Lietuvoje

2021.08.02 10:52

Lietuvoje viešinti EK narė Johansson: tai nėra vien migracijos krizė, tai yra agresijos veiksmas

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt, BNS2021.08.02 10:52

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį susitiko su Lietuvoje viešinčia už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos nare Ylva Johansson. Po susitikimo I. Šimonytė pabrėžė, kad kovodama su augančia neteisėtų migrantų krize Lietuva nėra viena, o eurokomisarė teigė, kad tai, kas vyksta, yra agresijos veiksmas.

Premjerė Ingrida Šimonytė po susitikimo komentavo su eurokomisare aptarusi situaciją, susidariusią Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, augančius neteisėtų migrantų srautus. Ministrė pirmininkė dar kartą teigė, kad šios situacijos negalima vertinti kaip dvišalio klausimo, o tai yra visos Europos Sąjungos (ES) iššūkis.

„O kaip ES ir Baltarusijos pasienyje susiformavusią situaciją, kuri, deja, bet kelia labai didelių iššūkių, pirmiausia, Lietuvai“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, po to, kai Baltarusijos režimas jėga nutupdė beveik 100 Lietuvos piliečių iš Atėnų į Vilnių skraidinusį lėktuvą ir ES mastu buvo nuspręsta dėl sankcijų Baltarusijai, pastebėtas suintensyvėjęs neteisėtos migracijos srautas.

„Ir toje srauto organizavimo schemoje, mūsų vertinimu, vienaip ar kitaip dalyvauja režimo institucijos. Bet nuo pat pradžių tiek dvišaliu pagrindu mūsų kolegos iš kitų ES valstybių narių, tiek ir ES institucijos, Europos Komisija, Europos Vadovų Taryba šiai situacijai skiria pakankamai daug dėmesio.

Sulaukėme operatyvaus atsako ir labai operatyvaus įsiklausymo į situaciją, o situacija kinta labai sparčiai. Tai, kad eurokomisarė šiandien yra Lietuvoje, irgi yra tokio atidumo šiai situacijai išraiška“, – kalbėjo premjerė.

I. Šimonytė teigė, kad yra keletas sričių, kuriose ES institucijos padeda Lietuvai ir, tikimasi, padės dar daugiau. Pirmiausia, anot premjerės, yra paties srauto potencialo mažinimas:

„Ir čia didžiausias lūkestis, žinoma, yra ES galimybėms išnaudoti savo derybines pozicijas su Irako vyriausybe, turint mintyje, kad didžioji dalis neteisėtų migrantų, kurie kerta sieną, yra kilę iš Irako.

Tiek mažinant srautą, tiek sprendžiant klausimus dėl readmisijos, tiek randant svertų įtikinti Iraką vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus dėl savo piliečių susigrąžinimo – čia tikimės didžiausios Europos Komisijos ir kitų ES institucijų paramos ir pagalbos.“

Ministrė pirmininkė taip pat sakė, kad Lietuvai yra teikiama ir praktinė pagalba suvaldant situaciją, tai yra pareigūnai, kurie prisideda prie situacijos suvaldymo arba dvišaliu pagrindu, arba per tokias institucijas kaip „Frontex“ ir pan.

„Džiaugiuosi dėl to, kad Lietuva, spręsdama problemą, kuri yra ES problema, tikrai nėra palikta viena“, – tvirtino I. Šimonytė.

Eurokomisarė Ylva Johansson po susitikimo kalbėjo, kad buvo aptarti įvairūs būdai, kuriuos būtų galima pasitelkti judant į priekį. Ji taip pat dėkojo už susitikimą prezidentui Gitanui Nausėdai.

„Mes susiduriame su agresyviu Lukašenkos režimo aktu, kuris yra specialiai sukurtas provokuoti. Tai yra veiksmų tikslas. Tai nėra vien migracijos krizė, tai yra agresijos veiksmas, kuris yra skirtas išprovokuoti, tai yra režimo veiksmas, to režimo, kuris neleidžia laisvų rinkimų, kurio tikslas yra destabilizacija“, – teigė Y. Johansson.

Pasak eurokomisarės, būtent dėl to, koks yra Lukašenkos režimas, ES nutarė reaguoti greitai ir įvesti sankcijas. Y. Johansson sakė mananti, kad I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė ir visa Lietuva turėtų didžiuotis dėl to, kaip yra tvarkomasi su neteisėtos migracijos krize.

„Jūs veikiate greitai, ramiai, veiksmingai, puikiai bendradarbiaudami su Europos Komisija ir kitomis organizacijomis bei valstybėmis narėmis. Manau, kad tai labai gerai. Europos Komisija taip pat veikia gana greitai, valstybės narės parodė savo paramą.

Ir nors matėme, kad daug dalykų buvo padaryta labai gerai, matėme ir tai, kad situacija prastėja, atvyksta daugiau žmonių. Tai yra nepriimtina ir tai negali tęstis. Mes turime aiškiai parodyti, kad nėra laisvos prieigos prie ES teritorijos“, – sakė eurokomisarė.

Anot jos, taip pat svarbu suvokti, kad dauguma į Lietuvą atvykstančių migrantų nėra pabėgėliai, todėl reikia rasti efektyvius būdus, kaip juos išsiųsti į jų kilmės šalis. Be to, ji kalbėjo, kad reikia ieškoti būdų, kaip sumažinti į Minską migrantus atskraidinančių skrydžių kiekį.

Į Lietuvą su dviejų dienų vizitu įvertinti padėties dėl neteisėtų migrantų atvykusi eurokomisarė pirmadienį susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda bei premjere Ingrida Šimonyte.

EK narės darbo programoje taip pat yra susitikimai su Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovais, Lietuvoje dirbančiais „Frontex“ ir Europos prieglobsčio paramos agentūros (EASO) pareigūnais.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo beveik 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip 40 kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.