gerąja praktika. A. Šedys apsilanko ne tik apžiūrėti buto, bet ir pasikalbėti, pabendrauti, padiskutuoti.

„Pakankamai aktyvią integraciją atlikau. Gal ne kiekvienas tuo gali užsiimti, bet tai yra būtina“, – portalui LRT.lt tvirtina pašnekovas.

Jis Ibrahimui padėjo susirasti darbą, supažindino su įstatymais, taisyklėmis, aptarė, kas leidžiama, o kas – ne, kaip dera ir kaip nedera elgtis. A. Šedys padėjo priprasti ir prie kasdienių rūpesčių, pavyzdžiui, prie šiukšlių rūšiavimo.

Pašnekovas priduria, kad niekada nekilo jokių nesklandumų ar baimių – su Ibrahimu iš karto pavyko užmegzti kontaktą. Dabar A. Šedys svarsto apie tolimesnę pagalbą migrantams – kartu su Ibrahimu planuoja dar keliems migrantams pasiūlyti nuomos vietą ir palaikyti ryšį.

„Jei padėsime migrantams, turime prošvaistę, kad turėsime gerų darbuotojų. Dabar mūsų lietuviai jau nustojo dirbti, nenori atlikti sunkių darbų“, – šypsosi A. Šedys.

Jis akcentuoja, kad išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, pandemijos ar migrantų krizės, neturėtume visos atsakomybės sukrauti valdžiai.

Jei padėsime migrantams, turime prošvaistę, kad turėsime gerų darbuotojų. Dabar mūsų lietuviai jau nustojo dirbti, nenori atlikti sunkių darbų.

A. Šedys

„Mes, kaip visuomenė, turime staigiai mobilizuotis. Matau daug gerų vyrų, gražią Lietuvą, pritinginčių sunkesnius darbus dirbti asmenų, galvoju, reikia į tai (atvykstančius migrantus – LRT.lt) žiūrėti kaip į dovaną, o ne kaip į problemą. Prisimename, kaip iš Lietuvos lėkėme visi į Londoną valyti ir dirbti sunkių darbų... Atrodo, darbo jėgos pas mus trūksta, tai mums atėjo pagalba“, – dėsto A. Šedys.

Didžioji dalis savininkų nesvarsto galimybės būstą nuomoti pabėgėliams

Tokia draugystė tarp buto savininko ir nuomininko – itin svarbi integracijai, portalui LRT.lt sako Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Užsieniečių integracijos programos socialinė konsultantė, vertėja Šeida Kauzonė.

Anot jos, tokiais atvejais užsienietis gali tvirčiau jaustis, nes žino, kad gali kreiptis pagalbos, kad kas nors yra šalia: „Tikiu, kad net ir savininkui tai yra naudinga, jis gali ką nors išmokti, sužinoti ką nors naujo, atrasti naudingą veiklą“, – sako Š. Kauzonė.

Tačiau ne visiems pabėgėliams taip pasiseka. Labai nedidelei daliai pabėgėlių pavyksta sėkmingai susirasti gyvenamąją vietą – paprastai prireikia ilgų derybų, apgailestauja pašnekovė.

Jos darbas su užsieniečių šeimomis prasideda joms atsikrausčius gyventi į savivaldybę. Pirmas ir svarbiausias darbas būna būsto paieška, Š. Kauzonė pastebi, kad iššūkių kyla.

„Kažkada anksčiau mėginome naudotis brokerio paslaugomis, nes buvo labai sunku, tačiau net ir su brokerių pagalba tai yra be galo sudėtinga. Didžioji dalis butų savininkų gana kategoriškai ir gana greitai atsisako net svarstyti tokį variantą“, – teigia Š. Kauzonė.

Iki būsto – ilgas kelias

Pasak jos, dažniau būstą pabėgėliams pavyksta susirasti po ilgesnių derybų, pakėlus nuomos kainą, tačiau lengva nebūna. Itin sunku buvo šeimai su penkiais vaikais – net jei savininkai iš esmės sutikdavo nuomoti būstą užsieniečiams, išgirdę apie penkis vaikus, išsigąsdavo, pasakoja Užsieniečių integracijos programos socialinė konsultantė.

Tačiau galiausiai ir šiai šeimai iš šešto ar septinto karto pavyko susirasti būstą – buto savininkei buvo įdomu ir ji norėjo padėti migrantų šeimai. Nors ir ji kiek nerimavo, baimės dingo nuraminus ir papasakojus, kur šeima gyveno anksčiau, kad nebuvo kokių nors problemų, o nuomos mokestį mokės laiku.

„Mūsų tarpininkavimas dažnai padeda, darbuotojas papasakoja, nuramina, paaiškina daugiau apie šeimą, kuri galbūt dėl kalbos barjero negali pasikalbėti. Papasakojame apie integracijos programą, užtikriname, kad šeima gauna pajamų, net jei tėvai neturi susiradę darbo, nuraminame, kad gaus pašalpas, galės susimokėti nuomos mokestį.

Didžioji dalis numeta ragelį, pasako, kad „mums tokių čia nereikia“.

Š. Kauzonė

Tai savininkams suteikia užtikrintumo. O vėliau, jei sutinka, tikrai daug kas pakeičia savo nuomonę, girdime daug gerų atsiliepimų iš savininkų, jie susipažįsta su šeima, dažnai būna, kad šeimos savininkus pakviečia pietų, susidraugauja“, – kalba Š. Kauzonė.

Sunkiausia – vaikams

Paklausta apie priežastis, kodėl savininkai atsisako nuomoti būstą, Užsieniečių integracijos programos socialinė konsultantė tvirtina, kad dalis baimių kyla dėl abejonių, ar nuomininkai galės susimokėti, taip pat jaučiamas nerimas dėl mažų vaikų, tačiau pagrindinė priežastis – stereotipai.

„Labai dažnai būna numetamas ragelis, kai paklausia, iš kur šeima, kokia kalba šneka. (...) Didžioji dalis numeta ragelį, pasako, kad „mums tokių čia nereikia“. Deja, daugiausia tokių atsiliepimų iš pradžių būna“, – apibendrina Š. Kauzonė.

Jos teigimu, būstas pabėgėlių šeimoms yra itin svarbus – lengviau integruotis, kai gyvenamoji vieta yra arčiau darbo, mokyklos ar darželio, o kiekvienais metais nereikia keisti mokyklų.

Š. Kauzonė atkreipia dėmesį, kad vaikams iš pradžių itin sunku integruotis – nauja ne tik mokykla, bet ir aplinka, kalba bei kultūra, tad idealiu atveju mokykla ir darželis turėtų būti netoli namų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt