Šią savaitę Lietuvoje ėmė dirbti specialiosios mobiliosios komandos, kurių tikslas suteikti migrantams visą informaciją apie jų padėtį ir galimybes grįžti į savo kilmės šalis. Migracijos departamento (MD) direktorė Evelina Gudzinskaitė teigia, kad didžioji dalis migrantų nėra nusiteikę išvykti iš Lietuvos, mat tiki, kad galės keliauti toliau į Vakarus, ten susikurti geresnį gyvenimą.
Antradienį mobiliosios komandos apsilankė Vydenių kaime (Varėnos rajonas). Čia esančioje Vydenių mokyklos apgyvendinti 146 neteisėtai sieną kirtę migrantai, didžioji jų dalis – iš Malio, Somalio. Mobilioje komandoje, kuri suteikia migrantams visą informaciją apie dabartinę jų padėtį, apie galimybes grįžti atgal į savo kilmės šalį, sudar MD darbuotojai, pasieniečiai, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, vertėjai.
Į Vydenių mokyklą atvykusi MD direktorė E. Gudzinskaitė žurnalistams pasakojo, kad didžioji dali neteisėtų migrantų neslepia, jog į Lietuvą atkeliavo, norėdami geresnio gyvenimo, norėdami uždirbti daugiau, norėdami gyventi Europoje.
„Mes visą laiką klausiame, kokiu tikslu tu atvykai? Dažniausiai atsako – noriu geriau gyventi Europoje. Labai retas, kuris pasako, kad jį kažkas persekioja, o jei ir pasako, tai dažniausiai tie persekiojimai būna iš kaimynų, giminių, sutuoktinio tėvai. Dauguma tiesiog nori geriau gyventi Europoje, nes savo kilmės valstybė jie arba neranda darbo, ar teisiog sako, kad negerbiamos žmogaus teisės“, – pasakojo E. Gudzinskaitė.
„Dar viena grupė sako: „aš Baltarusijoje studijavau, neturėjau pinigų, mane išmetė iš universiteto ir iš bendrabučio, taip atsidūriau čia“. Neįtikina tokia istorija, kadangi ją vis pagražina, pakeičia“, – tęsė MD vadovė.
E. Gudzinskaitė pažymėjo, kad prieglobstį Lietuvoje gaus tie migrantai, kurie įrodys, kad valstybėje, iš kurios jie pabėgo, yra kažkoks darinys ar pati valstybė, kuri juos persekioja dėl jų kažkokios veiklos, įsitikinimų, seksualinės orientacijos, priskyrimo tam tikrai grupei.
Prieglobstis nesuteiktas niekam, kai kurios bylos atidedamos į šoną
Anot jos, iki šiol MD yra išnagrinėję kiek daugiau negu 200 migrantų prašymų suteikti jiems prieglobstį. Nė vienas prašymas nėra patenkintas. Kaip teigė E. Gudzinskaitė, MD apmokos naujus savo darbuotojus, tad per artimiausius tris mėnesius ketinama baigti migrantų prašymų nagrinėjimą.
E. Gudzinskaitė neslėpė, kad didžioji dalis migrantų nepasitiki Lietuvos institucijomis, jie mano, jog galės keliauti toliau į Vakarų Europą.
„Turime turėti omenyje, kad jie nepasitiki valstybės įstaigomis, jie mano, kad mes jiems meluojame, jie vis dar galvoja, kad po kurio laiko jie galės išvykti iš Lietuvos į Europą, tai mūsų darbas yra iš tiesų paaiškinti tai, kad jų įsivaizdavimai yra nepagrįsti“, – aiškino MD vadovė.
Jos teigimu, tie migrantai, kurie susivokia, jog toliau į Vakarus keliauti nebegalės, dažniausiai nustemba, nusivilia.
„Kol kas su prievartos pasireiškimais, ačiū Dievui, neteko susidurti“, – sakė E. Gudzinskaitė.
MD vadovė teigė suprantanti, kad visame neteisėtų migrantų sraute gali būti ir asmenų, kurie yra persekiojami, kuriems reikia suteikti prieglobstį. Todėl, anot E. Gudzinskaitės, sudėtingos migrantų bylos, kurios gali būti susijusios su persekiojimu, atidedamos į šalį, pirmiau apsvarstant tas, kur akivaizdu, jog asmuo nėra persekiojamas. Tokių atidėtų bylų kol kas yra keliasdešimt.
E. Gudzinskaitė tikino, kad atsižvelgiant į tai, kad talibų kovotojai perėmė Afganistano kontrolę, į šoną atidedamos ir asmenų, atvykusių iš Afganistano, bylos.
„Tai nereiškia, kad šios bylos yra įšaldytos, tačiau mes vertiname situaciją kilmės valstybėje ir žiūrėsime, kokius sprendimus dėl jų priimti“, – kalbėjo MD direktorė.
Sudomino 300 eurų išmoka
E. Gudzinskaitė teigė, kad Lietuvai pradėjus siūlyti migrantams 300 eurų išmokas už grįžimą į kilmės šalis, dalis jų ėmė svarstyti apie tokią alternatyvą. Tokių, pasak E. Gudzinskaitės, yra apie 15-20.
„Pirminės reakcijos yra tokios: „Kiek sakei? 300 eurų?“ Jie iš karto pradeda skaičiuoti, dėliotis, galbūt kai kas bandys derėtis, pažiūrėsime. Žmonės yra labai praktiški ir tas 300 pasiūlymas juos sudomina“, – dėstė E. Gudzinskaitė.
Kaip pasakojo E. Gudzinskaitė, vieno asmens deportacija gali kainuoti iki kelių tūkstančių eurų.
„Tai labai priklauso nuo to, kiek kainuoja bilietai, nuo to, ar reikės palydos, kokios jos reikės, ar tai būtų medicininė, ar kita palyda. Tai yra labai individualu. Tai gali kainuo nuo 1000 iki kelių tūkstančių eurų“, – sakė MD vadovė.
Vietiniai padeda migrantams – neša maistą, drabužius, žaidžia futbolą, krepšinį
Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas teigė, kad migrantai Vydenių mokykloje tiek, kiek reikės.
„Mes suteiksime sąlygas gyventi tiek, kiek tęsis ekstremali situacija mūsų valstybėje“, – tikino A. Verbickas.
Anot jo, vietiniai gyventojai iš pradžių prieštaravo, kad jų kaime bus apgyvendinti neteisėti migrantai, tačiau vėliau susidraugavo su jais, o dabar, pasak A. Verbicko, abipus sienos kartu žaidžia futbolą ar krepšinį.
„Šiai dienai gyventojai geranoriškai sutaria su jais, ateina, kalbasi. Suteikia paramą ir maistu, ir drabužiais, net kartais surengia žaidynes – laukia futbolą pažaidžia arba krepšinį“, – komentavo savivaldybės atstovas.
Jis džiaugėsi, kad Vydenių mokykloje įkurdinti migrantai yra ramūs, nekonfliktiški.
Pasak A. Verbicko, daugiausiai problemų kyla, kai dalis migrantų suserga COVID-19. Sergančiuosius atskirti nuo nesergančių esą yra sunku.
Anot jo, didžioji dalis Vydenių mokykloje gyvenančių migrantų – 120 – yra paskiepyti nuo COVID-19. Kiti atsisakė skiepytis.
A. Verbickas neslėpė, kad Vydenių mokykloje fiksuotas ir pabėgimo atvejis.
„Buvo bandymai, buvo sėkmingas. Keturi iš čia buvo pabėgę. Mano duomenimis, jie buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje. Tai buvo prieš trejetą savaičių“, – sakė A. Verbickas.
