Lietuvoje antradienį minima Juodojo kaspino diena – atsimenamas 1939 metais Vokietijos ir SSRS pasirašytas ir Europą padalijęs paktas. Nors jis turėjo itin didelę reikšmę Lietuvos istorijai, tačiau „Neringos muziejai“ direktorės Vitalijos Jonušienė teigimu, didžiausi išbandymai Kuršių nerijos laukė tik po karo.
„1924–1939 metais šis kraštas autonominėmis teisėmis priklausė Lietuvai, 1939 metais buvo prijungtas prie Vokietijos ir visą Antrojo pasaulinio karo laikotarpį jai priklausė. Tai, ką išgyveno karo metu Lietuva, šio krašto nepasiekė. Tačiau baisumai prasidėjo karo pabaigoje, kai visi suprato, kad Vokietija pralaimėjo. Girdėję, kaip sovietinė armija elgiasi su gyventojais Rytprūsiuose, visi bėgo iš šio krašto – kelis šimtmečius gyvavęs pasaulis žlugo“, – pasakoja V. Jonušienė.
Anot jos, išsikėlusiųjų istorijos – itin tragiškos, nes, nors ir buvo Vokietijos piliečiai, jautėsi ten svetimi ir visiškai nereikalingi.
Be to, kaip teigia V. Jonušienė, vietoje šių žmonių į Kuršių neriją atkelti vietiniai rusai su savo žvejybos tradicijomis, tad nebeliko ir ilgamečių žvejybos tradicijų.
Daugiau apie Kuršių nerijos istoriją ir Baltijos kelią – laidoje „Labas rytas, Lietuva“.
