Lietuvoje

2021.08.04 19:57

Palangoje situacija kaista: kurortas gali tapti juodąja zona, šalies valdžia neatmeta ir lokalaus karantino galimybės

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.08.04 19:57

Visą vasarą poilsiautojų dėmesio nestokojančioje Palangoje situacija dėl sergamumo COVID-19 darosi vis įtemptesnė. Kurorte kasdien fiksuojama naujų užsikrėtimo atvejų. Daugėjant sergančiųjų, Palanga artėja prie ribos, kai iš raudonosios zonos pereis į juodąją. Neatmetama, kad į juodąją zoną patekusioms savivaldybėms gali būti taikomas lokalaus karantino režimas.

Sergamumas COVID-19 liga jau kurį laiką auga ir pastebimai lenkia šalies vidurkį visoje Klaipėdos apskrityje, tačiau Palanga išsiskiria ne tik apskrities, bet ir visos Lietuvos kontekste. Kurorte šiuo metu situacija yra prasčiausia šalyje.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų Palangoje siekia 438,5 atvejo, o visoje šalyje šis rodiklis yra 146,3 atvejo. Teigiamų tyrimų dalis per pastarąsias 7 dienas – kiek daugiau nei 5 proc.

Taigi, Palanga artėja prie ribos, kai iš raudonosios zonos pereis į juodąją. Tai nutiks tuomet, kai naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų pasieks 500 atvejų, o teigiamų tyrimų dalis per pastarąsias 7 dienas – 10 proc.

Praėjusią parą kurorte patvirtinti 6 nauji užsikrėtimo atvejai.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį teigė, kad juodosiose savivaldybėse neatmetami ir lokalaus karantino scenarijai, tačiau dėl to bus sprendžiama vėliau.

„Lokalus karantinas nėra atmestinas, bet čia jau epidemiologai turi pateikti pasiūlymų, ar šalia to, ką Vyriausybė ketina nustatyti kitą savaitę jau visose vietose, reikėtų papildomų priemonių konkrečiose vietose, ir, žinoma, mes tai svarstytume. Bet tai jau būtų karantinas. Jau ne ekstremalioji situacija, o karantinas konkrečioje vietoje“, – aiškino I. Šimonytė.

Lokalus karantinas nėra atmestinas.

I. Šimonytė

Dar liepą į raudonąją zoną patekusios Palangos valdžios atstovai tuomet nebuvo linkę sutikti su pateikiamais duomenimis ir aiškino, kad situacija kurorte nėra tokia bloga, kokia atrodo vertinant Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis.

Tuomet Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė aiškino, kad nemaža dalis užsikrėtusių asmenų buvo ne Palangos miesto gyventojai, o poilsiautojai.

„7 žmonės iš tų 8 naujų susirgimų yra ne Palangos miesto gyventojai. Tai yra poilsiautojai, kurie tiesiog nurodė, kad šiuo metu yra Palangoje. Gali būti, kad vakare jau nebus. Realiai sergamumo situacijos mieste tai neatspindi“, – liepos 22 dieną akcentavo savivaldybės administracijos direktorė.

Su miestą vis tamsesne spalva spalvinančia statistika Palangos valdžia nesutinka ir dabar.

„Norint kalbėti apie papildomas saugumo priemones pirmiausia reikėtų tiksliai įvertinti situaciją, turėti tikslią realią padėtį atspindinčią statistiką. Kaip jau ne kartą minėta, šiuo metu Statistikos departamento pateikiama sergamumo statistika Palangoje ne visiškai atitinka tikrąją situaciją, kadangi į sergančiųjų skaičių įtraukiami ir ne Palangos miesto gyventojai, išvedant naujų susirgimų vidurkį 100 tūkstančių gyventojų, skaičiuojamas ne faktinis šiuo metu Palangoje esančių gyventojų skaičius, o gyvenamąją vietą kurorte deklaravusiųjų skaičius. Kone kiekvieną dieną tarp naujai susirgusiųjų patenka ir ne Palangos miesto gyventojų, yra buvę dienų, kad tokių „palangiškių“ buvo dauguma“, – dėstė A. Kilijonienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad siekiant suvaldyti situaciją Palangos miesto savivaldybėje koncentruojamasi į gyventojų vakcinaciją: įmonių vadovai raginami aktyviai agituoti darbuotojus skiepytis. Pasiskiepyti galima Palangos asmens sveikatos priežiūros centre, ambulatorijoje Šventojoje, savaitgaliais – Jūratės ir Kastyčio skvere, esančiame prie Palangos tilto, be išankstinės registracijos skiepija Nacionalinis kraujo centras. Vykstama skiepyti ir į įmones, jei surenkama per 10 pageidaujančių asmenų, pavieniais atvejais vykstama skiepyti atvykusiuosius į reabilitacijos centrus.

„Šios priemonės duoda rezultatų, pastarosiomis savaitėmis didėja besiskiepijančiųjų skaičiai. Paskiepyta 57,3 proc. kurorto gyventojų. Pagal pasiskiepijusių gyventojų skaičių Vakarų Lietuvos regione Palanga užima antrą vietą po Neringos. Lietuvoje tarp 60 savivaldybių yra 14-oje vietoje“, – aiškino A. Kilijonienė.

LRT.lt jau skelbė, kad trečiadienį Vyriausybė iš esmės pritarė nutarimo įvesti papildomų ribojimų galimybių paso neturintiems asmenims projektui.

Kaip teigė premjerė Ingrida Šimonytė, nutarimo projektą dar žadama tobulinti ir galutiniai priimti kitą savaitę.

Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad pagrindiniai pakeitimai dėl ribotų paslaugų ir veiklų žmonėms, neturintiems galimybių paso, įsigalios nuo rugsėjo 13 dienos.

Nutarimo projekte numatyta, kad paslaugos, parduotuvės, prekybos ir pramogų vietos, restoranai, kavinės, barai bei kitos pasilinksminimo vietos, lošimo salonai, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ir kiti susibūrimai būtų atviri tik galimybių pasą turintiems žmonėms bei vaikams iki 16 metų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.