Lietuvoje

2021.08.21 17:21

Po Vėgėlės kritikos dėl Vyriausybės priimtų „prievartinių mechanizmų“ – advokato atsakymas: „apribojimai yra teisiškai pagrįsti“

LRT.lt2021.08.21 17:21

Vyriausybės nutarimu, nuo rugsėjo 13-osios įsigalioja nauji ribojimai asmenims, neturintiems galimybių paso. Advokatų tarybos pirmininkas profesorius Ignas Vėgėlė juos pavadino „prievartiniu mechanizmu“. Tačiau advokatas, teisės mokslų daktaras Algimantas Šindeikis tvirtina, kad jie yra teisėti bei pagrįsti mokslo žiniomis.

„Vertimas skiepytis, sudarant neigiamas, kartais ir nepakeliamas socialines, ekonomines ir finansines sąlygas asmeniui, pavyzdžiui, kas keletą dienų savo sąskaita testuotis, kai vieno testo kaina sudaro kartais net septintadalį ar šeštadalį jo atlyginimo, yra prievarta“, – visuotiniame advokatų susirinkime penktadienį teigė prof. I. Vėgėlė.

Jo teigimu, 2020 m. baimės dėl gyvybės ir sveikatos „leido pajudinti iki šiol nepajudinamas asmens teisę į gyvybę ir teisę į asmens neliečiamumą“.

Anot prof. I. Vėgėlės, „šioje valdymo struktūroje žmogaus teisės ir laisvės yra gerbiamos tiek, kiek jos nepažeidžia esminio utilitaristinio kaštų ir naudos principo“.

„Tokio prievartinio mechanizmo nauda – sumažinti spaudimą sveikatos apsaugai. Kitaip tariant, tai papildomų ligoninių lovų COVID-19 pacientams užtikrinimo būsimieji kaštai. Išvengimas tų būsimųjų kaštų ir yra šios prievartos nauda“, – tikino I. Vėgėlė.

„Turime finansiškai stiprią valstybę, turėjome daugiau nei metus, kad sukurtume papildomas lovas COVID-19 pacientams. Ar kas palygino šiuos papildomus kovidinių lovų kaštus su pabėgėlių namelių nuomai skirtais daugiau nei 700 mln. eurų? Abiem atvejais turime ekstremalią padėtį, abiem atvejais reikia veikti ypatingos skubos tvarka. Kiek papildomų lovų už šią įspūdingą sumą galima sukurti COVID-19 ligoniams?“ – savo kalboje klausė Advokatų tarybos pirmininkas.

Prof. I. Vėgėlė pridūrė, kad skiepų nauda yra akivaizdi, tačiau, pasak jo, kiekvienas asmuo sprendimą skiepytis turi priimti savarankiškai.

„Skiepų nauda didelei daliai asmenų yra akivaizdi. Tiesa, kad šimteriopai daugiau žmonių miršta nuo COVID-19 nei nuo skiepų. Skiepytis ypatingai svarbu 65 m. ir vyresniems asmenims, rizikos grupės asmenims, rekomenduojama ir kitom grupėm. Pabrėžiu, kad kalba apie prievartinį skiepijimo mechanizmą, kuris įpareigoja skiepytis nepaisant asmens valios, kuris bijo dėl skiepų pasekmių jo sveikatai ir gyvybei. Kiekvienas asmuo turi priimti sprendimą dėl intervencijos į jo kūną savarankiškai. O toks sprendimas turi būti informuotas. Tą sako tarptautinė teisė, tą sako ES teisė, tą kalba ir nacionaliniai teisės aktai“, – aiškino jis.

Dr. A. Šindeikis, reaguodamas į Advokatų tarybos pirmininko kalbą, pabrėžia, kad visgi nėra peržengtos žmogaus teisių ir laisvių ribos. Anot advokato, „taikomi žmogaus teisių apribojimai yra pagrįsti mokslo žiniomis ir teisiškai pagrįsti“.

„(Apribojimai – LRT.lt) atitinka teisinių valstybių konstitucinį proporcingumo principą: (i) ribojimai įvesti remiantis galiojančiais įstatymais, (ii) ribojimai įvesti siekiant teisėtų tikslų dėl svarbių priežasčių apsaugoti viešą interesą, t. y. visos visuomenės, t. y kitų žmonių sveikatą, (iii) taikomos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui, nes kol kas neegzistuoja kitų, mokslo žiniomis grįstų, adekvačių priemonių be izoliacijos, skiepų, atstumo ar kaukių dėvėjimų, siekiant apsaugoti visą visuomenę nuo pandemijos plitimo ir užtikrinti sergančiųjų skaičiui aukštos kokybės sveikatos priežiūros priemones, žmogui susirgus“, – portale teise.pro tvirtina advokatas.

Dr. A. Šindeikis taip pat nurodo, kad „valstybė turi pareigą užtikrinti, kad pandemija neplistų ir susirgimų bei mirčių skaičius būtų kuo mažesnis“.

Advokatas atkreipė dėmesį ir į prof. I. Vėgėlės teiginį, neva Vyriausybės sprendimai kuria segregaciją tarp pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių.

„Įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti skirtumai tarp pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių nėra segregacija, nes mūsų Konstitucija nelaiko diskriminacija, visų lygių teisių pažeidimu tokių atvejų, kai teisinis reguliavimas taikomas objektyvių skirtumų turinčioms asmenų grupėms, tarp kurių yra tokių objektyvių skirtumų, kurie tai leidžia daryti pagrįstai. Suprantame, kad tarp pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių asmenų yra tokių objektyvių skirtumų, dėl kurių jie gali būti vertinami skirtingai. Tai mokslo žiniomis pagrįsti duomenys“, – teigia advokatas.

Advokatas nurodė nesutinkantis su prof. I. Vėgėlės teiginiui, jog „argumentas, kad kitiems ligoniams neliks vietų, nėra niekuo pagrįstas“.

„Negalime pamiršti, kad ir kiti piliečiai, inter alia pasiskiepiję, turi teisę gauti ir kitas, jiems būtinas medicinines paslaugas, planines operacijas. O nevaldant pandemijos ar neribojant nepasiskiepijusių teisių ir jiems leidžiant neribotai naudotis savo teisėmis, pandemija gali išplisti tiek, kad tai bus neįmanoma, arba tam reikės skirti tiek mokesčių mokėtojų lėšų, kad reikšmingai nukentės kitos viešųjų finansų skyrimo sritys (švietimas, darbo užmokestis, valstybės gynimas ir t. t.)“, – nurodo dr. A. Šindeikis.

LRT.lt primena, kad iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 293 tūkst. 342 žmonės, iš jų tebeserga 6349. Nuo COVID-19 ligos iš viso mirė 4481 žmogus, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9139 mirtys.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt