Lietuvoje

2021.08.16 05:30

Teisėjai nori dirbti ne tik dėl garbės: už žmonių likimus lemiančius sprendimus – 2 400 eurų į rankas

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.08.16 05:30

Darbas iš pareigos ir pensijos laukimas – tai, pasak Teisėjų tarybos pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, verčia teisėjus netrenkti durimis. Anot jos, teisėjų atlyginimai šiuo metu nėra konkurencingi, tad neretai teisėjai išeina dirbti advokatais. Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras pažymi, kad situacija teismuose nėra tokia bloga, nes, pavyzdžiui, pradedantysis teisėjas uždirba daugiau negu pradedantis dirbti parlamentaras. Vis dėlto politikas sutinka, kad teisėjų algas pamažu reikia didinti.

Teisėjai yra viena iš tų profesijų, kurių algų dydis yra reglamentuotas įstatymu, tad šių pareigūnų darbo užmokestis gali būti didinamas Seimo sprendimu. Teisėjų atlyginimai skaičiuojami taikant atlyginimo koeficientą ir pareiginės algos bazinį dydį.

Skirtingų lygių teismuose dirbančių teisėjų algoms taikomi skirtingi atlyginimų koeficientai, o pareiginės algos bazinis dydis visų teisėjų algoms taikomas toks pats – šiuo metu jis siekia 177 eurus. Būtent šiuos dydžius, priimant įstatymų pakeitimus, gali koreguoti parlamentas.

Teisėjų darbo užmokestis susideda ne tik iš pareiginės algos, bet ir iš priedo už stažą valstybės tarnyboje bei priemokos už padidėjusį darbo krūvį.

Didžiausios algos – Konstituciniame Teisme

LRT.lt kviečia susipažinti, kiek šiuo metu Lietuvoje uždirba teisėjai.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2021 metų pirmąjį ketvirtį žemiausios grandies – apylinkės teismų – teisėjai neatskaičius mokesčių uždirba vidutiniškai apie 3 442 eurus (apie 2 000 eurų į rankas).

Aukštesnės instancijos apygardų administraciniuose teismuose dirbantys teisėjai vidutiniškai gauna 3 643 eurų dydžio atlyginimą neatskaičius mokesčių (apie 2 117 eurų į rankas). Apygardų teismų teisėjų vidutinė alga – 3 809 eurai neatskaičius mokesčių (apie 2 213 eurų į rankas).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, vidutiniškai gauna 4 132 eurų dydžio algą neatskaičius mokesčių (apie 2 401 eurą į rankas). Kaip skelbia pats teismas, 2021 metų antrojo ketvirčio duomenimis, teismo pirmininkas per mėnesį uždirba vidutiniškai 3 975 eurus neatskaičius mokesčių, skyriaus pirmininkas – 4 214 eurų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjai per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 4 181 euro dydžio algą neatskaičius mokesčių (apie 2 429 eurus į rankas). LVAT duomenimis, 2021 metų antrąjį ketvirtį teismo pirmininko vidutinė alga buvo apie 4 809 eurai neatskaičius mokesčių, pirmininko pavaduotojo – apie 4 328 eurai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo mėnesinė alga vidutiniškai siekia 4 222 eurai neatskaičius mokesčių (apie 2 453 eurai į rankas). LAT neturi nuolatinio pirmininko, tačiau laikinai pirmininko pareigas einantis teisėjas vidutiniškai, 2021 metų antrojo ketvirčio duomenimis, per mėnesį uždirba 4 763 eurus neatskaičius mokesčių, skyriaus pirmininkas – 4 165 eurus.

Konstitucinis Teismas (KT) yra išskirtinis teismas Lietuvos teismų sistemoje, kadangi, skirtingai nuo bendrosios kompetencijos ar specializuotų teismų, nagrinėja teisės aktų atitiktį Konstitucijai. KT teisėjas, kaip skelbiama teismo tinklalapyje, 2021 metų antrojo ketvirčio duomenimis, vidutiniškai uždirbo 5 209 eurus (apie 3 151 eurą į rankas).

KT pirmininko, kaip LRT.lt informavo teismo atstovai, alga nėra skelbiama, kadangi, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, įstaiga gali viešai neskelbti asmens, kuris vienintelis įstaigoje eina atitinkamas pareigas, darbo užmokesčio dydžio. Tiesa, atsižvelgiant į įstatyme nurodytą algų skaičiavimo tvarką, KT pirmininko alga turėtų siekti apie 5 717 eurų (apie 3 459 eurus į rankas).

Ragina didinti teisėjų algas, nes profesionalus pervilioja advokatų kontoros

LRT.lt kalbinta Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė tikino, kad nuo 2008 metų teisėjų algos Lietuvoje reikšmingai nebuvo padidintos. Tad, teisėjos teigimu, jos kolegos neretai renkasi kitas profesijas, kur reikalingos teisinės žinios.

„Lyginant teisėjų algas su darbo užmokesčiu teisininkų, dirbančių kituose sektoriuose, tai taip, reikia jas didinti, apie tai kalbame jau seniai. Supraskite, reikia, kad į teismus ateitų dirbti patys geriausi teisininkai. Dabar daugiau laikomės ant pareigos, kai kurie dirba tiesiog laukdami valstybinės pensijos. Dauguma teisėjų, sakyčiau, dirba iš pareigos, iš pašaukimo. Vargu ar tokie dalykai ilgai išlaikys šios profesijos tvarumą“, – tikino Teisėjų tarybos pirmininkė.

Ypač daug teisėjų, pasak S. Rudėnaitės, išeina dirbti į advokatų kontoras, kurios sugeba patyrusiems specialistams pasiūlyti konkurencingus atlyginimus.

„Mūsų teisėjas Vytautas Zelianka išėjo dirbti advokatu, tai jis tikrai išėjo dirbti ne už 3 000 eurų algą. Garantuoju, kad išėjo dirbti su tokiu pasiūlymu, kuris lėmė jo sprendimą palikti teisėjų luomą“, – pažymėjo pašnekovė.

Teisėjų tarybos pirmininkė teigė pastebinti, kad gerokai didesnius nei teisėjų atlyginimus siūlančios advokatų kontoros būsimus teisininkus ima vilioti, kai šie dar tik studijuoja universitete.

Dauguma teisėjų, sakyčiau, dirba iš pareigos, iš pašaukimo.

S. Rudėnaitė

Mažėja ateinančiųjų į teisėjų atrankas. Jaunus žmones, dar bestudijuojančius teisę universitetuose, dažniausiai perima advokatų kontoros.

Pastarąjį kartą Seimas teisėjų algas pakėlė 2018-aisiais, kai parlamento sprendimu buvo padidinti apylinkių teismų teisėjų atlyginimai, siekiant sumažinti algų atotrūkį tarp aukščiausios ir žemiausios grandžių teisėjų.

Vis dėlto, S. Rudėnaitės manymu, to nepakanka. Anot jos, teisėjų algų sistemą reikia peržiūrėti iš esmės, padidinti visų grandžių teisėjų algas.

„Reikia sistemiškai peržiūrėti teisėjų algas, bet sunku tikėtis, kad tai įvyks lengvai, nes patys matote, kas būna, kai Seime kas nors prabyla apie teisėjų algas. Tarkime, pabėgėlių krizės kontekste visada atsiranda Seimo narių, kurie tai panaudoja savo pozicijai, kuri visą laiką yra ta pati – teisėjams algų didinti nereikia, iš jų reikia reikalauti visko – paremti“, – dėstė S. Rudėnaitė.

Teisėjų tarybos vadovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų sistema vis prasčiau atrodo ir visos Europos Sąjungos kontekste.

„2021 metais paskelbta Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinė rodo, kad mūsų teismų darbo efektyvumas yra geras, pagal išsprendžiamų bylų skaičių vienam gyventojui Europos Sąjungoje užimame 4–5 vietas. Bet pagal teismų sistemos finansavimą vienam gyventojui esame priešpaskutinėje vietoje Europos Sąjungoje. Jeigu keliame teisėjams, teismams aukštus reikalavimus, tai ir materialusis aspektas turėtų neatsilikti, jau nekalbu apie teismų patalpų būklę“, – dėstė teisėja.

Anot S. Rudėnaitės, nekonkurencingi atlyginimai, prastas bendras teismų finansavimas nėra vienintelės priežastys, kodėl teisininkai nėra linkę rinktis teisėjo kelio. Pasak Teisėjų tarybos pirmininkės, dalis kolegų atsisako pretenduoti į aukštesnės instancijos teismus, nes jų kandidatūroms, kaip numato įstatymai, turėtų pritarti Seimas.

S. Rudėnaitės teigimu, ne kiekvienas teisėjas išdrįsta stoti prieš Seimą, daugelis bijo tapti politinės kovos auka.

„Galima sakyti, kad daug teisėjų nenori tos procedūros, nes Seime buvimas nėra malonus ir kuo toliau, tuo labiau teisėjai ten jaučia įtampą. Nežinau, galbūt ta įtampa turi politinį atspalvį. Pamenu, kai pati 2008 metais pretendavau į Aukščiausiąjį Teismą, Seime buvo žymiai mažiau įtampos. Dabar, kai nueini į Seimą, tampi politinės kovos ar politikos dalimi.

Tai atbaido žmones nuo kandidatavimo į tam tikrus teismus. Yra gabių žmonių, kuriuos sunku įkalbėti pretenduoti į teismus dėl atrankos proceso Seime“, – aiškino S. Rudėnaitė.

Siekia paneigti mitą – advokatai turtuose nesimaudo

Advokatų tarybos pirmininkas profesorius Ignas Vėgėlė, LRT.lt paprašytas palyginti advokato ir teisėjo profesijas, pažymėjo, kad teisėjo profesija yra viena garbingiausių profesijų teisininkų luome, nes teisėjai priima sprendimus, galinčius nulemti žmonių likimus, darančius įtaką socialiniams, ekonominiams santykiams.

Tiesa, pasak pašnekovo, teisėjas negali reikšti išankstinės nuomonės apie su byla susijusius procesus, turi gana griežtą darbotvarkę. Advokato profesija šia prasme, anot I. Vėgėlės, yra kur kas laisvesnė.

„Advokatas laisvai turi teisę reikšti savo nuomonę net ir apie bylą, kurią turi. Advokatas neturi griežto darbo valandų grafiko: jis gali pradėti dirbti 8 valandą, gali pradėti 10 valandą dirbti, gali baigti dirbti 17 valandą, gali ir 21 valandą, jis gali pasiskirstyti dienas taip, kad pirmas keturias dienas dirbs 10 valandų per parą, o penktą visai nedirbs arba dirbs visas penkias darbo dienas, nes nori daugiau pinigų uždirbti. Tai yra darbo lankstumas, kurio nėra kitose teisininkų profesijose“, – komentavo I. Vėgėlė.

„Advokato profesijos pagrindinis minusas – jo darbas yra rizikingas, nes pajamos nėra garantuotos. Teisėjas turi konkretų darbo laiką, turi konkrečias savo pajamas, žino, kad kiekvieną mėnesį gaus tam tikrą algą. O advokatas tokios prabangos neturi. Jis uždirbs tiek, kiek dirbs. Jo pajamos priklauso ir nuo to, kiek jam pavyks pritraukti klientų“, – tęsė pašnekovas.

Pasak I. Vėgėlės, 2019 metų Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Lietuvoje dirbo 1 831 advokatas. Visi jie dirba pagal individualios veiklos pažymą.

„Jeigu lygintume teisėjų ir advokatų algas neatskaičius mokesčių, bet atėmus advokatų darbo sąnaudas, tai advokatų vidutinė alga per metus yra 36,5 tūkstančio eurų, per mėnesį vidutiniškai išeina 3 042 eurai“, – advokatų algų statistiką pristatė I. Vėgėlė.

Jis teigė nesutinkantis su S. Rudėnaitės teiginiais, kad advokatai uždirba daug daugiau negu teisėjai.

„Advokatai nėra prieš, kad teisėjai turėtų gauti dideles algas. Teisėjams tenka didžiulė atsakomybė ir jų algos turi būti didelės, bet sakyti, kad šiuo metu teisėjų algos yra žemesnės negu advokatų, statistiškai yra netikslu.

Advokato profesijos pagrindinis minusas – jo darbas yra rizikingas, nes pajamos nėra garantuotos.

I. Vėgėlė

Aišku, yra advokatų, kurie uždirba kur kas didesnes sumas, negu kad vidutiniškai uždirba advokatas Lietuvoje, bet yra ir tokių, kurie uždirba kur kas mažiau negu šis paminėtas vidurkis“, – komentavo Advokatų tarybos pirmininkas.

I. Vėgėlė, paklaustas, kodėl sudėtinga rasti kandidatų į aukščiausiosios grandies teismų teisėjus, ragino neversti visos kaltės šiuose sprendimuose dalyvaujančiam Seimui.

„Pretendentų į teisėjus tikrai nėra mažai. Tiesiog kai kurių asmenų politikai teisėjais neskiria, nes galbūt abejoja jų patikimumu, sąžiningumu. Sunku pasakyti. Greičiausiai kalbama apie tai, kad politikai tiesiog nepaskiria asmenų į pareigas, nes nori kitų žmonių.

Kartais, patikėkite, net ir advokatų kontoroje surasti advokato padėjėją yra sudėtinga. Tad, kaip ir visur, nerasite nė vienos pareigybės, kuriai surasti žmogų būtų labai lengva“, – kalbėjo teisininkas.

„Suprantu teisėjų, kaip trečiosios valdžios, išskirtinumą, bet negalėčiau sakyti, kad teisėjais nebando tapti labai garbūs, progresyvūs, žinomi teisininkai“, – pridūrė I. Vėgėlė.

Situacijos nedramatizuoja, tačiau mano, kad darbo užmokestis turi kilti

LRT.lt kalbintas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas, buvęs teisėjas S. Šedbaras pabrėžė, kad Seimas, 2018 metais padidinęs žemiausios grandies teisėjų algas, ėjo teisingu keliu.

„Jeigu žmonės neina į teisėjų atrankas, ieško darbo kitur, vadinasi, teisėjų atlyginimai yra nekonkurencingi. Tokiu atveju valstybei reikia ieškoti būdų, kaip pritraukti geriausius teisininkus, kaip pritraukti žmones studijuoti teisę į universitetus. Kai sutvarkai apatinę teisėjų grandį, kai atlyginimai konkurencingi, tada gali pritraukti geriausius“, – aiškino S. Šedbaras.

TTK vadovas teigė šiuo metu pastebintis, kad atrankose į teisėjus dalyvauja ne labiausiai kvalifikuoti teisininkai. Tai, anot jo, yra didžiulė problema.

„Žmogus, dalyvaujantis atrankose į teisėjus, pasakojo, kad į dvi teisėjų vietas atėjo penki konkurentai, bet akivaizdu, kad nė vienas nevertas. Bet vis tiek du atrinkome, nes nėra iš ko rinktis“, – sakė S. Šedbaras.

Parlamentaras tikino, kad situacija, kai žemiausios grandies teisėjai uždirba panašiai, kiek uždirba aukščiausios grandies teisėjai, nėra gera. Vis dėlto, kaip kartojo S. Šedbaras, konkurencingos žemiausios grandies teisėjų algos leistų į teisėjų luomą pritraukti kompetentingų teisininkų.

„Jei apatinės grandies teisėjų atlyginimas būtų neblogas ir mes prisišauktume gerų specialistų, atrankoje į aukštesnius teismus mes jau turėtume iš ko rinktis. Tada galbūt vien tas buvimas aukštesnio teismo teisėju ir be didesnių pinigų taptų garbe“, – pabrėžė TTK pirmininkas.

S. Šedbaras, kalbėdamas apie teisėjų algas apskritai, pabrėžė, kad situacija nėra tragiška.

„2 000 eurų į rankas pradedančiam teisėjui nėra mažai. Pradedantis parlamentaras tiek negauna. Vėliau teisėjų algos didėja dėl stažo valstybės tarnyboje, prisideda įvairios socialinės garantijos, kas irgi su metais yra labai svarbu.

Advokatūroje irgi niekas nesimėto pinigais, o darbelio ten ir savaitgaliais yra. Tad galbūt situacija teismuose ir nėra bloga“, – svarstė parlamentaras.

Vis dėlto jis tikino, kad teisėjų algos turėtų būti didinamos.

„2022 metų pradžioje gal jau reikėtų 2,5 tūkstančio eurų atlyginimo į rankas teisėjui“, – užsiminė jis.

2000 eurų į rankas pradedančiam teisėjui nėra mažai.

S. Šedbaras

S. Šedbaras, paklaustas apie teisėjų atrankų procese dalyvaujančių politikų įtaką, pripažino, kad neretei teisėjai kilti karjeros laiptais nenori ne tik dėl nekonkurencingų algų, bet ir dėl baimės pakliūti į politines girnas.

„Man kartais skaudu kaip teisininkui dėl kolegų klausimų teisėjams parlamente. Tarkime, Darbo partija, teisiamųjų suole esanti partija. Žinokite, visada iš jų per teisėjų skyrimą Seime ateina patys aštriausi klausimai. Atrodo, kad yra neapykanta, bet kam to reikia? Teisėjai dirba savo darbą, jie privalo priimti nuosprendį. Tokio supratimo kolegoms trūksta ir yra teisėjų, kurie privengia eiti į tą mėsmalę“, – tikino S. Šedbaras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt