Lietuvoje

2021.08.03 21:17

VSAT vadas apie galimą nepaprastąją padėtį pasienyje: palengvintų darbą, bet galėtų būti provokacijų iš Baltarusijos

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.08.03 21:17

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas sako, kad fizinė siena prie Baltarusijos neatsiras per vieną ar dvi dienas, taip pat informuoja, kad pasienio užkardos šiuo metu užpildytos ir yra prie galimybių ribos. LRT laidoje „Dienos tema“ apie tai kalbėjo Rustamas Liubajevas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.

– Kaip keičiasi pasieniečių darbas su neteisėtai sieną norinčiais kirsti pabėgėliais po to, kai vidaus reikalų ministrė pasirašė įsakymą, leidžiantį nukreipti norinčiuosius prieglobsčio Europos Sąjungoje į sienos perėjimo punktus arba diplomatines įstaigas?

– Iš tikrųjų nuo vidurnakčio pradėjome įgyvendinti paminėtą operacijų vadovės sprendimą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai šiuo metu savo aktyviais veiksmais neįleidžia į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtų migrantų, taip pat vykdo neteisėtų migrantų grąžinimą į Baltarusijos Respublikos teritoriją. Iš esmės pasikeitė mūsų veiksmai ir taktika prie valstybės sienos, dabar mes esame sukoncentravę papildomas pajėgas prie valstybės sienos, kad būtų galima laiku nustatyti neteisėtų migrantų grupes ir iš karto prie valstybės sienos vykdyti tuos atgrasymo veiksmus.

Dienos tema. VSAT vadas: nepaprastoji padėtis pasienyje palengvintų darbą, bet galėtų būti provokacijų iš Baltarusijos

– Kas yra tie atgrasymo veiksmai ir kodėl tik dabar galima jų imtis? Žmonės klausia, kodėl anksčiau nebuvo galima neleisti kirsti sienos.

– Aš galbūt atsakysiu taip, kad, ko gero, buvo galima ir anksčiau taikyti priemones, tačiau politikai priima sprendimus, o pareigūnai tuos sprendimus vykdo. Šiuo atveju, kai buvo priimtas politinis sprendimas taikyti tokias priemones, mes ir užtikriname šių priemonių įgyvendinimą. Ir stengiamės tai padaryti kiek įmanoma greičiau ir kokybiškiau. O dėl konkrečių veiksmų – pirmiausia mūsų pareigūnai bando neįleisti ir atstumti neteisėtus migrantus nuo valstybės sienos, kai neteisėtų migrantų grupės artėja prie valstybės sienos, o jeigu toks pažeidimas įvyksta ir grupė sulaikoma netoli valstybės sienos, vykdoma grąžinimo operacija.

– Kai sakote „stengiasi atstumti“, turite galvoje fizinį kontaktą, fizinį tos grupės stūmimą?

– Taip, aš turiu omeny būtent fizinį kontaktą.

– Kad nukreiptų tuos žmones, pasieniečiams reikia būti prie sienos iš Lietuvos pusės anksčiau, negu tie žmonės iš Baltarusijos pusės. Ar pasieniečiams užtenka pajėgumų?

– Šiuo metu negalime tų veiksmų vykdyti prie visos valstybės sienos, dėl to buvo pasirinkti ruožai, kur daugiausia valstybės sienos pažeidimų. Būtent ten telkiami pareigūnai ir būtent dėl to kalbame apie būtinybę pasitelkti kitų institucijų atstovus. Dabar kalbama apie Lietuvos kariuomenės karius, kurie galėtų padėti mums tuos veiksmus atlikti prie valstybės sienos, kai bus padaryti atitinkami įstatymų pakeitimai.

– Iš oro užfiksuota, kad Baltarusijoje pareigūnai lydėjo migrantus iki pat Lietuvos sienos. Ar Baltarusijoje kaip nors reaguojama į tai, kad ši informacija jau patvirtinta sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“?

– Kol kas jokių prašymų iš Baltarusijos pasieniečių negavome. Tačiau, kaip supratau, Baltarusijos pasieniečiai kontaktavo su Latvijos sienos apsaugos tarnybos atstovais. Noriu priminti, kad šis sraigtasparnis buvo dislokuotas ir pateiktas mums iš Latvijos Respublikos, tai yra Latvijos sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis. Kol kas negaliu detaliau komentuoti, kokio turinio pokalbis vyko tarp Baltarusijos kolegų ir Latvijos pasieniečių.

– Buvusi valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė feisbuke antradienį rašo, kad „reikia nebijoti kaltinimų dėl galimų brangių pirkimų“, jeigu jie reikalingi sienai fiziškai atitverti, nes, anot jos, „yra kilęs iššūkis valstybės saugumui“. Ką jūs manote apie tokį raginimą?

– Manau, pirmiausia turime labai aiškiai susitarti, kaip turėtų atrodyti valstybės siena, turime numatyti įvairius scenarijus, įgyvendinimo etapus. Turiu pasakyti, kad tas darbas jau buvo atliktas ir šiuo metu turime pasiūlymą, kur ir kokiais etapais būtų įrengiama valstybės sienos apsaugos sistema. Kalbu ne tiktai apie tvoros statymą ar fizinio barjero įrengimą prie valstybės sienos, bet ir apie visą integruotą sienos valdymo sistemą, kuri turėtų apimti ir techninių stebėjimų įrengimą, ir papildomų pasieniečių pajėgų dislokavimą prie valstybės sienos, ir, be jokios abejonės, fizinės tvoros montavimą bei įrengimą prie valstybės sienos.

Šitie mūsų pasiūlymai, skaičiavimai buvo pateikti Vidaus reikalų ministerijai, taip pat pristatyti Vyriausybės kanceliarijoje. Šią savaitę tikslinsime savo pasiūlymus, pateiksime savo viziją ir kitų politinių partijų atstovams, norėdami pasiekti susitarimą. O tada, be jokios abejonės, pradėsime įgyvendinti tokį pakankamai rimtą ir ambicingą projektą.

– Kiek laiko galėtų trukti to rimto ir ambicingo projekto įgyvendinimas?

– Skaičiavome ir pateikėme tris įmanomus variantus. Priklausomai nuo kiekvieno varianto įgyvendinimas gali trukti nuo septynių mėnesių iki dvejų metų. Bet čia noriu pasakyti, kad skaičiavome ir vertinome pagal dabartinę teisinę bazę. Jeigu būtų priimtas politinis sprendimas ir šitam projektui būtų suteiktas valstybinės reikšmės statusas, manau, jis galėtų būti įgyvendintas ir greičiau.

– Jūs pasisakote už platesnę diskusiją dėl fizinio barjero, sienos įrengimo, galbūt įtraukiant ir partijų atstovus, siekiant politinio susitarimo. Kuo tokia diskusija šiandien būtų prasminga, kai pasienio užkardos, jūsų paties žodžiais tariant, yra prie galimybių ribos, o buvusi vidaus reikalų ministrė važiuoja protestuoti prieš laikiną stovyklą ten, kur ją buvo numatyta įrengti dar jai būnant ministre?

– Turime tikrai nemažai iššūkių. Dabar kalbu ne tik apie Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Kalbu apie visą vidaus reikalų sistemą ir matome, kaip sunkiai pavyksta susitarti su savivaldybėmis. Savivaldybių įsitraukimas ir dalyvavimas migracijos proceso valdyme yra labai svarbus. Matome, kad be paramos ar pagalbos iš savivaldybių mums tikrai būtų labai sunku ne tik užtikrinti tų asmenų apgyvendinimą, bet ir sienos apsaugą, nes daugeliu atvejų palaikome ryšius su vietos gyventojais, bendruomenėms. Tie kontaktai, informacija, kuri ateina iš vietos gyventojų, mums yra be galo svarbi ir mes manome, kad bendradarbiavimas galėtų būti geresnis.

– Turite galvoje bendradarbiavimą labiau su vietos politikais, o ne su nacionalinio lygmens iš Vilniaus?

– Iš principo manau, kad svarbu palaikyti kontaktą su vietos bendruomenėmis visose pasienio savivaldybėse, nes būtent ten dislokuoti mūsų padaliniai. Būtent su tomis savivaldybėmis kiekvieną dieną vyksta bendri darbai, ypač dabar, kai kalbame apie šios situacijos valdymą, kai turime priimti sprendimus dėl sulaikytų asmenų apgyvendinimo. Be savivaldybių paramos mums tikrai sudėtinga, tiesiog negalėsime šitų klausimų išspręsti tinkamai.

– Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad migrantų krizę Lietuvoje pasieniečiams padeda spręsti ir šimtai karių, nors tikslūs skaičiai nėra įvardijami. Ar jums užtenka kariuomenės teikiamos pagalbos?

– Kadangi pradėjome taikyti naują taktiką prie valstybės sienos, šiuo metu jau esame apskaičiavę savo poreikius. Tam, kad būtų galima vykdyti tuos atgrasymo veiksmus prie visos valstybės sienos, be jokios abejonės, mums reikės papildomų resursų, – kalbu ne tiktai apie Lietuvos kariuomenės pasitelkimą, kalbu ir apie kitų teisėsaugos institucijų pasitelkimą, siekiant užtikrinti sienos apsaugą. Ir dabar nemažai Lietuvos kariuomenės karių padeda stebėti ir kontroliuoti sieną, tačiau dėl šiuo metu galiojančių teisės aktų jie negali visa apimtimi vykdyti funkcijų, kurios reikalingos prie valstybės sienos.

Bet kokiu atveju jie turi būti šalia pasieniečių, kurie turėtų priimti sprendimus, ir daugeliu atvejų kol kas Lietuvos kariuomenės kariai tokių veiksmų atlikti negali, ypač jeigu kalbame apie poveikio priemonių taikymą, pavyzdžiui, asmenų sulaikymą, dokumentų patikrinimą arba asmenų patekimo į tam tikrą teritoriją kontrolę.

– Jeigu pasienio savivaldybėse būtų įvesta nepaprastoji padėtis, ar tai palengvintų jūsų darbą? Ar iš esmės nepakeistų, ar kaip tik apsunkintų?

– Jeigu kalbame apie nepaprastąją padėtį, galbūt į tą situaciją pažvelgčiau iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos perspektyvos. Esant gana sudėtingai situacijai prie valstybės sienos, norėtume apriboti įvairių asmenų patekimą į pasienio ruožą, į pasienio zoną, kadangi būtent ten vyksta šitie veiksmai. Galima neigiama reakcija ir provokacijos iš Baltarusijos pusės, tad kartais tokių asmenų buvimas pasienio zonoje, pasienio ruože yra šiokia tokia problema.

– Patikslinkite, ką turite galvoje sakydamas „tokių asmenų“: nelegaliai kertančiuos sieną ar atvykstančius į pasienio zoną legaliai iš Lietuvos pusės?

– Kalbu apie tuos Europos Sąjungos piliečius, kurie atvyksta į pasienio ruožą, prie užkardų, kur šiuo metu apgyvendinti neteisėti migrantai. Tai yra tie žmonės, kurie bando išvežti ir organizuoti šitų asmenų išvežimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Pirmiausia kalbu būtent apie tuos piliečius, tai yra įvairių ES valstybių arba trečiųjų šalių piliečius, kurie turi leidimus nuolat gyventi Europos Sąjungos valstybėse. Iš dalies kalbu ir apie tuos asmenis, kurie atvyksta iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Priminsiu, kad pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą tam, kad būtų pasienio zonoje, kiekvienu atveju tie piliečiai turėtų kreiptis ir gauti leidimą būti šitoje zonoje. Tad mes kalbame ir apie tokių asmenų šiokį tokį ribojimą pasienio zonoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.