Lietuvoje

2021.08.04 11:38

Klaipėda nesustoja: po daugybės reakcijų sulaukusios Jūros šventės rengiamas džiazo festivalis, NVSC įspėja – tokie renginiai vykti negali

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.08.04 11:38

Klaipėdą netrukus ir vėl užlies šventinė dvasia. Nepraėjus nė dviem savaitėms po daugybės reakcijų ir institucijų kritikos sulaukusios Jūros šventės, uostamiestyje rengiamas dar vienas didelis renginys – XXVII Klaipėdos pilies džiazo festivalis. Renginio organizatoriai, kaip ir Jūros šventės rengėjai, apeliuoja į festivalio lankytojų sąmoningumą, o specialistai tikri – susiklosčius tokiai sergamumo situacijai, kokia yra dabar, tokie renginiai vykti negali.

Uostamiestyje, kuris į raudonąją zoną pagal naujų užsikrėtimo atvejų skaičiaus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį pateko jau prieš porą savaičių, ruošiamasi vienam didžiausių mieste vykstančių renginių – Klaipėdos pilies džiazo festivaliui.

Jau liepos 23–25 dienomis vykusi Jūros šventė, sukvietusi daugybę renginio lankytojų, sulaukė nemažai kritikos dėl galimai palankių sąlygų COVID-19 ligai išplisti.

Netrukus po šventės pasisakė ir sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė, ji LRT RADIJUI teigė, kad toks renginys, koks buvo šiųmetė Jūros šventė, pagal reglamentavimą, negali ir negalėjo vykti.

Dėl to, ar per Jūros šventę buvo laikomasi galiojančių ribojimų dėl koronaviruso pandemijos, tyrimą atlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Vis dėlto panašu, kad kito jau daugybę metų uostamiestyje vykstančio renginio – Klaipėdos pilies džiazo festivalio – organizatorių planų tokios pamokos ir reakcijos nestabdo. Festivalis Klaipėdoje įvyks rugpjūčio 5–7 dienomis Kruizinių laivų terminale, kur vyko ir didieji Jūros šventės koncertai.

Specialistams toks šventiškas uostamiesčio, kur sergamumo rodiklis gerokai lenkia bendrą šalies rodiklį, gyvenimo ritmas kelia nerimą.

NVSC: toks renginys įvykti negali

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė teigė, kad tokie renginiai, kurių metu tarp koncertų padaroma tam tikra pertrauka, tačiau žmonės visiškai neišsivaikšto ir kitas koncertas vėl vyksta toje pačioje vietoje, vykti negali.

„Manyčiau, kad renginių organizatoriai ieško spragų teisės aktuose. Jeigu yra išimtis iki 2 valandų, reiškia, kad turi būti išeinama arba žmonės išvaromi. Jeigu buvo sėdimos vietos, jos turi būti išdezinfekuojamos ir pan. Tos 2 valandos yra lyg gelbėjimosi ratas. Jeigu ir per džiazo festivalį tai bus keliama kaip vėliava, kad renginys tik iki 2 valandų, tai yra tiesiog tam tikra prasme išvedžiojimas ir galbūt net netiesos sakymas. Negali toks renginys būti. Jeigu jau norėtų vadovautis arba remtis tuo punktu, tada turėtų būti vienoje erdvėje iki 2 valandų, kitoje erdvėje iki 2 valandų ir žmonės iš tikrųjų turėtų pakeisti tą vietą“, – aiškino A. Šlepetienė.

Pašnekovė taip pat akcentavo, kad Klaipėdos pilies džiazo festivalio rengėjai nesikreipė į uostamiestyje dirbančius NVSC specialistus nei raštu, nei žodžiu, tad specialistai nė nežino, kaip atrodys jau šiomis dienomis prasidėsiantis festivalis.

„Ko gero, laukia tolimesnis tyrimas, įrodymų rinkimas ir jeigu tai bus daroma – tiesiog nepasimokoma iš klaidų“, – teigė A. Šlepetienė.

Klaipėdos apskrityje padėtis darosi vis labiau įtempta

Kasdien epidemiologinius tyrimus atliekantiems uostamiesčio NVSC specialistams darbo krūvis vis auga – tenka tirti vis naujus ir naujus užsikrėtimų atvejus.

NVSC Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Raminta Mitkuvienė teigė, kad antradienį visos Lietuvos sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 d. siekė 134 atvejus, o Klaipėdoje – 344 atvejus.

„Matome, kad beveik 3 kartus Klaipėdos miesto sergamumas yra didesnis už visos respublikos vidurkį ir praktiškai visose Klaipėdos apskrities savivaldybėse sergamumas yra didesnis, nei vidutiniškai Lietuvoje yra nustatoma“, – situaciją apskrityje apibendrino R. Mitkuvienė.

Šiuo metu visoje apskrityje registruoti 22 aktyvūs COVID-19 protrūkiai, 10 iš jų nustatyta uostamiestyje.

Pašnekovės teigimu, atliekant epidemiologinius tyrimus apie 40 proc. patvirtintų COVID-19 užsikrėtimų atvejų užsikrėtimo šaltinis lieka mįsle – žmonės nurodo, jog nekontaktavo su sergančiu asmeniu, nenurodo, kad galėjo užsikrėsti darbe. Tačiau pastebima, kad neretai žmonės, kurių užsikrėtimo šaltinio nustatyti nepavyksta, nurodo lankęsi viešose vietose, paplūdimiuose, kavinėse, naktiniuose klubuose.

„Pastaruoju metu, nuo praėjusios savaitės pabaigos, pradėjome pastebėti, kad pasitaiko atvejų, kada asmenys nurodo, kad lankėsi ir Jūros šventės renginiuose. Galimybė, kad jie galėjo būti užkrečiamuoju laikotarpiu, neatmetama. Bet kuriuo atveju masinių renginių organizavimas, kai neįmanoma išlaikyti atstumo ir jeigu nėra dėvimos apsaugos priemonės, didina riziką susirgti COVID-19 liga“, – aiškino R. Mitkuvienė.

M. Stankūnas: tokių renginių dabar vertėtų atsisakyti

Palaikyti renginių organizatorių planų, kai Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje fiksuojamas naujų COVID-19 atvejų augimas, nėra linkęs ir profesorius Mindaugas Stankūnas.

„Manyčiau, kad Jūros šventę organizuoti, kai matėme spartų atvejų augimą būtent šventės vietoje – Klaipėdos apskrityje, tikrai buvo rizika. Gal ir būtų buvę galima ją organizuoti, tačiau reikėjo imtis tam tikrų apsaugos priemonių, apie kurias mes žinome jau seniai: atstumų išlaikymas, kaukės ir t. t. Tačiau matant pranešimus žiniasklaidoje, nuotraukas iš Jūros šventės, nes pats šventėje nedalyvavau ir nemačiau gyvai, tai tikrai nėra vaizdo, kad būtų laikomasi tų atsargumo priemonių“, – prieš mažiau nei porą savaičių įvykusią šventę LRT RADIJUI apibendrino M. Stankūnas.

Jis taip pat pastebėjo, kad tikriausiai ne visiškai tinkamas ir atsargus elgesys tokio staigaus kilimo ir ligos plitimo metu tikrai turėjo ir turi įtakos ligos plitimui ir tai dabar atsispindi statistikoje – naujų atvejų sparčiai daugėja, o augimas yra vienas didžiausių per visą pandemijos laikotarpį.

M. Stankūnas taip pat akcentavo ir tai, jog iš visų vadinamųjų kovidinių ligoninių Klaipėdoje situacija yra įtempčiausia – čia gydoma daugiausia ligonių.

„Matome, kad ir stacionarinėje srityje Klaipėdos zonoje yra įtempta situacija. Turėdami mintyje, kad ligoninės užsipildo bent savaite ar dviem savaitėmis vėliau, galime drąsiai sakyti, kad Klaipėdoje šitas skaičius didės“, – prognozavo M. Stankūnas.

Taigi, artėjantis Klaipėdos pilies džiazo festivalis mokslininkui taip pat kelia nerimo. M. Stankūno nuomone, dar vienas didelis renginys vis labiau sergančioje Klaipėdos apskrityje – papildomas pavojus paspartinti ligos plitimą ir dar labiau komplikuoti situaciją.

„Mano galva, tikrai dabar tokių masinių renginių, nors jie ir vyksta atvirose erdvėse, reikėtų atsisakyti, o jeigu yra renginiai, kurie negali būti atšaukti, turi būti imamasi ypatingų saugos priemonių. Žmonės turi būti tikrinami, ar laikosi reikalavimų, nes tikrai esame tokioje situacijoje, kai matome plitimą ir jau 6 dieną iš eilės Lietuvoje yra fiksuojama bent po vieną mirtį nuo COVID-19“, – pastebėjo M. Stankūnas.

Organizatoriai tvirtina nepažeidžiantys reikalavimų, tikisi žmonių sąmoningumo

Klaipėdos pilies džiazo festivalio rengėjai, kaip ir neseniai praūžusios ir tūkstančius žmonių į didžiuosius koncertus Kruizinių laivų terminale sukvietusios Jūros šventės organizatoriai, tvirtina, jog jokių galiojančių reglamentavimų nepažeidžia ir tikisi, kad į renginį atvykę žmonės elgsis sąmoningai.

Klaipėdos mero žmona, Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatorė Inga Grubliauskienė gyvai atsakyti į portalo LRT.lt žurnalistės klausimus nesutiko, tačiau savo poziciją išdėstė raštu.

„Festivalio koncertai organizuojami remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimu, pagal kurį nuo liepos 3 dienos nekomerciniams renginiams, trunkantiems iki 2 valandų, netaikomas reikalavimas dėl Galimybių paso, ir jie gali būti stebimi ne tik iš sėdimų, bet ir iš stovimų vietų. Kiekvienas rugpjūčio 5–7 dienomis atvirame lauke vyksiantis festivalio koncertas truks iki 2 valandų, tarp jų bus daromos pertraukos“, – laiške dėstė I. Grubliauskienė.

Ji taip pat akcentavo, kad renginio organizatoriai ragina publiką laikytis higienos ir užkrečiamųjų ligų prevencijos reikalavimų, pavyzdžiui, dėvėti kaukes, nuolat dezinfekuoti rankas. O tie, kurie jaučia bent menkiausius peršalimo ar COVID-19 simptomus, į primygtinai raginami į koncertus neiti.

I. Grubliauskienė akcentavo, kad festivalio prieigose veiks mobilusis COVID-19 testavimo punktas, visi norintys galės atlikti antigeno testus, taip pat greituosius serologinius antikūnų testus.

„Taip pat svarbu paminėti, kad suorganizavome, jog penktadienį ir šeštadienį 16–20 val. Piliavietės teritorijoje veiktų mobilusis vakcinavimo punktas, jame be išankstinės registracijos „Janssen“ ir „Pfizer“ vakcinomis galės pasiskiepyti kiekvienas norintis“, – pabrėžė I. Grubliauskienė.

Tvirtinama, kad renginio organizatoriai su NVSC atstovais bendrauja ir tariasi.

Klaipėdos meras Grubliauskas: reikalavimai – visiems vienodi

Nors epidemiologai ir mokslininkai uostamiestyje vykstančių linksmybių ir nepalaiko, tačiau miesto valdžia Klaipėdos pilies džiazo festivaliui įvykti leidžia.

„Nėra jokių išimčių nei Jūros šventei, nei Klaipėdos festivaliui, nei festivaliams ar šventėms, kurie vyksta aplinkui, nei Nidos festivaliui, nei Klaipėdos džiazo festivaliui. Visiems yra vienodos galiojančios taisyklės – komerciniai renginiai, nekomerciniai renginiai. Kaip Jūros šventės nekomercinis renginys su galiojančiais reglamentavimais, taip ir visi kiti renginiai. Ir nėra čia nei jokios protekcijos, nei diskriminacijos. Vienodi reikalavimai visiems. Nekomerciniams renginiams yra reikalavimai, juos organizatoriai turi užtikrinti“, – dėstė V. Grubliauskas.

Į Jūros šventę tik nuo COVID-19 pasiskiepijusius žmones atvykti raginęs uostamiesčio meras šįkart nuo panašių kvietimų susilaiko, nes, anot jo, už Jūros šventę tam tikra atsakomybė tenka ir miesto vadovui, mat tai yra miesto organizuojamas renginys.

Ir nėra čia nei jokios protekcijos, nei diskriminacijos. Vienodi reikalavimai visiems.

V. Grubliauskas

„Džiazo festivalis yra ne miesto organizuojamas renginys, nors tai yra vienas iš miesto reprezentacinių renginių. Tai reikėtų šių klausimų klausti organizatorių. O aš, kaip žinote, nuo visų klausimų, susijusių su finansavimu, organizavimu ir visais kitais dalykais, esu jau seniai nusišalinęs ir laikausi to nusišalinimo pakankamai griežtai ir skrupulingai“, – aiškino V. Grubliauskas.

Būtina dėvėti kaukę, aplankyti tik vieno atlikėjo ar grupės koncertą

Specialistai tiems, kurie vis dėlto planuoja apsilankyti renginyje, siūlo labai atsakingai pasirinkti tik vieno dainininko ar grupės koncertą, neužsibūti Kruizinių laivų terminale planuojamuose visuose muzikantų pasirodymuose.

„Jeigu yra daug žmonių, tikrai garantuotai atstumai nebus išlaikomi, todėl būtinai reikia dėvėti kaukę. Nesvarbu, ar tai patinka, ar ne. Reikia galvoti apie savo sveikatą, savo artimųjų sveikatą. Jeigu renginys labai patinka ir labai norisi į jį, reikia į tai labai atsakingai pasižiūrėti“, – akcentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja A. Šlepetienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.