Lietuvoje

2021.08.03 14:27

Nausėda prabilo apie naujas įstatymų pataisas – kariai įgautų dar daugiau įgaliojimų, stabdant neteisėtą migraciją

atnaujinta 16.20
Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.08.03 14:27

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pranešė laukiantis, kada Seimas galėtų priimti įstatymų pataisas, kurios leistų suteikti daugiau įgaliojimų kariams, stabdant neteisėtą migraciją iš Baltarusijos pusės.

Šalies vadovas po susitikimo su kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu ir krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku pranešė, kad jam buvo pristatytos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos panaudojimo statuto pakeitimai, kuriais kariams būtų suteikta daugiau įgaliojimų, stabdant neteisėtą migraciją.

G. Nausėda teigė besitikintis, kad Seimas neeilinės sesijos metu, kitą savaitę, priims šias pataisas ir galės jas nedelsdamas pasirašyti.

„Tai yra reikalinga tam, kad įgalinti karius padėti stabdyti nelegalią migraciją dabartinėmis ekstremaliosios situacijos sąlygomis. Prieš kurį laiką mes diskutavome, ar nepaprastosios padėties įvedimas suteiktų daugiau įgaliojimų kariams šią funkciją vykdyti. Šiandien mes atsakome į šį klausimą šių konkrečių įstatymų pakeitimais ir darome tai ekstremaliosios situacijos sąlygomis“, – kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas priminė, kad Lietuvos kariai jau kurį laiką yra įsilieję į darbus, susijusius su neteisėtų migrantų stabdymu, jų apgyvendinimu. Vis dėlto, kaip kartojo G. Nausėdos, įstatymų pakeitimai leistų kariams suteikti dar daugiau įgaliojimų.

Kartu G. Nausėda informavo, kad į neteisėtų migrantų srautų stabdymą įsiliejo dar daugiau Lietuvos karių.

„Šiandien kalbėjome ir apie tai, kiek galėtume ir kokios yra papildomos galimybės pasitelkti papildomų karių nuo liepos 31 dienos. Matome, kad tokios galimybės yra ir jos bus pasitelktos, žinoma, taip, kad nekiltų konkrečių grėsmių normalių kariuomenės funkcijų vykdymui“, – pranešė G. Nausėda.

G. Nausėda, paklaustas, apie šį sprendimą, neslėpė pritariantis šiam sprendimui.

„Manau, kad turime, pirmiausia, laikytis tam tikrų taisyklių, kurias esame pasitvirtinę, ir, jeigu mes nustatome, kad norint migrantams civilizuotai pereiti sieną, tai reikia daryti arba mūsų ambasadoje Minske, arba specialiuose punktuose, kurie patvirtinti. Kiti sienos kirtimo atvejai yra laikomi teisės pažeidimu ir mes turime teisę nuo tokių pažeidimų gintis“, – komentavo G. Nausėda.

Šalies vadovas tikino, kad bent kol kas yra sutarta pakeisti dabartinę tvarką, kad kariuomenė įgautų daugiau galių, valdant migrantų srautus. Tiesa, prezidentas neatmeta, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, Lietuvoje galėtų būti įvesta nepaprastoji padėtis.

„Čia pateikti įstatymų pakeitimai leidžia šį kariuomenės karių įgalinimo klausimą spręsti, nepereinant prie nepaprastosios padėties įvedimo. Šiandien yra mūsų tokia pozicija. Be jokios abejonės, ši galimybė išlieka, esame visomis prasmėmis pasirengę – ar tai būtų prezidento dekretas, ar sesijos metu Seimas sprendimas – įvesti nepaprastąją padėtį, kai tai bus reikalinga ir kai to reikalaus susiklosčiusios aplinkybėmis“, – aiškino G. Nausėda.

Kariai galėtų tikrinti dokumentus, atlikti asmens apžiūrą

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, kad ministerijos teikiamomis įstatymų pataisomis siūloma kariams suteikti teises, kurios sutaptų su tomis, kokias kariai galėtų įgauti nepaprastosios padėties metu.

„(Kariai – LRT.lt) įgytų teisę duoti privalomus nurodymus fiziniams asmenims, persekioti ir sulaikyti asmenis, kurie nevykdytų jų nurodymų ir vykdytų teisės aktų pažeidimą, tikrinti asmenų dokumentus, padaryti jų asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą, esant reikalui, jeigu tai vyktų, pavyzdžiui, pasienio ruože ir kažkokia įtartina transporto priemonė judėtų, tai taip pat galėtų pasižiūrėti į tą transporto priemonę, taip pat galėtų naudoti specialiąsias priemones, tai yra neletalinę ginkluotę, o specialiąsias priemones kaip ir teisėsaugos pareigūnai, siekdami sulaikyti civilius asmenis“, – įstatymo pataisų esmę aiškino A. Anušauskas.

Anot jo, didesnių įgaliojimų suteikimas kariams, stabdant neteisėtą migraciją, galėtų būti suteikiamas ne ilgiau kaip trims mėnesiams, tačiau, pasak ministro, šis laikotarpis galėtų būti pratęsiamas.

„Kariai naudojami ekstremalios sitaucijos židinyje. Ekstremalios sitaucijos židinys dabar yra visas pasienio ruožas“, – teigė A. Anušauskas.

Pasak ministro, nors kariai jau visą mėnesį padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams, tačiau, pagal dabartinę tvarką, ši pagalba galima tik tada, kada šalia karių yra teisėsaugos pareigūnas. Seimui priėmus įstatymų pataisas, kariai ekstremaliosios situacijos metu įgytų įgaliojimus, kuriuos turi pasieniečiai.

„Mes kalbame apie labai plačius įgaliojimus, kuriuos gauna kariai, talkindami sienos apsaugai jau savarankiškose operacijose. Be abejo, visada reikės labai koordinuotų tarpusavio veiksmų su sienos apsaugos tarnyba, nes jie, kaip buvo atsakingi už sienos apsaugą, taip ir lieka, bet kariuomenės karių įgaliojimai tampa prilyginami sienos apsaugos pareigūnų įgaliojimams“, – aiškino A. Anušauskas.

Kalba apie „šimtus“ karių

A. Anušauskas tikino, kad neteisėtų migrantų srautų valdymams pasieniečiams padėda „šimtai“ karių. Kiek dar jų žadama pasitelkti, ministras neatskleidžia.

„Dėl karių pasitelkimo skaičiaus, aš apie tai nekalbu. Skaičius yra pakankamai didelis. Jis yra gerokai didesnis negu bet kurių kitų institucijų parama sienos apsaugai. Tai yra šimtai karių, kurie jau dabar dalyvauja, talkindami sienos apsaugai“, – teigė jis.

A. Anušauskas vylėsi, kad provokacijų pasienyje, kai Rusijai ir Baltarusijai ruošis karinėms pratyboms „Zapad“, pavyks išvengti.

„Ar galimos provokacijos? Mes tikimės, kad jų nebus. Pratybos vyksta toliau nuo Lietuvos sienų. Prielaidų, kad iš Baltarusijos pusės išsidėstytų papildomi kariniai pajėgumai negu yra, aš nematau“, – aiškino A. Anušauskas.

Baltarusijos pusei panaudojus šaunamuosius ginklus, būtų pereinama prie kito režimo

Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys žurnalistams antradienį sakė, kad krašto apsaugos ministro teikiamomis įstatymų pataisomis kariams būtų suteikiami papildomi įgaliojimai, tačiau tai nereiškia papildomus galimybes naudoti šaunamuosius ginklus.

Tiesa, pasak V. Rupšio, jei Baltarusijos pusė panaudotų šaunamuosius ginklus, Lietuva reaguotų duotų atsaką.

„Jeigu Baltarusijos pusė panaudotų kažkokias provokacijas arba šaunamąjį ginklą, tai būtų specifiniai atvejai. Jei tai būtų Lietuvos Respublikos sienos pažeidimas, ginklo panaudojimas, tai tikrai būtų pereinama į kitą režimą“, – aiškino kariuomenės vadas.

V. Rupšys, paklaustas, apie tai, kiek karių galėtų būti pasitelkiama į pasienį, teigė, kad tai priklauso nuo krašto apsaugos ministro sprendimo. Jis vylėsi, kad pasitelkti kariuomenės rezervą nereikės.

„Aš, kaip kariuomenės vadas, teiksiu rekomendacijas, iki kokio lygio mes galime teikti pagalbą vidaus reikalų sistemos struktūroms. Manau, kad prieiti prie rezervo, aktyviojo rezervo karių pasitelkimo tikrai gal ir neteks.

Mes aiškiai mes turime išlaikyti nuostatą, kad Lietuvos kariuomenės karinė parengtis ir pajėgumas neturi kristi, mes turime būti pasirengę atlikti savo pagrindinę funkciją – ginkluotąją gynybą“, – teigė jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.