Lietuvoje

2021.08.04 16:07

Premjerė apie žinią dėl pasienyje mirusio irakiečio: už tai, kas vyksta Baltarusijoje, atsakinga Baltarusija

atnaujinta 16.52
Gytis Pankūnas, LRT.lt, BNS2021.08.04 16:07

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, reaguodama į Baltarusijos režimo paskelbtą žinią apie Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje neva mirusį irakietį, teigia, kad už tai, kas atsitinka Baltarusijos teritorijoje, atsakinga Baltarusija. Ji pažymėjo, kad tokios istorijos dažnai naudojamos propagandos karuose.

„Man nėra žinoma jokia informacija apie kokius nors ekscesus, kurie būtų įvykę Lietuvos Respublikoje arba ant Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sienos, o už tai, kas vyksta Baltarusijos Respublikoje yra atsakinga Baltarusijos Respublikos valdžia“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė, paklausta, kaip vertina Baltarusijos režimo paskelbtą žinią apie Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje rastą negyvą irakietį.

ES šalių pritarimo lauksianti Šimonytė: Lietuva yra finansiškai pajėgi nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą

Premjerė tikino, kad tokios istorijos dažnai yra naudojamos propagandiniuose karuose.

„Mes puikiai žinome istorijas, kurios ne kartą jau buvo propagandiniuose karuose naudotos, mes žinome istoriją apie nukryžiuotą berniuką Ukrainoje ir visus panašius melus, kurie tokioje situacijoje yra naudojami. Manau, kad tai yra dalykas, kurio galime tikėtis, nes melo jau girdėjome ir anksčiau – apie nėščias moteris, kurias mušė teleskopine lazda, apie visus panašius kitus kaltinimus mūsų pareigūnams“, – tikino I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad Lietuvos pareigūnai atlieka savo pareigą, vadovaudamiesi įstatymais ir tarptautiniais įsipareigojimais.

Baltarusijos Valstybės sienos komitetas trečiadienį pranešė, kad pasienyje su Lietuva, Benekainių gyvenvietės apylinkėse, mirė Irako pilietis. Komiteto atstovas Antonas Byčkouskis tvirtino, kad pasieniečiai bandė suteikti vyrui pirmąją pagalbą, bet jis mirė.

Tvora pasienyje su Baltarusija bent kol kas bus statoma iš skolintų lėšų

Tvora pasienyje su Baltarusija bent kol kas bus statoma iš skolintų lėšų, ar tam bus galima pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) finansavimą – atviras klausimas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Kalbant apie lėšas, šiuo metu tai bus lėšos, kurios bus skiriamos ir valstybės biudžeto lėšų, turint minty, kad valstybės biudžeto balansas yra neigiamas, t. y. biudžetas yra deficitinis, tai reikš tiesiog skolintas lėšas“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė I. Šimonytė.

„Ar galėsim tikėtis, nes apeliuoti tikrai galėsim, bet ar galėsim aplikuoti į ES finansinę paramą – kol kas dar tas klausimas išlieka atviras. Manau, kad tą klausimą kelsime ne tik mes, bet ir kitos ES sieną saugančios valstybės, nes rizika, su kuria mes susiduriame, nėra kažkaip specifiškai lietuviška, ji gali susiklostyti ir kituose pasieniuose“, – pažymėjo premjerė.

Ji informavo, kad penktadienį Vyriausybė ketina patvirtinti tvoros statybai paspartinti reikiamus teisės aktų projektus, kurie kitą savaitę neeilinės sesijos metu bus teikiami Seimui. Pasak I. Šimonytės, jie gali būti susiję su išmiškinimo, statybų klausimais, o ekstremali situacija ir taip jau leidžia paprastesnes viešųjų pirkimų procedūras.

„Seimui tai pat bus pateiktas dar vienas paketas projektų, jie bus susiję su fizinio užtvaro, kitaip sakant, tvoros ar sienos statymu ES ir Baltarusijos pasienyje, bus reikalingos tam tikros išlygos šitam projektui ir šito projekto svarbos pripažinimo Seime, kad procesas judėtų sparčiau“, – sakė premjerė.

Ji sakė, kad tvoros statyboms ketinama pasitelkti valstybės kontroliuojamas įmones, kurios „galėtų užtikrinti sklandų proceso įgyvendinimą vadybiniu požiūriu ir taip pat skaidrų įgyvendinimą“.

Pasak I. Šimonytės, galėtų būti pasitelktos energetikos sektoriaus įmonės, kurios turi patirties įgyvendinant didelius infrastruktūrinius projektus.

Siekdama stabdyti neteisėtų migrantų srautą Lietuva prie sienos su Baltarusija ketina statyti tvorą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba siūlo statyti tinklinę keturių metrų aukščio tvorą, kurios ilgis siektų 508 km. Jos įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 150 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.