Lietuvoje

2021.08.07 20:16

Būsima mokslininkė šešiašimtukininkė Eglė poilsio minutėmis skaito mokslinę fantastiką, o mokytis japonų kalbos pradėjo įkvėpta karatė

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.08.07 20:16

Šeši egzaminai – šeši šimtukai. Tokį rezultatą per brandos egzaminų sesiją pasiekusių abiturientų skaičius šiais metais – rekordinis. Net keturi pasiekė maksimumą. Viena jų – Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientė Eglė Gečaitė. Ji viliasi ateityje tapti molekulinės biotechnologijos specialiste ir atsidėti mokslui. 

„Manau, man tiesiog pasisekė. Nors įdėjau šiek tiek darbo, tikrai ne tiek, kiek kiti žmonės. Tikėjausi, kad rezultatai bus geri, bet apie šešis šimtukus tikrai negalvojau“, – paklausta apie brandos egzaminų sesijos rezultatus, tikino kaunietė E. Gečaitė.

Kuklaus būdo mergina sakė, kad geriausiu atveju jos viltis buvo tokia: šimtukai iš matematikos ir chemijos, o kitų dalykų – lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, biologijos ir informatikos – įvertinimai būsiantys kuklesni.

E. Gečaitė pasirinko studijas Vilniaus universitete ir kol kas apie mokslus užsienyje negalvoja.

„Oksfordas ir Kembridžas manęs visai netraukia. Į užsienį vykčiau nebent studijuoti magistrantūros“, – sakė Eglė.

Baigusi studijas ji save matytų atliekančią tyrimus gyvybės mokslų srityje.

Stengėsi nepervargti – ir ant sofos padrybsodavo

Paklausta, ko reikia, kad rezultatai būtų tokie aukšti, mergina atsakė šitaip: „Reikia noro mokytis, reikia mėgautis mokymusi. Taip pat mokydamasi dažnai darydavau pertraukas. Kai pavargdavau, stengdavausi savęs neišvarginti. Manau, kad tai taip pat labai svarbu.“

Per pertraukas ji ir padrybsodavo ant sofos, ir išeidavo pasivaikščioti, ir knygą paskaitydavo, ir dviratį pamindavo.

„Kadangi esu knygų mėgėja, vienos knygos pavadinimo pasakyti negalėčiau. Man labai patinka mokslinė fantastika. Ji man patinka galbūt dėl to, kad šiame žanre būna nemažai pasvarstymų, kas būtų, jei kas nors būtų įvykę kitaip. Ar pasvarstymų, kas įvyks ateityje. Man tai įdomu“, – kalbėjo būsima mokslininkė.

Viena iš tų įstrigusių knygų – „Skaitmeninis Jėzus“.

„O kokia dabar mano mėgstamiausia knyga, nepasakyčiau. Galima sakyti, kad dabar smegenyse vyksta naujos mėgstamiausios knygos paieškos“, – nusišypsojo Eglė, po egzaminų daugiau keliavusi, o ne skaičiusi.

Nuo darželio sakė, kad Eglė – gabi mergaitė

Mergina neslėpė, kad pastarieji metai, kurių ritmą diktavo pandemija, išvargino. Tiesa, nuotolinis mokymas jai patiko netgi labiau nei klasėje.

„Esu ganėtinai nedrąsus žmogus. Man nelabai jauku būti ten, kur daug žmonių. Bet, žinoma, mokantis per nuotolį ilgainiui pasidaro sunku sukaupti dėmesį, prisiversti ką nors daryti“, – pasakojo mergina.

Eglė sutinka su pasvarstymais, kad didelį impulsą siekti mokslo suteikia tėvų pavyzdys. Eglės tėvai dirba informatikos ir inžinerijos srityse.

„Gali būti, kad net yra toks genas. Mano šeimoje visi yra išsilavinę žmonės. Bet nemanau, kad vien šeima, vien biologija tai nulemia. Reikia įdėti pastangų“, – kalbėjo abiturientė.

Kad Eglė gerai mokysis, buvo aišku jau darželyje, ne vienas pedagogas sakė, kad ji – gabi mergaitė. O ir mokykla, kurioje mokaisi, pasak E. Gečaitės, yra svarbu.

„Tokioje mokykloje kaip KTU gimnazija visi žmonės yra bendraminčiai, visi nori mokytis. Todėl tokioje aplinkoje mokantis ir rezultatai geresni“, – pabrėžė Eglė.

Ką veikia laisvalaikiu? Mokosi!

Šešis šimtukus per brandos egzaminų sesiją pelniusi mergina mėgsta mokytis ir laisvalaikiu.

„Mano pomėgis yra mokytis. Kai turiu laisvo laiko, taip pat mokausi, bet ne mokyklinių dalykų, o, tarkime, švedų kalbos. Jos mokausi šiuo metu. Pirma, turiu giminių Švedijoje. Antra, ši kalba man atrodo labai graži. Neretai vykstu į Švediją, tad noriu suprasti, ką kalba žmonės, noriu perskaityti ir suprasti visus užrašus“, – paaiškino E. Gečaitė.

Nuo vaikystės, aštuonerių metų, ji mokėsi japonų kalbos. Tuomet Eglė lankė karatė būrelį. Ir nors neilgai trukus suprato, kad sportas ne prie širdies, japonų kalba, kurios žodžius girdėdavo per treniruotes, nepaleido.

„Ši kalba užkabino mane“, – šypsojosi Eglė.

O prancūzų kalbos mokytis pradėjo vienuoliktoje klasėje. Progimnazijoje merginai antrą užsienio kalbą teko rinktis iš vokiečių ir rusų kalbų, bet jei būtų buvusi galimybė tuomet pradėti prancūzų kalbos pamokas, Eglė nė svarsčiusi nebūtų – prancūzų kalba labai patinka.

„Tai viena įdomiausių kalbų“, – sakė Eglė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt