Lietuvoje

2021.08.04 14:18

Ataskaita: migrantų centrai perpildyti, nėra privatumo, o vandenį vaikams šildo saulės spinduliais

atnaujinta 16.11
Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.08.04 14:18

Maisto trūkumas, ant grindų miegantys žmonės ir buteliuose prieš saulę vaikams nuprausti šildomas vanduo – tokią situaciją pasienio užkardose rodo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaita. Kaip rašoma joje, užkardose grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės, neužtikrinami minimalūs humanitariniai standartai, o maksimalus gyventojų skaičius viršijamas du kartus. Anot Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado, kol kas užtikrinti aukšto apgyvendinimo lygio negali.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus stebėtojai liepos mėnesį gavo informacijos, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės padaliniuose trūksta papildomo maisto (ypač kūdikiams ir vaikams), taip pat higienos priemonių, vaistų, drabužių bei avalynės.

Raudonojo Kryžiaus stebėtojas kartu su teisininku VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų ir Kabelių pasienio užkardose lankėsi liepos 21 dieną.

Priversti miegoti ant grindų

Kaip rašoma portalo LRT.lt gautoje ataskaitoje, maksimalus deklaruojamas Druskininkų pasienio užkardos laikino apgyvendinimo vietų skaičius – 137, tačiau apsilankius organizacijos atstovams šis skaičius siekė 140, tarp jų – mažiausiai 24 vaikai iki dešimties metų.

Pasak Raudonojo Kryžiaus, užkardoje vienoje didelėje patalpoje be pertvarų gyvena įvairių etninių grupių ir religijų žmonės, vyrai ir moterys, o sudedamos lovelės viena nuo kitos pastatytos nedideliu keliasdešimties centimetrų atstumu. Kalbintos moterys teigė, kad jaučiasi nesaugiai, neturi privatumo norėdamos persirengti.

Kai kurie žmonės teigė, kad dėl netinkamų lovelių ir stuburo problemų yra priversti miegoti ant grindų, daliai jų trūksta pagalvių.

Šeimos ir dalis pavienių vyrų yra apgyvendinti mažesnėse palapinėse, jose nėra kondicionavimo sistemos ir elektros.

Stovykloje užfiksuota niežų atvejų, dermatologinių, odos bėrimų problemų turinčių žmonių, nepatvirtintais duomenimis, tarp gyventojų yra identifikuotas teigiamą ŽIV turintis asmuo. Yra diabetikų, žmonių, patyrusių traumas, susižeidusių, vienam vyrui reikalinga pagalba nueiti į sanitarinį mazgą.

Stovyklos teritorijoje pastatyti keturi biotualetai, yra atskiras sanitarinis mazgas su penkiomis dušo kabinomis, kurios pridengtos užuolaidomis, nėra iš vidaus užrakinamų durelių. Anot ataskaitos autorių, pareigūnų teigimu, į tualetus metami įvairūs daiktai, todėl jie greitai užsikiša.

Kalbintos moterys ir merginos teigė, kad bendruose dušuose jaučiasi nesaugiai, neužtikrinamas jų privatumas. Gyventojai minėjo, kad dėl didelio žmonių skaičiaus sanitariniuose mazguose sudėtinga užtikrinti švarą, nuolat trūksta higienos priemonių.

„Kalbinti žmonės teigia, kad dušuose ir prausyklose yra tik šaltas vanduo. Pasitikslinus, ar neveikia vandens šildymo katilas, atsakyta, kad jis yra, tačiau nepajėgus aptarnauti didelio žmonių skaičiaus ir karštas vanduo prieinamas su pertrūkiais. Vaikus turinčių šeimų paklausus, kaip jie nuprausia mažamečius, viena motina parodė prie palapinės padėtus butelius, kad saulės spinduliai per dieną sušildytų vandenį“, – rašoma Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje.

Organizacijos teigimu, sausų maisto davinių žmonėms nepakanka, gyventojais skundžiasi, kad jie ir jų vaikai negali valgyti konservų, prašo pieno, vaisių, daržovių ir duonos, daugelis teigia turintys grynųjų pinigų ir prašo leisti įsigyti papildomų produktų už savo pinigus.

Tvirtinama ir tai, kad kyla konfliktų tarp skirtingų etninių grupių, bet kol kas konfliktus pavyksta suvaldyti.

Moterys jaučia grėsmę, nesaugumą

Kabelių pasienio užkardoje nustatyta, kad angare kartu su suaugusiais gyvena nelydimais nepilnamečiais prisistatantys jaunuoliai, identifikuota mažiausiai 10 nelydimų nepilnamečių, yra besilaukianti moteris. Angare vieni nuo kitų neatskirti gyvena vyrai ir moterys, sudedamos lovelės viena nuo kitos pastatytos nedideliu atstumu. Kalbintos moterys ir merginos teigė, kad jaučiasi nesaugiai, kai kurios sakė jaučiančios grėsmę iš vyrų.

Kaip ir Druskininkų pasienio užkardoje, čia taip pat migrantai gauna sausus maisto davinius, skundžiasi, kad negali valgyti konservų. Ataskaitoje priduriama, kad į konteinerius išmestas nesuvalgytas maistas – kalbinti gyventojai sakė, kad tai iš dalies yra protestas prieš nekokybišką ir nepakankamą maistą.

Pasak ataskaitoje cituojamų prieglobsčio prašytojų, stebėtojo vizito išvakarėse mažiausiai du žmonės prarado sąmonę dėl „išsekimo“ ir „normalaus maisto trūkumo“. Jiems buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba.

Ir šioje užkardoje kyla konfliktų tarp skirtingų etninių grupių – gyventojų teigimu, tokių situacijų pasitaiko gana dažnai.

„Kartu užfiksuota, kad vienoje iš mažesnių palapinių gyvena Irako jazidų etninės mažumos atstovų, tarp jų – vienišų merginų. Jazidų merginos teigė, kad jaučiasi nesaugios ir patiria psichologinį smurtą iš arabų kilmės Irako piliečių. Gyventojams trūksta pakaitinių rūbų, avalynės, dušo šlepečių. Taip pat trūksta rankšluosčių“, – rašoma Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje.

Užtikrinti „labai aukštą“ apgyvendinimo lygį negalima

VSAT vadas Rustamas Liubajevas antradienį spaudos konferencijos metu tvirtino, kad kol kas užtikrinti „labai aukštą“ migrantų apgyvendinimo lygį negalima.

„Aš visą laiką labai teigiamai vertinu bet kokią kritiką, net jei ta kritika yra nepagrįsta. Tikrai mums Raudonojo Kryžiaus, kitų nevyriausybinių organizacijų kritika yra svarbi, tačiau mes gyvename ekstremalios situacijos sąlygomis.

Deja, kol kas užtikrinti labai aukšto šių neteisėtų migrantų apgyvendinimo lygio mes negalime. Bandome spręsti tuos klausimus, skirdami iš savo rezervų papildomas pajėgas, papildomą finansavimą tam, kad būtų galima sukurti bent jau minimalias sąlygas“, – teigė R. Liubajevas.

Šimonytė: kuo daugiau žmonių susigundys, tuo iššūkių bus tik daugiau

Apie situaciją pasienio užkardose trečiadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, keli tūkstančiai žmonių Lietuvai nėra logistinė problema, problemų kyla dėl didelio atvykusių žmonių skaičiaus per trumpą laiką.

„Mes priėmėme daugiau nei 2 tūkst. žmonių pagal humanitarines vizas iš Baltarusijos, kaip matote, Lietuva nesugriuvo, veikia, funkcionuoja, paslaugos yra teikiamos. Problema yra labai didelis srautas per labai trumpą laiką, nes iš esmės visi šie žmonės kirto valstybės sieną per kelias pastarąsias savaites“, – komentavo I. Šimonytė.

Taigi, sakė premjerė, natūralu, kad logistinių iššūkių yra nemažai. Vis dėlto ji pridūrė, kad į Lietuvą atvykstantys migrantai turi žinoti, kuo rizikuoja.

„Bet aš, apeliuodama į tam tikrą poreikį visiems būti kantriems, įskaitant ir tarptautines organizacijas, kurių darbą labai gerbiu ir kurias labai vertinu, taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad tikriausiai ir tarptautinės organizacijos, ir mes visi turėtume padaryti daugiau, kad žmonės, kurie pasirenka čia vykti, įsigyti lėktuvo bilietą ir atvykti į Baltarusiją neva turistiniais tikslais, turi žinoti, kuo rizikuoja.

Rizikuoja tuo, kad Lietuva nebuvo susidūrusi su tokiu nelegalios migracijos srautu, todėl natūralu, kad logistinių iššūkių yra labai daug. Kuo daugiau žmonių susigundys šia neegzistuojančia galimybe, tuo tų iššūkių, deja, bus tik daugiau“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Žeminamas orumas, pažeidžiamos teisės

Pasak Raudonojo Kryžiaus, abiejuose objektuose priėmimo sąlygos yra nepatenkinamos, neužtikrinami minimalūs humanitariniai standartai: „Darytina išvada, kad esant tokioms buitinėms ir socialinėms sąlygoms grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės“, – teigiama ataskaitoje.

Priduriama, kad užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad abiejose stovyklose maksimalus gyventojų skaičius neturėtų viršyti 50–60 žmonių, o dabar siekia 100 žmonių ir daugiau.

„Užfiksuotos sąlygos ir surinkta informacija leidžia teigti, kad prieglobsčio prašytojai laikomi pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (...), kurią yra ratifikavusi Lietuvos Respublika.

Tai reiškia, kad su prieglobsčio prašytojais aukščiau aprašytose laikino apgyvendinimo vietose galimai elgiamasi nežmoniškai, žeminamas jų orumas, neužtikrinama teisė į asmens privatumą ir esama būsena laikytina kaip faktinis sulaikymas (...)“, – pažymi Raudonasis Kryžius.

Pateikiamose rekomendacijose pažymima, kad minimalus reikalavimas turėtų būti pertvaromis atskirti miegamąsias vyrų ir moterų erdves, vienišus vyrus ir moteris apgyvendinti atskirose patalpose, skirti atskirus sanitarinius mazgus vyrams ir moterims.

Vienoje patalpoje nerekomenduojama apgyvendinti suaugusių ir nelydimų nepilnamečių, būtina įvertinta etninius, kultūrinius, rasinius ir religinius aspektus apgyvendinant potencialiai konfliktuojančių grupių asmenis.

Pabrėžiama būtinybė užtikrinti kokybišką reguliarų maitinimą, organizuoti papildomą maitinimą besilaukiančioms moterims ir mažamečiams, žmonėms, turintiems skrandžio ligų ar virškinimo sutrikimų.

Raudonasis Kryžius taip pat atkreipia dėmesį, kad turi būti užtikrinama prieiga prie medicinos paslaugų, turi būti tiekiamas karštas vanduo, užtikrinamos minimalios higienos priemonės, pakaitiniai drabužiai ir avalynė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.