Lietuvoje

2021.08.02 16:27

Po vaivorykštės perėjos uždažymo praėjo du mėnesiai, tačiau policijos sprendimo dar nėra

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.08.02 16:27

Vasaros pradžioje Vilniaus policija pradėjo du tyrimus dėl vaivorykštės spalvų pėsčiųjų perėjos uždažymo, tačiau iki šiol nė viename iš tyrimų kaltieji nėra rasti, nėra nubaustų. Pareigūnai teigia nevilkinantys tyrimo, jie pabrėžia tiesiog dirbantys pagal visas procedūras. Tuo metu teisininkas Raimundas Jurka tikina, kad tokie policijos veiksmai siunčia dviprasmišką žinutę visuomenei.

LRT.lt primena, kad gegužės 31 d. Vilniuje, Pylimo g., pastebėjus, kad asmenys juodais dažais uždažė vaivorykštės spalvų pėsčiųjų perėją, kitą dieną, tai yra birželio 1 d., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK) paskelbė pradėjęs dvi administracines teisenas dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Vienas tyrimas pradėtas dėl perėjos uždažymo juodais dažais, o kitas – dėl perėjos uždažymo įvairiaspalviais dažais.

Po šių įvykių socialiniame tinkle „Facebook“ paplito vaizdo medžiaga, kurioje „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ aktyvistas Antanas Kandrotas-Celofanas pasakoja, kaip su bendražygiais uždažė minėtą vaivorykštės spalvų perėją juodais dažais.

Vilniuje, Pylimo g., esanti pėsčiųjų perėja LGBT bendruomenę palaikančiomis spalvomis nuspalvinta 2018 metais, Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją išvakarėse.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai šių metų birželį patvirtino, kad vaivorykštės spalvomis anksčiau išdažyta perėja šiemet buvo paryškinta, kadangi spalvos buvo spėjusios nublukti. Savivaldybės atstovai kartojo, kad šis veiksmas buvo atliktas turint reikalingus leidimus.

Vilniaus AVPK patvirtino, kad administracinė teisena buvo pradėta ir dėl šio veiksmo.

Kaltieji dar nenubausti

LRT.lt kalbintas Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas teigė, kad vasaros pradžioje dėl perėjos uždažymo pradėtos administracinės teisenos dar nėra baigtos.

„Procesas juda, bet kol kas sprendimų nėra“, – teigė D. Daukantas.

Anot jo, Vilniaus miesto savivaldybė bendradarbiauja su policija, o asmenys, kurie juodai uždažė perėją, elgiasi priešingai.

„Praėjusią savaitę, penktadienį, gavome iš savivaldybės raštą. Turinio dar nemačiau. [...] Su savivaldybe vyksta pavyzdinis biurokratinis procesas.

O dėl kito tyrimo asmenis kvietėmės pasikalbėti, bet neatvyko. Tai, matyt, bus surašomi protokolai, nedalyvaujant jiems ir viskas“, – aiškino D. Daukantas.

Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas, paklaustas, kodėl per du mėnesius nepavyko nustatyti kaltųjų ir juos nubausti, tikino, kad policija dirba pagal visas procedūras, nedarydami jokio spaudimo.

„Esame teisinė valstybė, visi turi savo teises ir tam tikras pareigas, be abejo, lygiagrečiai. Mes negalime kažką praleisti, įgyvendinant vieną ar kitą sprendimą. Yra numatytos procedūros, jų turime tiek mes, tiek kita pusė laikytis.

Paspausti, pagreitinti proceso negalime, nes būsime apkaltinti spaudimu, nesilaikymu teisės aktų reikalavimų ir taip toliau. Kadangi ši vieta yra jautri, aktuali ne vien Vilniui, bet ir visai Lietuvai, tai užtat viskas vyksta pagal įstatymo raidę, kiekvienos raidės tikslumu“, – dėstė D. Daukantas.

Teisininkas: atsakymų nebuvimas sudaro neveiklumo įspūdį

LRT.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto teisės mokslų daktaras, advokatas R. Jurka svarstė, kad policija, tirdama perėjos uždažymo aplinkybes, veikiausiai aiškinasi, kas iš Vilniaus miesto savivaldybės priėmė sprendimą nudažyti perėją vaivorykštės spalvomis. Anot teisininko, galbūt dėl to tyrimas užtruko.

Vis dėlto, R. Jurkos manymu, įvertinant tai, kiek dėmesio šie įvykiai sulaukė iš visuomenės, tyrimai turėtų vykti sparčiau.

„Pareigūnams atrodo, kad jie vadovaujasi terminais, jų nepažeidžia, kaltus asmenis patrauks atsakomybėn. Bet kiaušinio vagystė ir tokie atvejai, apie kuriuos kalbame, nėra tas pats. Visuomenei reikia atsakymų. Jeigu kaltas, tai nubaudi ir taškas. Jei nekaltas, tai nebaudi ir taškas“, – pabrėžė teisininkas.

R. Jurkos teigimu, greitas įvykių ištyrimas, tyrimo rezultatų pristatymas ir pagrindimas leistų užbaigti istoriją. Dabar, kai per du mėnesius nėra pateikiami atsakymai, anot pašnekovo, gali susidaryti įspūdis, kad policija tiesiog nedirba arba toleruoja galimai chuliganiškus veiksmus.

„Atsakymas turi būti greitas, kad visuomenė žinotų. Svarbu taip pat pranešti, kodėl yra nubausta ar nenubausta. Atsakymo nebuvimas veda į tokį neveiklumo įspūdį, įsivaizdavimą, kad policija pamiršo ir nereaguoja į įvykį. Kai nieko nedaroma, tai tampa netiesiogine tolerancija tokiems veiksmams“, – dėstė R. Jurka.

Teisininkas kartu priminė, kad galimai nusižengimus padarę asmenys to neslepia. Tad, anot jo, policijos veiksmai, iki šiol nepateikiant atsakymų, tampa dar keistesni.

„Formaliai žiūrint, tyrimo terminai, tvarkos nepažeidžiamos, bet juk ta istorija yra aiški, tad, būkite malonūs, ir pasakykite, kas tai padarė, jei tų asmenų veiksmuose yra kaltės požymių, tai bauskime, o jei nėra, tai nebauskime, bet pasakykime, koks yra tyrimo rezultatas. Juo labiau, kad tie asmenys nesislepia“, – kalbėjo advokatas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.