Lietuvoje

2021.08.03 08:37

Viceministras: norinčių savanoriškai grįžti į Iraką migrantų sąrašas ilgėja

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.08.03 08:37

Iš dalies neteisėtai į Lietuvą per Baltarusiją patekusių migrantų jaučiamas procedūrų vilkinimas, tikintis gauti prieglobsčio statusą, tačiau daugėja ir asmenų, norinčių savanoriškai grįžti į Iraką, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

„Tam tikras sąrašas yra ir ypač irakiečiai daugiau nusivilia, kad tos procedūros ne tokios greitos, jie labiau pradeda galvoti, kad grįžti verta, tas sąrašas iš tikrųjų didėja“, – LRT RADIJUI antradienį sakė viceministras.

Tačiau proceso įgyvendinimas nėra greitas, viceministras negalėjo įvardyti, kada apytikriai galėtų prasidėti pirmieji neteisėtai sieną kirtusių migrantų grąžinimai į kilmės šalis.

„Techniškai tą atlikti nėra lengva, nes ypač su Iraku eina kalba tik apie savanoriškus grąžinimus, dėl readmisijos arba priverstinio grąžinimo Irakas nesutinka ir sutarimai ES ir Irako nelabai veikia. Tai turbūt įtakoja politinis procesas Irake, jie turės parlamentinius rinkimus“, – laidai „Ryto garsai“ sakė A. Abramavičius.

Didžioji dalis migrantų į Lietuvą pastaraisiais mėnesiais patenka būtent iš Irako, kuriame skrydžių į Minską, iš kurio migrantai keliauja prie sienos, skaičius didinamas.

A. Abramavičiaus teigimu, vis dėlto migrantai už šias keliones moka didelius pinigus, todėl grįžti į Iraką ar kitas kilmės šalis jiems nėra prioritetas.

„Mes manome, kad tokių žmonių daugės, kad ir blogėjant sąlygoms. Bet kita vertus, tenka irgi įvertinti, kad tie žmonės sumokėjo gana didelius pinigus atvykti čia, o tai, ką mes siūlome ar siūlo tarptautinė migracijos organizacija yra palyginti maži pinigai, kad jie susigundyti. Bet toks sąrašas didėja, mes planuojame juos atskirti į kitas apgyvendinimo vietas, kad jie nepatirtų minios ar nusikalstamų grupuočių spaudimo, kad jie nebūtų, jų akimis, išdavikais. Čia dedame viltis, kad tokių žmonių daugės“, – sakė A. Abramavičius.

Pirmadienį spaudos konferencijoje premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad „jei situacija taps sunkiai valdoma“, bus kreipiamasi į ES dėl migrantų perskirstymo. Konkretaus migrantų skaičiaus, kuris būtų laikomas per didele našta, Lietuva dar nėra įsivardijusi, vis dėlto, kaip sako A. Abramavičius, „moralinę teisę“ to prašyti Lietuva turi, mat dalyvavo relokacijos procese 2015 m. bei, mažesniu įsipareigojimu, šiemet.

“(Skaičiai) ne taip dramatiškai atrodo Europos Komisijai ar Europos Sąjungos šalims narėms, kai pietinėse valstybėse yra įstrigę dešimtys ir net šimtai tūkstančių. Bet mes tą klausimą iškėlėme, kad nuo skaičiaus X, kuris dar nėra apibrėžtas mūsų pačių, mes tikrai kreipsimės šios procedūros. Galbūt tai ir ES narėms nebūtų pernelyg didelė našta, bet dabar svarbiau sustabdyti srautą“, – sakė viceministras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.