Lietuvoje

2021.08.03 18:51

Opozicijos atstovai apie Vyriausybės sprendimą stiprinti pasienio saugumą: tai padaryti buvo galima labai seniai

Gailė Jaruševičiūtė, ELTA2021.08.03 18:51

Opozicijos atstovai sutaria, kad Vyriausybės pirmadienį priimtas sprendimas stiprinti sienos su Baltarusija apsaugą, suteikiant galimybes pasieniečiams į šalį neįleisti neteisėtų migrantų, buvo reikalingas.

Vis dėlto „valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė akcentuoja, kad sprendimus dėl pasienio saugumo stiprinimo reikėjo priimti gerokai anksčiau. Tuo tarpu socialdemokratė Seimo narė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad šis sprendimas buvo neišvengiamas dėl to, jog pasienyje su Baltarusija laiku nebuvo įdiegtos elektroninio monitoringo sistemos bei nepastatytas fizinis barjeras.

D. Šakalienė: fizinio barjero neturėjimas – nepateisinamas, dabar reaguojame gaisro sąlygomis

Seimo narė socialdemokratė D. Šakalienė atkreipia dėmesį, kad Lietuva nebuvo pasirengusi tokiam nelegalių migrantų antplūdžiui, su kokiu susiduria šiandieną, todėl, pasak jos, sprendimas griežtinti sienos su Baltarusija apsaugą buvo neišvengiamas.

„Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės buvome nepasirengę tokiai situacijai – migrantų srautų pavertimui politinio spaudimo ar net hibridinės atakos įrankiu – matyt, tai buvo neišvengiama. Nuo praeitos kadencijos kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas mes keturis kartus raginome Vyriausybę skubiai užbaigti sienos kontrolės sistemų diegimą, vis dar e.sistema dengia mažiau nei pusę sienos“, – Eltai teigė D. Šakalienė.

„Taip pat fizinio barjero neturėjimas turint neprognozuojamą diktatorių už sienos nėra pateisinamas. Tad dabar reaguojame gaisro sąlygomis“, – pridūrė politikė.

Ji įsitikinusi, kad sprendimas griežtinti sienos apsaugą ir yra pasekmė to, kad laiku nebuvo priimti sprendimai dėl elektroninio monitoringo sistemų bei fizinio barjero statybos.

„Vėlavo kiti du sprendimai – sienos elektroninio monitoringo sistemų diegimas ir fizinio barjero statyba. Šis sprendimas yra dalinė pirmųjų dviejų pasekmė. Ir visgi – pirmiausia tai yra pono Lukašenkos nusikaltimų pasekmė, galbūt atversianti akis su juo norintiems derėtis ar tartis. Į politinę mėsmalę vis didesnius žmonių srautus metantis diktatorius negali būti derybų šalis“, – sakė D. Šakalienė.

Seimo narė pripažįsta, kad šiuo metu taikomos laikinos apsaugos priemonės susiaurina migrantų teises prašyti prieglobsčio. Vis dėlto, pasak jos, kitos galimybės šioje situacijoje nėra.

„Tenka pro sukąstus dantis sąžiningai pasakyti, kad šiuo metu kaip valstybė turime taikyti laikinas apsaugos priemones, kurios susiaurina migrantų teises prašyti prieglobsčio, paliekant tik galimybes tai daryti pasienio kontrolės postuose. Kita vertus, labai tikiuosi, kad šios išorinės ES sienos apsauga realiai tampa tiek nacionaliniu, tiek ES prioritetu ir imsimės papildomų priemonių, pavyzdžiui, penktadienį NSGK kalbėsimės su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl procedūrų keitimo, nors tai raginau daryti dar prieš kelias savaites“, – kalbėjo politikė.

D. Šakalienė taip pat atkreipia dėmesį į su žmogaus teisėmis susijusias rizikas. Visgi, anot politikės, kito pasirinkimo šioje situacijoje nelabai yra.

„Dėl žmogaus teisių pažeidimų išties esame jautrioje situacijoje, tačiau atvirų sienų politika tik padėtų Lukašenkos režimui toliau apgaudinėti ir apvaginėti „bilieto į ES“ ieškančius ekonominius migrantus ir dar apsunkintų tikrųjų pabėgėlių galimybes, skęstant tokio dydžio sraute, žinant mūsų ribotas galimybes kokybiškai įvertinti prieglobsčio prašymus, ypač sutrumpintais terminais“, – sakė ji.

A. Širinskienė: sprendimas pavėluotas, tai padaryti buvo galima labai seniai

Savo ruožtu „valstietė“ A. Širinskienė teigia, kad sprendimą griežtinti sienos su Baltarusiją apsaugą valdantieji turėjo priimti jau labai seniai.

„Tai jau pavėluotas sprendimas. Tokį sprendimą buvo galima įvesti tikrai labai seniai, negąsdinant žmonių nepaprastąja padėtimi ar kažkokiomis kitomis priemonėmis. Ir gaila, kad pamačius, kad tie nelegalūs srautai didėja, tik dabar buvo apsispręsta tokią priemonę taikyti“, – Eltai teigė A. Širinskienė.

„Na bet kartais geriau vėliau negu niekada“, – pridūrė ji.

Paklausta, ar sutiktų su Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus mintimi, kad taikydama neteisėtų migrantų apgręžimo praktiką Lietuva vaikšto „labai plonu ledu“, politikė iš dalies sutiko su kylančiomis rizikomis.

Visgi, jos teigimu, ši migrantų krizė, su kuria susiduria Lietuva, gerokai skiriasi nuo tų, su kuriomis teko ligi šiol susidurti Europos valstybėms. Todėl, pasak A. Širinskienės, anksčiau ar vėliau reikės spręsti klausimą, ar tokioms situacijoms nėra reikalingas atskiras reguliavimas.

„Ir karantino metu, kai yra pažeidžiamos žmogaus teisės, visada yra vaikštoma plonu ledu. Bet šiuo atveju aš matau tai, kad šie migracijos srautai labai skiriasi nuo to, ką tarptautinė bendruomenė turėjo iš esmės nuo pokario metų, kada mes turėjome migrantus, bėgusius nuo sovietų kariuomenės, nuo Vokietijos okupacijos“, – akcentavo politikė.

„Tai šiuo atveju žmonės bėga, matyt, dėl ekonominių priežasčių didžiąja dalimi. Ir, antra vertus, tie žmonės yra organizuojami hibridinės atakos metu kirsti Lietuvos sieną. Tai nėra visai įprastinė situacija pabėgėlių teisėje, kokias mes esame įpratę matyti. Ir aš spėčiau, kad vis dėlto ir Europos Sąjungai ar Europos Tarybai anksčiau ar vėliau kils klausimas, kaip traktuoti tokias situacijas, ar joms nereikalingas netgi atskiras reguliavimas“, – pabrėžė ji.

Todėl A. Širinskeinė mano, kad Vyriausybės priimtas sprendimas griežtinti sienos apsaugą yra proporcingas esamoms sąlygoms.

„Aš manyčiau, kad taip, šiuo atveju tas sprendimas yra pakankamai proporcingas, asmenys kirsti Lietuvos sieną gali ten, kur teisėtai įmanoma tai padaryti. Pabėgėlių prašymų ten niekas neriboja, per kirtimo punktus gali kreiptis ir po tūkstantį žmonių teoriškai“, – sakė A. Širinskienė.

„Tai šiuo atveju tikrai negali šios situacijos sulyginti, tarkime, su Vengrija, kur kažkada valstybė, beje, nubausta ir Teisingumo Teisme, buvo pasakiusi, kad viename punkte per dieną galės pereiti tik dešimt asmenų. Lietuva tokių ribojimų tikrai netaiko, tiesiog atsirado reikalavimas eiti į sienos kirtimo punktus ir tvarkingai pranešti apie pabėgėlio statuso prašymą“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas antradienį pranešė, jog pirmadienį Vyriausybei priėmus sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų, į Lietuvą jau buvo neįleista apie 180 migrantų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.