Lietuvoje

2021.08.02 21:40

Ribojimų nepasiskiepijusiems opozicija gali neparemti

Milda Vilikanskytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.08.02 21:40

Nesiskiepijančių pandemija – taip dabartinę situaciją vertina sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Taigi, panašu, kad kovojant su nesiskiepijančių pandemija galima laukti ir nesiskiepijančiųjų karantino.

Ministrai ir premjerė vis dažniau kalba, kad jeigu situacijai prastėjant teks grįžti prie karantino režimo, tokie ribojimai, kaip naudotis paslaugomis ar dirbti kontaktiniu būdu, pirmiausiai bus orientuoti į imuniteto neturinčius žmones. Vyriausybės planuose: nuo iki šiol nemokamų testų apmokestinimo iki leidimo darbdaviams nušalinti nesiskiepijančius darbuotojus. Kai kurioms tokio tipo priemonėms būtinas Seimo pritarimas, kurio, girdint opozicijos nuotaikas, gali ir nebūti.

Savaitė. Kaip sekasi Lietuvai dorotis su neteisėtai atvykstančiais migrantų srautais?

Nors pastarosiomis dienomis aktyviau skiepijamasi, sparčiau kasdien kyla ir naujų užsikrėtimų kreivė. Lietuvos savivaldybėms vis labiau dažantis raudonai, o ekspertams prognozuojant ilgesnę nei įprasta ketvirtąją pandemijos bangą, šią savaitę į visuomenę ragindamas skiepytis dar kartą kreipėsi prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tie žmonės, kurie yra pasiskiepiję keleriopai sumažina savo riziką susirgti koronavirusu, ypatingai delta atmaina, sumažėja jų tikimybė patekti į ligoninę ir labai dramatiškai sumažėja tikimybė, kad gali ištikti mirtis. Pasiskiepijau aš, pasiskiepijo mano žmona Diana, pasiskiepijo mano abi dukros“, – kalbėjo prezidentas.

Kol prezidentas dar bando įtikinti žodžiais, Vyriausybė, atrodo, žodžių galia nebetiki. Premjerė jau anksčiau yra sakiusi, kad jei vėl teks grįžti prie karantino režimo, šįkart jis pirmiausiai ir labiausiai būtų nukreiptas į tuos, kurie neturi imuniteto. Tai yra nepersirgusius ir vis dar nepasiskiepijusius.

„Vyriausybė galimybės: jeigu žmogus nepasiskiepijęs keltų riziką tik tai sau – tai būtų jo pasirinkimas ir, žinoma, našta sveikatos sistemai tokiu atveju, jeigu jis susirgtų ir patektų į ligoninę. Bet turbūt svarbesnė rizika čia šiuo atveju yra tai, kad galima užkrėsti kitus žmones. Tuos žmones, kurie neturi imuniteto ir negali apsisaugoti. Dėl to tą riziką reikėtų valdyti“, – aiškino premjerė.

Rizikai valdyti planuojama pasitelkti galimybių pasą, praplečiant jo taikymo sritis. Nuo kavinių, barų, teatrų ar kitų laisvalaikio veiklų iki darbo vietų – galimybių paso greičiausiai reikės visur. O norintys jį gauti, bet imuniteto COVID-19 neturintys, už testą turės susimokėti patys. Be to, pasak premjerės, svarstoma siūlyti Seimui leisti darbdaviams nušalinti skiepytis atsisakantį darbuotoją.

„Yra taip pat svarstymai dėl pasiūlymo tam tikrų profesijų žmonėms, kurie dirba kontaktinį darbą, numatyti galbūt ir privalomą skiepijimąsi. Ir Vyriausybės tuos pasiūlymus irgi svarstys“, – nurodė I. Šimonytė.

Daliai tokių, sveikatos ministro žodžiais „nepasiskiepijusių karantino“, priemonių turėtų pritarti Seimas. Koalicijos partneriai sako – vis dar reikia ieškoti būdų įtikinti skiepų skeptikus, tačiau pritaria, kad tikslo nepasiekus, galima ir reikia ribojimus taikyti būtent nepasiskiepijusiems.

„Turėtų įsijungti ir sankcijų mechanizmas: pavyzdžiui, pačiam susimokėti, prarasti teisę vienur ar kitur dalyvauti. Tai tas yra normalu. Suprantu, iš karto pradės rėkti čia žmogaus teisės ir t. t. Atleiskite, bet jeigu jūs nesiskiepijate ir esate rizikos zonoje, aš neturiu dėl jūsų kentėti. Tai mano taip pat teisė jaustis saugiai saugioje aplinkoje“, – tvirtina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Tam, kad neuždarytume ekonominių veiklų, mes turime sudaryti galimybes ir darbdaviams reikalauti galimybių paso darbovietėje. Kai kas turi jau tokias vidines savanoriškas tvarkas. Tai, matyt, perspektyvi diskusija“, – svarsto Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Vyriausybės planai turbūt nesunkiai rastų palaikymą tarp valdančiųjų, tačiau su opozicija gali būti sunkiau. Pavyzdžiui, „valstiečiai“ linkę pritarti galimybių pasui reikalingų testų apmokestinimui, ypač kalbant apie ne pirmo būtinumo paslaugas, tačiau skeptiškai žiūri į skiepų reikalavimą darbe. Pasak Aurelijaus Verygos, tokiomis žinutėmis valdžia tik erzina žmones, o norimo rezultato vis tiek greičiausiai nepasieks.

„Tas privalomas, toks vos ne priverstinis savotiškai, skiepijimas sugeneruoja tokių įdomių pašalinių dalykų. Žmonės tada pradeda ieškoti būdų gauti įrašus, gauti patvirtinimus, kad jie yra skiepyti, nors jie iš tikrųjų nėra skiepyti. Tas gali paskui trukdyti kontroliuoti infekcijos plitimą, nes tada jau nebežinai... Teoriškai žmogus lyg paskiepytas, o praktiškai gali būti, kad ir ne“, – aiškina Seimo LVŽS frakcijos narys A. Veryga.

Leidimas lankytis kino teatre ar kavinėje tik paskiepytiems žmonėms socialdemokratų vertinimu dar labiau susiskaldytų visuomenę. Kairieji dviprasmiškai vertina ir planus apmokestinti testus. O dėl skiepų reikalavimo iš darbuotojų socialdemokratų lyderės pozicija dvejopa.

„Pasakyti, kad tu būsi atleistas iš darbo ar nušalintas nuo pareigų, ar nebūsi įleistas į parduotuvę – jokių būdu taip negalima. Negalima gąsdinti žmonių, kad būsi iš šitos visuomenės išstumtas. Bet aš suprantu ir mes tam pritariame, kad ten, kur negali žmogus dirbti nepasiskiepijęs – tai tikrai privalo pasiskiepyti. Aš turiu omenyje sveikatos priežiūros įstaigas, globos įstaigas, švietimo įstaigas, vaikų darželius ir panašiai“, – aiškina LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas pats yra pasiskiepijęs, bet sako suprantantis abejojančius, nes, pasak jo, skiepyti ir neskiepyti žmones mažai kuo skiriasi, todėl ir valdžia neturėtų jų skirstyti.

„Darbo partija tikrai nepalaiko visų Vyriausybės pasiūlymų, kur yra kalbama apie prievartą. Mes galvojame, kad skiepytis žmogus turi pats apsispręsti. Dabar tai, ką kalba Vyriausybė, kad, žinote, darbo vieta ir skiepas arba į parduotuvę negalėsite eiti, jeigu nebus skiepo, ir daug kitų dalykų – tai yra visiška prievarta. Ir yra, manau, lengvesnis kelias žmones įtikinti skiepytis“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas.

Meduolio ar bizūno politiką palaikyti dar nežino ir Seimo Regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus. Pasak jo, aišku viena – skiepytis reikia, tačiau esą galbūt dar ne visos komunikacijos priemonės išnaudotos. Ir pats, greičiausiai juokais, pateikia vieną iš galimų.

„Tas, kad tie skiepai išvis yra nemokami – tai jie nėra vertinami. Tai jeigu... Mano gal būtų tokia fix idėja – pasakyti, pavyzdžiui, nuo lapkričio mėnesio skiepai bus mokami. Tai gal daug kas susimąstys“, – kalba J. Pinskus.

Gal daug ką susimąstyti gali priversti jei ne gresiantys ribojimai, tai iškalbinga statistika: apie 90 proc. nuo birželio pirmosios į ligonines patekę COVID-19 pacientai ar mirę nuo šios ligos buvo ir yra nepasiskiepiję.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.