Išskirtinė galerija
1991-ųjų rugpjūčio 23-iąją buvo nuversta Vilniaus centre, Lukiškių aikštėje, stovėjusi Lenino skulptūra

Lietuvoje

2021.08.23 16:42

Prieš 30 metų Vilniuje neliko Lenino: „Svetimos valstybės simbolio Lietuvoje būti negalėjo“

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.08.23 16:42

1991-ųjų rugpjūčio 23-ioji – paskutinė diena, kai sostinės širdyje iškėlusi ranką stūksojo Lenino skulptūra. Vilniaus universiteto (VU) docentas dr. Algirdas Jakubčionis portalui LRT.lt sakė, kad nuversdami sovietų lyderio skulptūrą lietuviai tapo tais, kurie iš tikro žlugdė socialistinę civilizaciją.

Plojimai ir džiaugsmo šūksniai prieš 30 metų skambėjo Vilniaus centre esančioje Lukiškių aikštėje. Tądien į aikštę susirinkę žmonės tapo išskirtinio įvykio liudininkais – kranu nuo pjedestalo buvo nukelta Lenino skulptūra, sostinės centre išdygusi 1952-aisiais. Nukėlus skulptūrą ten liko tik Lenino kojos. Tiesa – neilgam.

„Net ir lietuvių patarlėse, posakiuose yra pasakymas „pakirto kojas“. Taip kad jam buvo pakirstos kojos – pagal lietuvių liaudies tradicijas“, – bendraudamas su portalu LRT.lt juokavo A. Jakubčionis.

Žlugdė socialistinę civilizaciją

Docentas A. Jakubčionis, kalbėdamas apie Lenino skulptūros nuvertimą Vilniuje, teigė, kad lietuvius iki šio įvykio atvedė natūrali istorinė raida. Lietuva prieš pusantrų metų buvo atkūrusi nepriklausomybę, tai reiškė, kad Leninui šalies širdyje vietos nebėra.

„Svetimos valstybės simbolio Lietuvoje būti negalėjo. Be to, tai valstybės lyderis, kuris, iš principo, įkūrė neteisingą, švelniai tariant, sistemą, pavadintą socializmu.

Galų gale, lietuviai parodė tam tikrą pavyzdį, nes jau ir šiuo metu yra aiškinama, kad socializmas – tai žlugusi civilizacija. Vadinasi, jei pradėjo žlugti civilizacija, tai lietuviai, nuversdami tos civilizacijos pirmtako, įkūrėjo statulą, buvo vieni iš tų, kurie iš tikro žlugdė civilizaciją“, – komentavo istorikas.

Paklaustas, kodėl prireikė pusantrų metų po nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, kad Leninas apleistų Lukiškių aikštę, A. Jakubčionis sakė, kad situacija tuo metu buvo sudėtinga, skubėti nebuvo galima.

„Juk po to, kai buvo užimta LRT, kai buvo užimtas televizijos bokštas, susidarė situacija, kai buvo tiesiai šviesiai sakoma – yra dvi valdžios. Viena valdžia – viename prospekto gale, o kita – kitame.

Tokioje situacijoje dar labiau provokuoti sovietinę sistemą <...> turbūt buvo neatsargu. Užtat, manau, kai tik pasitaikė proga, tai ir buvo nukeltas tas Lenino paminklas ir išvežtas“, – kalbėjo A. Jakubčionis.

O proga pasitaikė, nes keletą dienų iki statulos nuvertimo Maskvoje įvyko pučas. Anot istoriko, jis parodė, kad Sovietų Sąjunga, kaip valstybė, žlunga ir kad nepasinaudoti tokia proga yra tiesiog neįmanoma.

Tokia proga naudojosi, pasak A. Jakubčionio, ir kitos valstybės: „Pavyzdžiui, penktadienį prezidentas pasveikino Estiją Nepriklausomybės dienos proga (Estija nepriklausomybę atkūrė 1991-ųjų rugpjūčio 20-ąją – LRT.lt).

Vadinasi, iš tikro visi naudojosi ta proga, kad Sovietų Sąjunga žlunga.“

Lenino paminklo Vilniuje nuvertimo akimirkos – išskirtinėje fotografo Pauliaus Lileikio galerijoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt