Lietuvoje

2021.08.02 19:43

Viceministrė apie biudžeto išlaidas migrantams: iš kažko atimti neplanuojame, yra valstybės rezervas

Vaida Zakarkienė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.08.02 19:43

Finansų ministerija kol kas negali įvardyti lėšų, kurių reikės Lietuvos institucijoms, prisidedančioms prie migracijos krizės suvaldymo, kaip teigia viceministrė, šiam tikslui gali būti pasitelktas finansavimas iš valstybės rezervo.


Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė pirmadienį LRT RADIJUI sakė, kad „tikslūs skaičiavimai gali būti tik tuomet, kai žinome tikslius duomenis, o kadangi situacija keičiasi kiekvieną dieną, tai yra tiesiog prielaidos“. Jokių konkrečių sumų ji neįvardijo.

„nesinorėtų spekuliuoti skaičiais ir sakyti konkrečių sumų, tiesiog situacija nuolat kintanti, neapibrėžta“, – laidai „Lietuvos diena“ sakė viceministrė.

Vidaus reikalų ministerija kiek anksčiau yra skelbusi, kad vien fizinio barjero Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje statybos gali kainuoti apie 500 mln. eurų. V. Česnulevičiūtė akcentavo, kad tebėra siekiama įtikinti prisidėti Europos Sąjunga ir prie šio projekto.

„Iš esmės apie tai kalbėti dar tikrai yra anksti, iš kažko atimti tikrai neplanuojame – valstybė turi savo rezervus, kuriuos esant poreikiui galėtų pasitelkti. Ir kaip minėjau, reikalaujame iš Europos sąjungos, kad tokią naštą kaip migrantų išlaikymo, sienos stebėjimo išlaidos, taip pat deramės, kad fizinis barjeras būtų įrengtas būtent ES lėšomis“, – kalbėjo V. Česnulevičiūtė.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiuoja, kad sumos vien kasdieniam migrantų išlaikymui gali siekti šimtus milijonų eurų.

„Tai yra duomenys, kurie renkami eilę metų. Įprasto nelegalaus migranto išlaikymas Lietuvai grubiai kainuoja apie 30 eurų per dieną, tai yra apie 11 tūkst. eurų per metus. Na, o galutinės sumos priklauso nuo migrantų skaičiaus. Jeigu pagal ore sklandantį scenarijų, kad galėtume turėti apie 40 tūkst., tai jau būtų beveik pusė milijardo eurų išlaikymui vienerius metus. Aišku, scenarijų gali būti įvairių“, – LRT RADIJUI sakė ekonomistas.

Įvardytasis 40 tūkst. migrantų skaičius yra hipotetinis – remiantis tokiu scenarijumi, įvardijamu kaip blogiausias, prieš kelerius metus organizuotos valstybės institucijų pratybos. Apie jį prieš kelias savaites užsiminė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.

Pasak Ž. Maurico, jei nepavyktų sutelkti ženklesnės ES paramos, Lietuvos biudžeto deficitas ir artimiausiais metais liktų vienas didžiausių regione.

„Mūsų ekonomika yra labai nedidelė, sugeneruojame grubiai apie 50 milijardų per metus, tai 500 milijonų jau yra 1 proc. vidaus produkto. Atitinkamai gali būti situacija, kad turėsime daugiau migrantų išlaikymui skirti negu Krašto apsaugos ar Vidaus reikalų ministerijai. Bet, matyt, didžiausias klaustukas yra ar Europos Sąjunga bus linkusi padėti finansuoti būtent barjero statymą. (...)

Nemenkai buvo pasišvaistyta praėjusiais metais prieš rinkimus, šiais metais karantinas buvo tikrai ilgas ir gana griežtas, visiems šiems dalykams reikėjo lėšų. Ir deficitas, aišku, būtų dar didesnis, jeigu ES nesutiktų kompensuoti patiriamų kaštų“, – sakė Ž. Mauricas.

Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad iki metų pabaigos Lietuva gali sulaukti 10 tūkst. neteisėtai į šalį atvykstančių migrantų. Šiemet nesilaikydami migracijos tvarkos sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo beveik 4 tūkst. asmenų.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.