Lietuvoje

2021.08.12 21:17

JT atstovas apie sieną su Baltarusija kirtusius migrantus: svarbu nežiūrėti į šiuos žmones kaip į grėsmę

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.08.12 21:17

Reaguojant į priimtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas ir informaciją apie migrantų atgrasymo veiksmus pasienyje, Lietuvoje lankėsi Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovas Šiaurės ir Baltijos šalims Henrikas Nordentoftas.

– Lankėtės vietose, kuriose gyveno migrantai, ir kalbėjote su Europos Sąjungos sienas prižiūrinčiais „Frontex“ pareigūnais. Kokie jūsų įspūdžiai? Minėjote, kad sąlygos yra pasikeitusios, bet koks bendras įspūdis po šio vizito?

– Tam tikra prasme suprantu, jog atrodo, kad aš vertinau situaciją, tačiau nebūtinai taip yra. Aš noriu tęsti dialogą su Lietuvos Vyriausybe ir su visuomene, su organizacijomis, tokiomis kaip Raudonasis Kryžius. Noriu pažiūrėti, kaip tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungą ir Jungtines Tautas, kurioms atstovauju, gali padėti Lietuvai pagerinti sąlygas. Noriu pagirti pareigūnus, kurie taip greitai reagavo staigiai išaugus sieną kertančių žmonių skaičiui. Turėdami nedidelius žmogiškuosius išteklius per tokį trumpą laiką jie įkūrė gyvenvietes skirtingose vietose. Tai labai padėjo.

Dienos tema. JT atstovas apie migrantus: svarbu nežiūrėti į šiuos žmones kaip į grėsmę ir norėčiau tai paskatinti

Tačiau manau, kad šis klausimas susijęs su tuo, jog turimos priemonės, reaguojant į staiga ištikusią krizę, gali neveikti ilgalaikėje perspektyvoje. Šiuo klausimu turėjome diskusiją su Vyriausybe ir ji užtikrino, kad stengiasi pagerinti situaciją skirtingose stovyklose. Kai kur padėtis yra tikrai nebloga. Prieš tris savaites diskutavome apie pažeidžiamas grupes – šeimas, vaikus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi veiksmų šia kryptimi. Žinoma, reikia rasti apgyvendinimo vietų. Tai ne vienos nakties darbai. Jie galbūt iškart ir nepavyks. Aptarėme daug problemų, kaip visi galėtume padėti. Pavyzdžiui, ir Europos Sąjunga labai padeda Lietuvai.

– Minėjote, kad kalbamasi ir ieškoma sprendimų, kokiais būdais būtų galima padėti Lietuvai. Prieš mėnesį JT atstovas Pabėgėlių taryboje kreipėsi laišku į kontrolierių ir Tarptautinės migracijos organizaciją prašydamas viešai pasmerkti Baltarusijos veiksmus ir įtraukti šį klausimą į darbotvarkę. Kas konkrečiai padaryta po šių žodžių praėjus trims savaitėms?

– Na, manau, kad visų pirma mano atstovaujama organizacija neturi politinio pobūdžio krypties ir mūsų pagrindinis tikslas yra humanitariniai klausimai. Žinoma, tokiose situacijose visada yra politinis kontekstas. Tačiau tam, kad būtume veiksminga humanitarinė organizacija, turime kovoti su jau susidariusios situacijos pasekmėmis. Yra kitų institucijų, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos Niujorke, kurios gali tiesiogiai dirbti prie šių klausimų. Žinoma, suprantame, kad toks didelis skaičius žmonių iš Irako, paverstas instrumentu, migrantai paversti įrankiu siekti savo tikslų, kelia didžiulį nerimą. Taip neturėtų būti. Tačiau, jeigu kalbėtume apie politinį kontekstą, mes tiesiogiai šiuo klausimu nedirbame. Bandome tai spręsti ir kitose šalyse – padėti žmonėms, įskaitant ir Baltarusiją, kur irgi yra pabėgėlių. Taigi mes dirbame įvairiose šalyse.

– Lietuva yra pasitvirtinusi instrukcijas apgręžti neteisėtai kirsti sieną bandančius migrantus. Ar, jūsų akimis, šita metodika taikoma tinkamai?

– Žinoma, sprendimas, įstatymo pataisos apgręžti žmones, kurie peržengia sieną, yra susijusios su teisinės apsaugos prieinamumu. Tai pagrindinis tarptautinės teisės principas tiek Europos Sąjungos, tiek pabėgėlių teisinės apsaugos sistemose. Žmonės turi turėti galimybę patekti į teritoriją, kol jų prašymas suteikti prieglobstį yra svarstomas. Mane pareigūnai per susitikimus užtikrino, kad nukreipimas nereiškia, kad siena yra visiškai uždara. Žmonių srautai nukreipiami į sienos perėjimo punktus, tai ypatinga padėtis. Sakoma, kad tai veikia.

Žinoma faktų, kad pažeidžiami asmenys buvo priimami. Pripažįstu, jog susidariusi padėtis yra problematiška. Mes primygtinai reikalautume, kad žmonės būtų priimami be jokių sąlygų. Žinoma, dabar situacija yra ypatinga. Vis dėlto mes turėtume užtikrinti teisę į apsaugą. Mes ir jūs matote, kad emigrantų skaičius nukrito. Tai leido apsvartyti situaciją ir sutelkti pajėgas. Reikia tikėtis, kai kurie iš atgal nukreiptų žmonių grįš prie sienos perėjimo punktų, kur turėtume užtikrinti, kad ta prieiga būtų veiksminga, nes tai vienas pagrindinių pabėgėlių apsaugos principų tiek JT, tiek ES.

– Lietuvą šiuo metu yra pasiekę per 4 000 migrantų ir pasitvirtinus šias instrukcijas žmonės nukreipti į tam tikrus sienos perėjimo punktus, tarptautinėje terminijoje tai vadinama push back politika. Kasdien apgręžiama nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų žmonių. Tas mastas, kurį matote Lietuvoje, palyginti, tarkim, su kitomis šalimis pagal gyventojų skaičių, yra keliantis grėsmę?

– Kam?

– Lietuvai. Kad ji nepajėgs pasirūpinti visais tais žmonėmis.

– Lietuva nėra viena. Nuo pirmos dienos Europos Sąjungos valstybės narės ir Jungtinės Tautos stojo Lietuvos užnugaryje teikti pagalbos. Žiūrint proporcingai, 4 000 žmonių yra labai daug šalyje, kuri nepriėmė daug migrantų. Tačiau mūsų agentūra yra susidūrusi su 100 000 žmonių, pereinančių sieną sudėtingomis asmeninėmis aplinkybėmis. Dabar mes kalbame apie tai, kaip susitvarkyti su tokiu žmonių skaičiumi. Kaip jūs sakėte, buvo paskelbta ekstremali padėtis. Manau, kad 4 000 yra vis dar suvaldomas skaičius su ES parama. Suprantant, kodėl reikia padėti tiems, kam reikia apsaugos, tai yra įmanoma.

Galbūt ne visiems reikia pagalbos ar apsaugos pagal pabėgėlio apibrėžtį. Yra daug priežasčių, kodėl žmonės ateina. Manau, apskritai reikėtų žmogiškiau žiūrėti į šeimas, suprasti, kad dėl įvairių priežasčių čia ateinama. Svarbu nežiūrėti į šiuos žmones kaip į grėsmę ir norėčiau tai paskatinti. Suprantu ir daug kam sakiau, kad šie žmonės irgi yra aukos. Taip, suprantu, kad Lietuva jaučiasi agresijos auka, puikiai suprantu tokį mąstymą ir politinį kontekstą. Tačiau turėtume į šiuos žmones žiūrėti kaip į priemonę, jie patys nesupranta, į ką įsipainiojo. Tad mes iš žmogiškosios pusės turėtume užtikrinti, kad būtų laikomasi tokio požiūrio, ir padėti Vyriausybei susitvarkyti su tokio anplūdžio pasekmėmis.

Ne tik Lietuva, bet ir Maroko, Ispanijos pasienis, Italija, kitos ES šalys tai patiria ir gali veiksmingai susidoroti su tokioms krizėmis. Žinau, kad tokios aplinkybės reikalauja kantrybės. Aš prašau Lietuvos žmonių kantrybės ir pasitikėti Vyriausybe, padėkoti pareigūnams, kurie padeda Vyriausybei, stengiasi išsiaiškinti, kurie prieglobsčio prašymai yra pagrįsti. O jeigu kurie nors yra nepagrįsti, svarbu suprasti, kad tų žmonių bus paprašyta išvykti, tačiau tik atlikus visas procedūras. Iki to laiko žiūrėkime į atvykėlius kaip į žmones, neskubėkime jų teisti dėl statuso. Yra sukurtos teisiniu pagrindu pagrįstos procedūros ir mes jomis pasitikime. Reikia jų laikytis, kad žengdami žingsnį po žingsnio galėtume gerai suprasti šią padėtį. Niekas nežino, kas bus ateityje, todėl turime būti pasiruošę įvairioms situacijoms.

– Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva kartu su kitomis šalimis turėtų skubiai inicijuoti Europos Sąjungoje visos migracijos politikos persvarstymą. Nes ji darosi tokia, kad tampa pavojinga pačiam blokui. Jūs sutinkate?

– Pabėgėlių apsaugos sistema įsigaliojo prieš 70 metų ir įrodė, kad ji veikia. 90 proc. pabėgėlių prieglobstį suteikia vargingesnės šalys nei Lietuva ir Europos Sąjungos valstybės narės. Neturėtume išpūsti šios krizės. Reikia mąstyti šaltai. Tai iššūkis, todėl dirbame glaudžiai su Europos Komisija, kad tai aptartume. Gal žinote, kad diskutuojama, kaip priimti žmones pasienyje ir greitai apdoroti jų prašymus. Bendradarbiaujame su įvairiomis šalimis ir bandome išsiaiškinti, kaip tai tvarkyti.

Turėtume neskubėti, neturėtume visko keisti dėl vieno nutikimo. Jūsų gyventojai, kaip žinote, gavo naudos iš tokių apsaugos įstatymų. Tada niekas neklausė, ar reikėtų keisti taisykles dėl to, jog daug žmonių emigravo. Turime prisiminti istoriškai, ką tai reiškia. Kartais reikia rasti gerų ir protingų būdų, kaip suprasti padėtį. Aš esu čia, kad suderintume įvairius interesus, sienos priežiūrą, saugumą, humanitarinius klausimus. Šis sudėtingas klausimas, kaip suderinti įvairius nuogąstavimus, krinta tiek ant Vyriausybės, tiek ant mūsų pečių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt