Lietuvoje

2021.08.01 21:01

Tamašunienė pripažįsta, kad jos vadovaujamas VRM pabėgėlius numatė apgyvendinti Rūdninkų poligone

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.08.01 21:01

Nemažėjant neteisėtai į Lietuvą plūstančių migrantų, akivaizdu, kad valstybei reikia spręsti labai praktišką problemą: laikinai priglobti atvykėlius, nustatyti jų tapatybes ir ieškoti būdų kaip juos kuo greičiau grąžinti į kilmės šalį. Su didėjančiu atvykėlių srautu tenka dorotis nemažai daliai pietryčių Lietuvos savivaldybių, tačiau vos tik buvo pranešta apie planus steigti laikiną migrantų apgyvendinimo centrą Šalčininkų rajone, kilo vietos gyventojų nepasitenkinimas.

Negana to, gandais ir melagienomis kaitinama atmosfera ne tik Dieveniškių ir Rūdninkų miesteliuose. Įsilaužus į Prienų savivaldybės tinklalapį, paskelbta melagiena, kad bus sukurtos stovyklos migrantams Alytuje, Kelmėje, Radviliškyje, Telšiuose ir pačiuose Prienuose. Kurį laiką tarp gyventojų tvyrojusi įtampa atslūgo išaiškėjus, kad tai – netiesa. Tačiau įvykiai Šalčininkų rajone verčia Vyriausybę kalbėti apie nepaprastosios padėties įvedimą.

Dievеniškėse užsukti protestai išsiplėtė iki Rūdninkų poligono – pareigūnai priversti jėga nustumti protestuotojus, kurių palaikyti atvyko ir Šalčininkų rajoną valdančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA) deleguota Seimo narė Beatа Petkevič. Nors vidaus reikalų ministerijai vadovavusi LLRA atstovė Rita Tamašunienė pripažįsta, kad migrantų krizės atvejui buvo suplanuoti pabėgėlių apgyvendinimo centrai. Vienas iš jų buvo numatytas ir Rūdninkų poligone.

Savaitė. Kaip sekasi Lietuvai dorotis su neteisėtai atvykstančiais migrantų srautais?

„Taip, pirmiausiai prie užkardų, antras dalykas – Pasieniečių mokykla ir poligonai. Taip pat buvo kaip viena iš alternatyvų“, – patvirtina Seimo regionų frakcijos, LLRA narė R. Tamašunienė.

Dievеniškėse surengtas paramos koncertas ir čia – LLRA atstovės Seime Rita Tamašunienė, Betа Petkevič, savivaldybės politikai.

Po meninės dalies – politikos aktualijų aptarimas. Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininkas Petras Gražulis atvedė Bundestago Alternatyva Vokietijai (AfD) frakcijos nario patarėją Stefaną Korte ir jį atlydėjusį Algį Avižienį, kurie dėstė apie migrantų kriminalinių nusikaltimų mastą Vokietijoje.

„Dėl skriaudimo, dėl niekinimo vaikų ir net kartais bandymų prievartauti. Šitų jaunų vyrų, kurie atvyksta, jų auklėjimas yra visai kitoks, negu mes esame pripratę. Ypatingai jis yra kitoks ir grėsmingas moterų atžvilgiu“, – kalbėjo S. Korte.

„Tų grėsmių potencialių yra tikrai daug kalbant apie jaunus vyrus, kalbant apie jų, tokį, sakykime, temperamentą. Tai iš tiesų jie tų grėsmių yra nemažai“, – teigia R. Tamašunienė.

Čia tenka priminti, kad Alternatyva Vokietijai savo valstybėje turi problemų su teisėsauga – pernai Vokietijos Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba įspėjo, kad seka šią partiją dėl jos ryšių su žinomais neonaciais.

LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis kritikuoja Vyriausybę dėl migrantų krizės valdymo ir ragina ieškoti kontaktų su Baltarusijos pareigūnais. Apie derybas su Aliaksandro Lukašenkos režimu yra užsiminęs ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, tikinęs, kad deryboms galėtų tarpininkauti Jungtiniai Arabų Emyratai.

Po trijų dienų apie tai prabilo ir pats A. Lukašenka, tokį pageidavimą pateikęs „Sky News Arabia“ žurnalistui: „Jei europiečiai priims siūlymą tarpininkauti dialogui, Emyratai galėtų tapti tokiu tarpininku. Aš tam pritariu“.

„O kam dabar to reikėtų? Na, pirmiausia tam, kad pasikeistų politinės jėgos, bent jau iš dalies. Žinoma, ne tik kad nustumti konservatorius, tikintis, kad jokie socialdemokratai taip pat neateis ir tada ateis tradiciškai Lietuvai kokia nors nauja populistinė partija. Ir šita nauja populistinė partija vis dėlto turėtų būti tokia nacionalpopulistinė. Tai ir viskas“, – nurodo Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos katedros profesorius dr. Gintautas Mažeikis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlo Vyriausybei įvesti kai kuriuose pasienio rajonuose nepaprastąją padėtį. Pasak buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, tokia priemonė galėtų padėti suvaldyti ir migrantų krizę.

„Galima būtų tikrai mėginti uždrausti bet kurių trečiųjų šalių piliečių patekimą į Lietuvos Respubliką. Laikyti juos tam tikrose vietose, suvaržant jų judėjimo laisvę. Galiausiai, paskutinis dalykas, kuriam matyčiau prasmę tokiu atveju, – susirinkimų uždraudimas nepaprastosios padėties zonoje, kad nebūtų tokių panašių valstybės institucijų veiklą trikdančių veiksmų iš bet kurių [užsieniečių] ir Lietuvos piliečių pusės“, – aiškina D. Žalimas.

Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas, tarp sesijų – prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją. Parlamentas gali patvirtinti arba panaikinti prezidento sprendimą. Tačiau Gitanas Nausėda dar trečiadienį tokiam Vyriausybės siūlymui būtų nepritaręs.

„Taip kad šiandien tam aš nematau būtinybės“, – tuomet nurodė prezidentas.

Po susitikimo su partijų lyderiais G. Nausėda nuomonę pakeitė.

„Daugiau mažiau konsensusas yra toks, kad mes esame atviri visiems klausimams. Ir šitą klausimą taip pat galime spręsti pačioje artimiausioje ateityje“, – sakė jis.

„Visi gerokai išsigando ir prezidentas faktiškai ketvirtadienio susitikime su partijų lyderiais jis nei daugiau, nei mažiau, bet vienareikšmiškai pasirašė po Vyriausybės kursu migrantų klausimais“, – sako Mykolo Romerio universiteto docentas dr. Virgis Valentinavičius.

Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus pritaria, kad tokios krizės atveju vieši ginčai neleistini – visos institucijos ir politinės jėgos turi ieškoti bendrų sprendimų.

„Kiekvienas mūsų aiškinimasis, šaukimas, panikavimas yra, kaip čia pasakyti, eliksyras Lukašenkai. Jis skaito kiekvieną dieną pranešimus ir trina rankomis: pagaliau, pagaliau jie susipriešino!“ – pabrėžia buvęs VSD vadovas.

Ketvirtadienį Rūdninkų poligono palapinėse apgyvendinti pirmieji 380 atvykėlių iš planuojamų 800. Pasak pasienio tarnybos, į stovyklą vežami daugiausiai vieniši vyrai, kurie dabar laikomi perpildytose užkardose. Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki praeito vidurnakčio pateko 3545 migrantų. Tai 40 kartų daugiau nei per visus praeitus metus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.