Lietuvoje

2021.08.03 20:30

Sprendimas apgręžti migrantus profesorei kelia abejonių – gali kilti daugiau neramumų, gali tekti aiškintis teismuose

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.08.03 20:30

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmadienį paskelbė, kad ministrės Agnės Bilotaitės sprendimu neteisėtai sieną bandantys kirsti migrantai gali būti apgręžti ir grąžinti į Baltarusijos teritoriją. Toks sprendimas sukėlė nemažai klausimų – tiek teisininkai, tiek politikai abejoja, ar tai yra suderinama su tarptautinės teisės normomis bei žmogaus teisėmis.

Vėlų pirmadienio vakarą VRM paskelbė, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovė A. Bilotaitė pavedė visoms institucijoms, užtikrinančioms Lietuvos valstybės sienos apsaugą, imtis visų įstatymais leidžiamų priemonių, kad neteisėti migrantai nepatektų į Lietuvos valstybės teritoriją.

Taip pat priimtas sprendimas, kad dėl prieglobsčio migrantai kreiptis galės tik oficialiuose sienos perėjimo punktuose arba diplomatinėse atstovybėse

Nurodoma, kad sprendimas priimtas įvertinus tai, kad Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės agresijos mastai intensyvėja ir nuo ekstremalios situacijos paskelbimo neteisėtų migrantų srautas išaugo kartais.

„Lietuvos siena turi būti visomis teisėtomis priemonėmis saugoma nuo bet kokio neteisėto valstybės sienos kirtimo, kaip šiuo metu prieš Lietuvą vykdomos hibridinės agresijos instrumento.

Asmenys, tyčia bandantys kirsti valstybės sieną draudžiamose vietose, turi būti vertinami kaip asmenys, kurie ketina padaryti nusikalstamą veiklą – neteisėtą valstybės sienos perėjimą“, – VRM išplatintame pranešime cituojama A. Bilotaitė.

Visgi toks jos sprendimas sukėlė tiek politikų, tiek teisininkų abejones. Jų manymu, neįsileisdama migrantų Lietuva gali pažeisti tarptautinės teisės normas. Be to, tai gali būti nepakeliui su žmogaus teisėmis.

Asmenys, tyčia bandantys kirsti valstybės sieną draudžiamose vietose, turi būti vertinami kaip asmenys, kurie ketina padaryti nusikalstamą veiklą – neteisėtą valstybės sienos perėjimą.

A. Bilotaitė

Profesorė: klausimų iš teisinės pusės lieka

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė Lyra Jakulevičienė portalui LRT.lt komentavo, kad klausimų ir problemų dėl tokio VRM sprendimo gali iškilti. Anot jos, negalima sakyti, kad tokia situacija yra netikėta, bet priemonės, kurių imamasi, yra labiau panašios į reakciją, o ne nuodugnų, išsamų ir kompleksinį planą.

„Sprendimas neįsileisti migrantų, aišku, kelia įvairių klausimų. Viena vertus, suprantama, kad reaguojant į tą situaciją nieko geresnio nesugalvota, tiesiog nueita standartiniu keliu, kuris iš tiesų yra labai rizikingas“, – kalbėjo profesorė.

O rizikingas šis kelias, pasak jos, yra todėl, kad kolektyvinis užsieniečių išsiuntimas ar apgręžimas, neįvertinus individualių kiekvieno asmens aplinkybių, yra draudžiamas pagal tarptautinę teisę.

„Valdžios institucijos, matyt, yra susipažinusios su tais sprendimais, kurie yra priimti prieš kai kurias valstybes, pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT). Matyt, kad tą situaciją vertina, nes iš to, kaip yra komunikuojama, panašu, kad tam tikrus saugiklius yra sudėję“, – dėstė L. Jakulevičienė.

Vienas tokių saugiklių, jos manymu, yra sprendimas leisti dėl prieglobsčio prašymus pateikti oficialiuose pasienio punktuose. Anot jos, tai primena EŽTT sprendimą byloje prieš Ispaniją, kuomet, esant panašioms aplinkybėms, buvo pripažinta, kad kolektyvinio išsiuntimo draudimas nebuvo pažeistas, kai migrantai buvo grąžinti į Maroką.

„Šioje situacijoje, aišku, gali kilti klausimų, jei tokia situacija atsidurtų teismuose, ar teismai vertintų panašiai, kaip Ispanijos atveju. Reikia pastebėti, kad kiekviena situacija yra labai individuali ir teismas gali, priklausomai nuo vienos, net ir nedidelės, aplinkybės priimti visiškai kitokį sprendimą.

Ispanijos atveju, iš tiesų, teismas tik esant tam tikroms sąlygoms tokį sprendimą priėmė. Abejotina, ar visos šitos sąlygos yra išpildytos Lietuvos situacijoje. Matyt, institucijos tos rizikos visgi ėmėsi ir, kaip bebūtų, klausimų iš teisinės pusės lieka“, – komentavo MRU profesorė.

L. Jakulevičienė taip pat svarstė, kad neįsileisdama migrantų, bet sudarydama jiems galimybes kreiptis dėl prieglobsčio, valstybė sprendžia, ką įsileisti, o ko – ne. Tokią teisę valstybė, pasak profesorės, turi. Visgi šalis turi sudaryti visas reikiamas sąlygas asmenims, kurie iš tikro bėga nuo persekiojimo ar susidorojimo, iš tikro pateikti prieglobsčio prašymą.

„Dabar iš šios situacijos išeina klausimas, kokie scenarijai yra galimi. Kol kas nelabai girdisi, kad apie tai būtų kalbama. Sunku pasakyti, ar šis sprendimas duos tokį efektą, kokio yra tikimasi.

Ar nebus taip, kad visi tie asmenys, kurie eina per žaliąją sieną, kur nėra tvoros, kur nėra postų, apsisukę pradės eiti per tuos postus? Kokia tada bus reakcija valstybės institucijų? Valstybės institucijos pasakė, kad jei bus vykstama per postus, ten tuos prašymus bus galima pateikti“, – kalbėjo profesorė.

Ar nebus tada taip, kad tie žmonės tiesiog kaupsis pasienyje ir, aišku, tuomet bus dar didesnės problemos – tada gali kilti bruzdėjimas, gali tekti panaudoti jėgą.

L. Jakulevičienė

L. Jakulevičienė taip pat kalbėjo, kad gali susiklostyti tokia situacija, kad į Lietuvą neįleistus migrantus Baltarusijos pasienio pareigūnai ir toliau stums link mūsų šalies sienos, neleisdami jiems grįžti ten, iš kur atvyko.

„Ar nebus tada taip, kad tie žmonės tiesiog kaupsis pasienyje ir, aišku, tuomet bus dar didesnės problemos – tada gali kilti bruzdėjimas, gali tekti panaudoti jėgą. O galbūt kaip tik to ir yra siekiama? Viena iš sąlygų, dėl ko EŽTT ispanų byloje pateisino atstumimą nuo sienos, tai kad tie žmonės (migrantai – LRT.lt) naudojo jėgą, didelėmis grupėmis veržėsi per sieną ir pan. Ar nesiekiama sudaryti būtent tokią situaciją?“ – klausė MRU profesorė.

Paklausta, kokios pasekmės gali laukti Lietuvos, jei bus nuspręsta, kad neįsileisdama migrantų šalis pažeidė tarptautinės teisės normas, L. Jakulevičienė kalbėjo, kad pirmiausia tai gali atsiliepti valstybės reputacijai. Visgi neatmestina, kad kai kuriais atvejais Lietuvai už tokį sprendimą gali tekti atsakyti teismuose.

„Pačios artimiausios pasekmės net ne teisinės, o reputacinės. Visgi oficialiai paskelbus, kad mes darysime tai, ko nelabai leidžia mūsų tarptautiniai įsipareigojimai, na, tai gali sukelti įvairiausių klausimų tiek tarptautinėms organizacijoms, tiek Europos Sąjungos institucijoms. <...>

O visa kita tai yra individualios bylos, kurios gali atsirasti teismuose. Aišku, tai gali užtrukti ir priklausys nuo kiekvieno individualaus asmens situacijos“, – portalui LRT.lt komentavo MRU profesorė.

T. V. Raskevičius: reikia būti atsargiems

Klausimų dėl tokio vidaus reikalų ministrės sprendimo kilo ir Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkui Tomui Vytautui Raskevičiui. Parlamentaras socialiniame tinkle rašė, kad vertinant iš žmogaus teisių perspektyvos, dėl tokio sprendimo reikia būti atsargiems.

„Priverstinis migrantų apgręžimas prie valstybės sienos yra sunkiai suderinamas su Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso, Europos Žmogaus Teisių Konvencija ir kitais tarptautiniais žmogaus teisių dokumentais. Žmogaus teisių požiūriu tokia praktika yra ydinga dėl dviejų priežasčių.

Visų pirma, tokia „apgręžimo“ praktika yra paremta kolektyviniu asmenų išsiuntimu, t. y. niekaip nevertinant jų individualių aplinkybių ir (ar) pažeidžiamumo. Visų antra, ji yra abejotina dėl tarptautinėje migracijoje teisėje įtvirtinto „negrąžinimo“ principo, t. y. migrantas negali būti siunčiamas ten, kur galėtų grėsti pavojus jo gyvybei. Tai yra tarptautinės taisyklės ir mes vaikštome plonu ledu. Ar pavyks jų nepažeisti?“ – retoriškai klausė Seimo narys.

Jis dėstė, kad panašu, jog didžioji dalis per Baltarusijos sieną plūstančių migrantų nėra politiniai ar žmogaus teisių pabėgėliai. Kaip rašė T. V. Raskevičius, į kaimyninę valstybę jie oficialiai atvyksta turistiniais tikslais, o Lietuvos sieną kerta jau bet kur ir bet kaip, diktatoriaus ir jam pavaldžių prekybos žmonėmis „mafukų“ palydimi už rankos.

„Reaguodama į ypatingą situaciją, Lietuva palieka galimybę šiems asmenims pateikti prieglobsčio prašymą oficialiuose sienos perėjimo punktuose arba diplomatinėse atstovybėse. Svarbu, kad tuo atveju, jei tarp iš Baltarusijos plūstančių migrantų iš tiesų yra bent vienas nuo politinio ar žmogaus teisių persekiojimo bėgantis asmuo, tokiam žmogui turi būti palikta galimybė kreiptis dėl politinio prieglobsčio Lietuvoje“, – teigė ŽTK pirmininkas.

Turime būti skaidrūs kaip krištolas, nes tarptautinės institucijos dėl šios taikomos praktikos pateiks mums daug klausimų.

T. V. Raskevičius

Antradienį ryte jau buvo paskelbta apie neteisėtų migrantų apgręžimą – grąžinimą į Baltarusijos teritoriją. Anot T. V. Raskevičiaus, šioje situacijoje yra svarbūs du dalykai. Pirmiausia, jo teigimu, būtina susilaikyti nuo bet kokio perteklinio fizinės jėgos ir (ar) prievartos panaudojimo, atsižvelgti į pažeidžiamų migrantų (pavyzdžiui, moterų ir nepilnamečių asmenų) situacijas.

„Pasitikiu mūsų sienos apsaugos pareigūnų profesionalumu. Tą ne kartą akcentavo ir vidaus reikalų ministrė. Visų antra, būtina kuo tiksliau fiksuoti visas tokių „apgręžimų“ aplinkybes (pavyzdžiui, vietą, laiką, identifikuotų asmenų skaičių, taikytas priemones ir pan.). Turime būti skaidrūs kaip krištolas, nes tarptautinės institucijos dėl šios taikomos praktikos pateiks mums daug klausimų“, – komentavo politikas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.