captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kariuomenės užsakymuose sėkmė lydėjo ir „Nota bene“ antrinę įmonę

„Auksinių šakučių“ istorijoje išgarsėjusi bendrovė „Nota bene“, per dešimtmetį laimėjusi 30 mln. eurų vertės kariuomenės skelbtų viešųjų pirkimų, dėl kai kurių užsakymų konkuruodavo su tų pačių akcininkų valdoma gaminių sertifikavimo įmone „Eurotest Baltic“. 2014–2015 metais pastaroji įmonė ir kariuomenė yra pasirašiusios septynias 7,4 mln. eurų vertės preliminarias sutartis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Nota bene“ ir „Eurotest Baltic“ kariuomenės konkursuose dalyvaudavo atskirai ir yra laimėjusios tų pačių konkursų skirtingas dalis. Sutartys su „Eurotest Baltic“ pasirašomos nuo 2013-ųjų ir galioja iki 2017–2019 metų.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas BNS teigia nežinantis šių pirkimų aplinkybių, taip pat negirdėjęs bendrovės „Eurotest Baltic“ pavadinimo. Galbūt abejotinas sutartis, anot jo, vertins ministerijos Įsigijimų departamento Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyrius.

„Dar kartą komisija ištirs ir pateiks atsakymus, kodėl taip įvykę. Nuo 2015-ųjų pradžios įsteigėme kontrolinį padalinį ministerijoje, pradėjome tikrinimus visų, buvo kai kurios sutartys keičiamos, nutraukiamos, nekokybiškai parengtos. Mes tą prevenciją vykdėme ir vykdome, dabar ją tiesiog dar pagilinsime dėl išaiškėjusių kai kurių faktų“, – BNS sakė ministras, kuris KAM vadovavo ir 2006–2008 metais, o „Nota bene“ kariuomenės užsakymus gauna nuo 2002-ųjų.

Pasak jo, Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyriui pavesta išanalizuoti ketverių pastarųjų jo vadovavimo ministerijai metų viešuosius pirkimus. Anot J.Oleko, pirkimai bus analizuojami „etapais“, kad būtų greičiau.

„Kada nors pateiksime ir visą analizę, nes dabar tirsime tirsime ir nieko neištirsime“,  – teigė J. Olekas.

2013-ųjų pabaigoje kariuomenė sudarė sutartis dėl šarvuočių, visureigių ir kitų transporto priemonių atsarginių dalių įsigijimo, bendrovėms „Nota bene“ ir „Eurotest Baltic“ atseikėdama po beveik 460 tūkst. eurų. Trečia konkurso dalyvė – bendrovė „Autokurtas“ – tenkinosi 202 tūkst. eurų vertės užsakymu.

2014-ųjų pradžioje su „Nota bene“ ir „Eurotest Baltic“ sudarytos jau po 1,45 mln. eurų vertės preliminarios sutartys dėl sausumos transporto priemonių atsarginių dalių pirkimo. Tokią pat užsakymų dalį „rezervavo“ ir bendrovė „Martonas“. Po metų tiek su „Nota bene“, tiek su „Eurotest Baltic“ pasirašytos didžiausios preliminarios sutartys dėl automobilių atsarginių dalių pirkimų, jų vertė – po 4,054 mln. eurų. Tokią pat užsakymų dalį gavo ir „Autokurtas“, su „Martonu“ pasirašyta 2,32 mln. eurų, su „Fortraku“ – dar 1,74 mln. eurų vertės sutartys.

2012-aisiais kariuomenė įsigijo medicinos prietaisų už 64 tūkst. eurų iš dar vienos „Nota bene“ grupės įmonės – „Labochema LT“.

Per pastaruosius 6 metus valstybinės įstaigos, įmonės, mokslo įstaigos su „Nota bene“ pasirašė beveik 29 mln. eurų vertės sutarčių, tačiau didžioji jų dalis – per 21,2 mln. eurų – skirtos kariuomenei. Be to, su šia įmone pasirašyta per 4 mln. eurų vertės preliminari sutartis dėl sausumos transporto priemonių atsarginių dalių, beveik 3,5 mln. eurų vertės – atsarginių šarvuočių ir visureigių dalių, per 2 mln. eurų – batų sausumos ir jūrų pajėgų kariams, beveik 1,6 mln. eurų – lauko ir aulinių batų pirkimo.

Vienas didžiausių „Nota bene“ laimėjimų – prieš metus sudaryta individualių cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės apsaugos priemonių pirkimo sutartis. Pagal ją kariuomenė įsipareigojo iki 2018-ųjų pabaigos įsigyti prekių už 1,47 mln. eurų.

Kiek realiai pinigų buvo sumokėta pagal šias sutartis, Krašto apsaugos ministerija žada informuoti penktadienį.

„Nota bene“ yra tiekusi kariuomenei jūrinius konteinerius, atsargines dalis lėktuvams ir kitiems orlaiviams, minų ieškiklius. Sėkmė ją lydėjo ir beveik 300 tūkst. eurų vertės Žuvininkystės tarnybos konkurse dėl pašarų pirkimo, 2013-aisiais už 320 tūkst. eurų kartu su britų žuvivaisos įmone „Glass Eeels Ltd“ ji turėjo tiekti ungurius, be to, su kita grupe laimėjo 310 tūkst. eurų vertės Kalėjimų departamento konkursą įrengti ir prižiūrėti ryšio blokavimo įrangą.

VPT duomenimis, sutarčių su „Nota bene“ vertė 2010–2016 metais siekia 20,8 mln. eurų, iš jų – 14,14 mln. eurų – preliminarios sutartys. 2010– 2011-aisiais bendrovė nelaimėjo gynybos ir saugumo sektoriaus konkursų, tačiau nuo 2012-ųjų sėkmė ją jau lydėjo: per penkerius metus pasirašyta 6,87 mln. eurų vertės sutarčių, iš jų 5,35 mln. eurų – preliminarios. Dar už kiek daugiau nei milijoną eurų „Nota bene“ yra pasirašiusi sutarčių, dalyvaudama konkursuose su įmonių grupe.

Jei pagal Viešųjų pirkimų įstatymą perkamos įprastos prekės, gynybos srityje – karinė įranga, ginkluotė, transportas, darbai ar prekės, susijusios su įslaptinta informacija. Skiriasi ir pačios pirkimo procedūros, nes derybos saugumo ir gynybos srityje gali būti taikomos be jokio pagrindimo, nevyksta ir atviri konkursai, galima derėtis tik su vienu tiekėju.

Registrų centro duomenimis, 80 proc. „Nota Bene“ akcijų priklauso „Nota grupei“, kurią lygiomis dalimis valdo Valius Fatėnas, Kęstutis Lesevičius, Vidmantas Šelmys ir Paulius Miežys. Dar 20 proc. akcijų valdo įmonės vadovas Andrius Jazgevičius.

Registrų centro duomenimis, „Eurotest Baltic“ nuo 2011-ųjų vidurio iki 2015-ųjų pabaigos taip pat lygiomis dalimis valdė 4 „Nota bene“ akcininkai, o nuo 2015 metų pabaigos ją tiesiogiai valdo „Nota bene“, įsigijusi akcijas iš 4 minėtų asmenų.

Viešųjų pirkimų tarnyba antradienį paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje.

VPT vadovė Diana Vilytė sako, kad pagal tarnybos išvadą 1,6 mln. eurų vertės preliminari sutartis yra niekinė bei kritikavo ministro J. Oleko sprendimą „vėl įklimpti į metų tyrimus“.

Tarnyba atlieka ir kariuomenės antklodžių konkurso tyrimą – jame laimėtoja pripažinta irgi „Nota bene“, pasiūliusi antklodes už 122 tūkst. eurų. Pirmąją vietą laimėjusios bendrovės 66 tūkst. eurų vertės pasiūlymas po ekspertizės atmestas, nes antklodėse rasta 0,4 proc. mažiau vilnos nei reikalaujama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: „Auksinių įrankių“ skandalas

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close