captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvių nenoras rūšiuoti atliekas gali atsirūgti

Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad Lietuvai dar reikia pasitempti atliekų rūšiavimo srityje. Nors per dvejus metus reguliariai rūšiuojančiųjų skaičius nežymiai padidėjo, rūšiavimo ekspertai teigia, kad pokyčiai turi vykti sparčiau, jei norime įgyvendinti Europos Sąjungos iškeltus reikalavimus.
15min/Scanpix nuotr.
15min/Scanpix nuotr.

„Spinter tyrimų“ apklausos duomenys rodo, kad reguliariai pakuočių atliekas rūšiuojančių gyventojų šiemet padaugėjo 2 proc., tačiau Lietuvoje į sąvartynus vis dar patenka beveik du trečdaliai pakuočių atliekų. Jau ketvirtus metus iš eilės pasyviausiai rūšiuojančia grupe išlieka 18-25 metų amžiaus jaunimas.

„Aš ir mano daugelis pažįstamų draugų tų šiukšlių taip pat nerūšiuoja, nes šiukšlių rūšiavimo priemonės namuose užima daug vietos, ir šiaip tai yra gan sudėtingas procesas, o kadangi aš gyvenu ne viena, tai prie tokio įpročio turėtų pratinti ir kiti“, – sakė studentė Viktorija Šopytė.

Atliekų rūšiavimo ekspertai teigia, kad dėl tokio gyventojų požiūrio labai sunku įgyvendinti ES keliamus reikalavimus. Per ateinančius ketverius metus mažiausiai pusė išmetamų popieriaus, metalo, plastiko ir stiklo atliekų turės būti perdirbama. Kol kas šis kiekis nesiekia nei 30 proc. Neįgyvendinus šių tikslų, Lietuvos laukia griežtos sankcijos.

„Jeigu įvyktų taip, kad Lietuva sulauktų Europos sankcijų, tai mokėtų tikrai ne valstybė, bet mokėtų kiekvienas gyventojas, kiekvienas gyventojas pajustų savo pečiais mokesčio naštą“, – teigė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ direktorė Bena Razbadauskienė.

Rūšiavimas tėra pirmas žingsnis ES įgyvendinamos žaliosios ekonomikos link. Pernai Europos Komisija paskelbė žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kurio svarbiausias tikslas – kurti prekes tokias, kad jos netaptų atliekomis. Nauji reikalavimai bus keliami ne tik komunalinių ir pakuočių atliekų perdirbimui, bet ir elektronikos prietaisams.

„Pirmiausia prietaisai turėtų veikti ilgiau, nebūtų užprogramuoto senėjimo, būtų užtikrintas ilgesnis prietaisų naudojimas. Kas liečia mažesnes pajamas gaunančius asmenis, tai labai daug elektros prietaisų būtų naudojama pakartotinai, tie prietaisai nebūtų paprasčiausiai perdaromi, išardomi, o galėtų juos įsigyti mažesnes pajamas gaunantys asmenys už mažesnes lėšas, nes jų veikimo principas būtų ilgesnis“, – sakė Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorius Alfredas Skinulis.

Aplinkos ministerija teigia, kad kol kas sunku nuspėti, kaip Lietuvai seksis įgyvendinti naujus žiedinės ekonomikos tikslus.

„Aš manau, kad tos atliekų perdirbimo užduotys pagal atskiras atliekų rūšis mums bus didieji iššūkiai, ir tokį pasikeitimą – didesnių užduočių įgyvendinimą – turėtų pajusti visi: ir pats gyventojas, ir įmonės, kurios užsiima atliekų tvarkymo veikla“, – nuomonę išsakė Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė.

ES sieks, kad iki 2030 metų būtų perdirbama 65 proc. komunalinių ir 75 proc. pakuočių atliekų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close