Lietuvoje

2021.08.03 19:25

Šių metų liepa Lietuvoje – karščiausias mėnuo nuo 1961-ųjų: fiksuota net 17 tropinių naktų

LRT.lt2021.08.03 19:25

Šių metų liepa – karščiausia nuo 1961 m. – vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 22,1 °C ir tai net 3,8 °C aukščiau liepos mėnesio SKN (standartinė klimato norma, 1991–2020 m. vidurkis), skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikai. 

Antroje vietoje liko 2010 m. liepa (21,5 °C). Taip pat šių metų liepa tapo ne tik pačia karčiausia liepa, bet ir karčiausiu mėnesiu iš visų.

Anot LHMT, taip pat sumuštas aukščiausios bet kurios stoties vidutinės mėnesio oro temperatūros rekordas. Iki šiol buvusį rekordą (22,2 °C, 2010 m. liepa, Biržai ir Panevėžys) daugiausiai aplenkė ir į pirmą vietą išsiveržė Nida, kurioje fiksuota rekordinė mėnesio temperatūra – 23,1 °C. Nuo Nidos kiek „atsiliko“, tačiau buvusį 2010 m. rekordą taip pat aplenkė Dotnuva (22,8 °C), Elektrėnai (22,7 °C), Kaišiadorys ir Tauragė (22,6 °C), Kaunas (22,5 °C), Alytus, Panevėžys ir Ukmergė (22,4 °C), bei Jurbarkas, Klaipėda, Rokiškis ir Švenčionys (22,3 °C).

Nors mėnesio, kartu ir visų metų, karščio rekordas (37,5 °C Zarasai, 1994 m.) nebuvo pasiektas, tačiau buvo „sumušti“ dviejų parų karščio rekordai: 15 d. 35,0 °C (Dotnuva) ir 16 d. 34,9 °C (Kaišiadorys).

Nuo liepos 7 iki 18 d. tęsėsi kaitra (stichinis meteorologinis reiškinys kaitra fiksuojamas, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės), kuri nebuvo fiksuota tik Klaipėdoje ir Palangoje. Tai buvo antroji kaitra šiais metais, pirmoji fiksuota birželio 18–24 d.

Karšta buvo ne tik dieną, tačiau ir naktį: per mėnesį pasitaikė 17 tropinių naktų, kai minimali oro temperatūra bent vienoje MS nenukrito žemiau 20 °C. Daugiausiai, net 12, tokių naktų fiksuota Nidoje.

Kritulių kiekio atžvilgiu liepa nebuvo tokia rekordinė: iškrito vidutiniškai 58 mm kritulių (31 % mažiau nei SKN). Kritulių kiekio pasiskirstymas buvo labai netolygus: šiaurės vakarinėje, centrinėje, šiaurinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse iškrito mažiau nei pusę įprasto kritulių kiekio, o pietrytinėje dalyje – per pus daugiau nei įprastai. Bendrai, aukštesnė oro temperatūra ir kritulių stygius minėtose šalies dalyse nulėmė sausros sąlygų formavimąsi.

Nors didžiajai šalies daliai kritulių stigo, tačiau praslinkus liūtims:

- net 16 dienų bent vienoje stotyje fiksuoti pavojingi lietūs (kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių).

- fiksuotos 2 stichinės liūtys (kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių) – 79,7 mm per 12 val., Vilnius 6 d. ir 60,1 mm per 6 val., Kupiškis 27 d.;

- fiksuota katastrofinė liūtis (daugiau nei 80 mm per 12 val. ar trumpesnį laiką) – 91,4 mm per 3 val., Jurbarkas, 17 d. Per šią liūtį iškritęs kritulių kiekis perpus viršijo mėnesio SKN!

Parengė: LHMT KTS vyr. klimatologė Viktorija Mačiulytė ir vyr. specialistė Zina Kitrienė

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.