Lietuvoje

2021.08.17 23:21

NŠA siūlant tarpinį abiturientų vertinimą, ekspertai baiminasi, kad tai sukels dar didesnį spaudimą mokiniams

Goda Malinauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.08.17 23:21

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) siūlo įvesti tarpinį moksleivių vertinimą, o jo rezultatus paversti baigiamųjų įvertinimų dalimi. Nors dalis mokytojų tokį siūlymą sako palaikantys, švietimo ekspertai mokinių vertinimo sistemos pokyčiuose įžvelgia rizikų.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius sako, kad gimnazistų motyvacija skirtinga, todėl jei būtų vertinami tarpiniai moksleivių pasiekimai, o šis lemtų ir dalį baigiamojo įvertinimo, tokie pokyčiai būtų palankūs ne visiems jaunuoliams.

„Tie mokiniai, kurie nuosekliai mokosi, jiems nebūtų čia kažkoks iššūkis, būtų eilinis patikrinimas, testas. Tie mokiniai, kurie galbūt stokoja mokymosi motyvacijos ar kol kas nežino, ką gyvenime nori ar norės studijuoti, ar kažką kito veikti, tai žinoma gali būti ir nepatenkinti“, – LRT TELEVIZIJAI sako mokyklos direktorius.

NŠA siūlo, kad egzaminų užduotys būtų rengiamos tik pagal vidurinio ugdymo programą, o pagal jį būtų įvestas ir tarpinis moksleivių vertinimas, kurio rezultatai vėliau būtų įtraukti ir į brandos atestatą.

„Tas vertinimas galėtų būti motyvuojantis mokinį mokytis kiekvieną dieną, nuosekliai dirbti tam, kad galėtų baigdamas vidurinio ugdymo programą parodyti pačius geriausius savo mokymosi rezultatus“, – tikina NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

Panorama. Nežinomybė dėl Afganistano ateities: šariatu paremtas talibų valdymas ir migracijos banga iš šalies

Kaip teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, įsigalėti vertinimo nuostatų pakeitimai galėtų nuo 2025 metų, tačiau dalys pakeitimų ugdymo procese galėtų atsirasti ir anksčiau.

Pasak NŠA, tarpiniai patikrinimai galėtų sudaryti iki 40 procentų baigiamųjų įvertinimų ir vyktų po du arba iš viso tris kartus trečioje ir ketvirtoje gimnazijos klasėse. Būtų įtraukiami trijų dalykų – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos – tarpiniai pasiekimai. Kiekvienam dalykui reikėtų atlikti tris patikrinimus, o laikyti brandos egzaminus galėtų tik surinkusieji minimalų balų skaičių per tarpinius patikrinimus.

„Tie, kurie silpniau mokosi, turi mažai motyvacijos, bus priversti mokytis ir 11 klasėje daugiau, nepalikti visko 12 klasei, o tie mokiniai, kurie gerai mokosi, motyvuoti, tai irgi nusiims nuo savęs dalį streso, nes kartais mokinys irgi mokosi 11–12 klasėse gerai, o egzaminą dėl streso išlaiko prasčiau“, – aiškina Vilniaus Užupio gimnazijos mokytoja Giedrė Dulkaitė.

Tuo metu Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, tikina, kad tai gali ne sumažinti, o kaip tik padidinti egzaminų baimę.

„Šio sprendimo rėmėjai sako, kad tai sumažins egzaminų baimę, bet klausimas, gal tai ir padidins egzaminų baimę, jei egzaminų bus tik daugiau, o ne mažiau. Jie išsiskirsto, bet egzaminas lieka egzaminu“, – tikina A. Lašas.

NŠA teigimu, tokia sistema taikoma Prancūzijoje, Danijoje, Slovėnijoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt