Lietuvoje

2021.08.03 17:17

Pūras apie migrantų neįsileidimą į šalį: Lietuva pradeda lygiuotis į tą pačią Baltarusiją ar Rusiją

Marius Jokūbaitis, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.08.03 17:17

Sienos apsaugos, Interpolo pareigūnai palankiai vertina naujus vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sprendimus dėl migrantų apgręžimo. Buvęs Muitinės departamento vadovas Juozas Rinkevičius įsitikinęs, kad problemą pasienyje išspręstų sienos pastatymas. Tačiau Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Dainius Pūras laikosi kitokios nuomonės. Anot jo, Lietuva tokiais sprendimais tolsta nuo savo sąjungininkų ir panašėja į tą pačią Baltarusiją ar Rusiją.

Lietuvoje vyrauja ne viena nuomonė, ar naujieji ministrės A. Bilotaitės sprendimai padės sustabdyti migrantų srautą. Skirtingos nuomonės laikosi ir buvę pareigūnai. Štai buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) direktoriaus pavaduotojas Valentinas Novikovas mano, kad tai gera priemonė ir tai gali sustabdyti srautą, nes per pasienio postus žmonės be pasų, vizų, pagrindimo paprasčiausiai nebus įleidžiami. Tai čia toks subtilus valstybės bandymas sustabdyti srautą, ir jis gali atnešti naudos, mano Valentinas Novikovas.


„Galų gale šiuo momentu, aš manau, buvo priimtas teisingiausias sprendimas. Baltarusiams tai, matyt, yra neparanku, nes pasienyje jų pusėje gali susidaryti migrantų eilės. Būtų nekoks vaizdelis – migrantai stovi eilėje, o Baltarusijos pasienio tarnybos nieko nedaro. Taigi, tokiam žingsniui aš pritariu – jeigu jau einate, norite politinio prieglobsčio, tai eikite civilizuotais keliais, ten, kur judėjimo kryptys nurodytos“, – teigia V. Novikovas.

Pasak jo, įleidžiami turėtų būti per pasienio postus sieną kertantys migrantai, kurie turi aiškų ir teisėtą atvykimo tikslą. „Jei mes davėme kryptį, tai vis tiek tas punktas turi dirbti. Nebus juk taip, kad štai, ateikite pas mane į svečius, bet aš būsiu išvykęs, užsidaręs arba užsibarikadavęs. Įleisti būtų tik tie, kurie turi asmens dokumentus, turi čia atvykimo ir buvimo tikslą, tie, kurie atvyko verslo, komerciniais klausimais. O ką dabar tas nelegalus migrantas parodys? Dokumento jis, kaip jau įprasta, neturės. O jei jis turės dokumentą, tai ir neis, nes bus automatiškai grąžintas į tą kilmės šalį“, – teigia buvęs VSAT direktoriaus pavaduotojas V. Novikovas.

Kiti pareigūnai nėra tokie optimistai. Štai buvęs Muitinės departamento vadovas, dirbęs Interpole, Juozas Rimkevičius remiasi europine patirtimi – migrantai, ėję iš Serbijos pusės, Europoje buvo sustabdyti tik sienos, tvoros pagalba. O grupių su vedliais, jo nuomone, nesustabdysi jokiais sprendimais įleisti ar neįleisti – tiesiog prasilauš ir viskas. Pasak jo, tokios grupės migrantų tiesiog grįš į kitą vietą ir valstybės sieną vis tiek praeis.

„Skirtingų Europos šalių patirtis rodo, kad fiziškai migrantus sustabdyti yra labai sunku. Praktiškai neįmanoma. O brutalios jėgos prieš juos naudoti negalima. Išeitis yra statyti sieną. Kalbėjau su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Izraelio kolegomis. Kol ten nebuvo sienos, jie turėjo tą pačią problemą. Kai atsirado siena, problemos kaip ir neliko“, – tikina buvęs Muitinės departamento vadovas, atašė Interpole J. Rimkevičius.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Dainius Pūras sako suprantantis ekstremalią šalies situaciją dėl migrantų ir klastingą Baltarusijos režimo planą, kurį, anot jo, reikia stabdyti, tačiau nauji vidaus reikalų ministrės sprendimai kirsis su Europos Sąjungos (ES) žmogaus teisių užtikrinimu.

„Lietuva jau pradėjo eiti ta kryptimi – atsainiai žiūrėti į migrantų žmogaus teises, – pastebi jis. – Tikimasi, kad šita priemonė suveiks pragmatiškai. Tikiuosi, kad tie, kurie priėmė tą sprendimą, pamodeliavo du-tris ėjimus į priekį. AŠ nemanau, kad tie migrantai, kaip kokie grybautojai, taip jau draugiškai pasuks visi Minsko kryptimi. Tai aišku, kad be jėgos panaudojimo nebus apsieita.“

Didžiulė našta ir atsakomybė, anot D. Pūro, bus perkeliama ant pasieniečių pečių. Jiems reiks ypatingos kompetencijos ir išminties, neabejoja ŽTSI vadovas. „Reiks atskirti tas pažeidžiamas grupes. O kaip tą padaryti „iš akies“, aš tiesiog neįsivaizduoju, – sako D. Pūras. – Sveikinu visus tuos bandymus, sprendimų tikrai reikia ieškoti, tačiau, panašu, kad tai yra dar vienas toks bandymas klaidingu keliu arba iš nevilties – sėkmės galimybė maža, o dar ir gresia susipykimas su sąjungininkais.“

Kaip galimą priežastį susigadinti santykius su sąjungininkais Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius įvardija būtent žmogaus teises. Pasak jo, tokiais veiksmais, pagal žmogaus teises, „Lietuva pradeda lygiuotis į tą pačią Baltarusiją ar Rusiją“.

„Vis labiau teisindamiesi šita hibridine ataka mes paminam žmonių teises, tarsi migrantai būtų ne žmonės su savo bėdomis, – dėmesį atkreipia D. Pūras. – Todėl labai stipriai rekomenduoju nedaryti tų sprendimų žmogaus teisių sąskaita ne tik iš principo, bet ir dėl geopolitinių išskaičiavimų. Mes galime išduoti ES vertybes ir tai, iš tikrųjų, nebūtų geras signalas.“

Plačiau ši tema plėtota LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.