Lietuvoje

2021.08.03 05:30

Izoliacija ir informacijos vakuumas: Lietuvos migrantų centruose bręsta problemos

Benas Gerdžiūnas, LRT.lt2021.08.03 05:30

Jau kilus migrantų protestams keliuose centruose, besitęsianti izoliacija ir informacijos vakuumas tarp prieglobsčio prašytojų gali privesti prie dar daugiau pykčio ir frustracijos proveržių. Pabradėje jau buvo registruotas vienas galimai savižudybės bandymas.

„Mano sūnus iš Baltarusijos pusės kirto sieną su Lietuva. Tris dienas jo telefonas išjungtas ir mes nieko apie jį nežinome, – arabų kalba rašo vyras populiarioje „Telegram“ grupėje, skirtoje dokumentų neturintiems migrantams. – Ar yra kas nors, su kuo galėtume susisiekti Lietuvoje? Prašome mums padėti.“

Jo pagalbos prašymas netrukus paskęsta žinučių, kuriose siūlomas neteisėtas pervežimas į Vakarų Europą, ir patarimų, kaip pasiekti Lietuvą, gausoje.

Dingęs vyras greičiausiai yra vienas iš daugiau kaip 3 tūkst. žmonių, kirtusių Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Minsko režimas pagrasino užtvindyti Europą „migrantais ir narkotikais“.

Patekę į Lietuvą, migrantai atsiduria sulaikymo centruose, čia privalo išbūti dviejų savaičių karantiną be teisės naudotis savo mobiliaisiais telefonais. Bet net ir vėliau jų galimybės naudotis telefonais yra ribojamos.

Pasak kelių liepos pradžioje Pabradės užsieniečių registracijos centre kalbintų migrantų, stovykloje jau buvo bandymas nusižudyti.

„Kai kurie pameta protą dėl to, kad neleidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais. Yra žmonių, kuriems rūpi šeima“, – sakė Irako kurdas Rianas iš Duhoko. Žmonės negali susisiekti su savo artimaisiais, todėl jiems „pakrinka psichinė sveikata“, pridūrė jis.

Kitas Irako kurdas Salfanas sakė, kad jo draugas buvo karantine. „Dabar jis stovykloje, jo neišleidžia į lauką. Kodėl – jis serga psichine liga, bandė nusižudyti“, – aiškina jis.

Informaciją apie bandymą nusižudyti patvirtino Lietuvos Raudonasis Kryžius.

„Žmonės likę informacijos vakuume ir reakcija į tai (...) gali išaugti į tuos pačius neramumus ar suicido riziką, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė spaudai Eglė Samuchovaitė. – Žmonių informavimas, kur ir kaip jie atsidūrė, yra vienas esminių sprendimų.“

Kaip vieną iš skubiausiai reikalingų socialinių paslaugų ji įvardijo prieigos prie informacijos apie teisinius procesus poreikį. Migrantai taip pat dažnai net nežino, kodėl yra laikomi koronaviruso karantine, o šalyje stipriai trūksta vertėjų.

Po Lietuvą išsibarsčiusiuose centruose jau kilo keli migrantų protestai. Pasak E. Samuchovaitės, tinkamas informavimas apie dabartinę jų situaciją galėtų padėti užkirsti kelią frustracijai, baimei ir pykčiui.

„Ir tas informacijos vakuumas gali būti ta priežastis, kodėl tokių atvejų pasitaiko ir gali pasitaikyti ateityje“, – pridėjo ji.

Paskubomis įkurtuose migrantų centruose žmonėms nepasiekiamos NVO siūlomos socialinės paramos struktūros, jomis gali naudotis tik naujus atvykėlius sunkiai betalpinančių nuolatinių centrų Pabradėje ir Rukloje gyventojai.

„Nei medikas, nei psichologas, nei socialinis darbuotojas tokių paslaugų neteikia. Jei tai yra žmonės su tam tikrais pažeidžiamumais, natūralu, kad pagalbos poreikis išlieka nepatenkintas“, – sakė E. Samuchovaitė ir pridūrė, kad valstybė šiuo metu gali patenkinti tik pagrindinius maisto ir pastogės poreikius.

„Nesinori tikrai didesnių nelaimių. Ir tai jau nėra klausimas jų teisinio statuso, turimo čia. Privaloma užtikrinti [priežiūrą], nepriklausomai nuo to, ar jie prieglobsčio pasiprašė, ar jie jau laukia grąžinimo, ar jie niekada [prieglobsčio] nesiprašė.“

Kad situacija greitai persipildančiuose migrantų laikino apgyvendinimo centruose sparčiai blogėja, kalbėdami neoficialiai patvirtina ir Lietuvos pareigūnai.

„Mes tų istorijų girdime labai dažnai“

Lietuvos valstybinė sienos apsaugos tarnyba (VSAT) LRT.lt sakė, kad tariamas bandymas nusižudyti Pabradėje buvo imitacija.

„Faktai įrodė, kad tai buvo parodomasis, imitacinis atvejis“, – sakė tarnybos atstovas spaudai Giedrius Mišutis ir pridūrė, kad mobiliaisiais telefonais migrantai naudojasi susisiekti su kontrabandininkais, o šie jiems padeda išvykti iš Lietuvos.

Anot G. Mišučio, ne paslaptis, kad mobilieji telefonai „yra papildomas rizikos veiksnys pasišalinant“ ir planuojant kelionę, dažniausiai į Vokietiją.

„Telefonų neturėjimas padeda išspręsti daug problemų“, – pridėjo jis.

„Yra atvejų, kai jie legaliai atvyksta į Lietuvą, (...) prie tų stovyklų, jie turi tas pačias pilietybes, kaip ir stovyklose apgyvendinti migrantai, ir tiesiog galima įtarti, kad yra ieškoma būdų susisiekti su tais, kurie yra sulaikyti“, – sakė jis.

G. Mišučio teigimu, nuolatinė prieiga prie mobiliojo telefono „yra didelė tikimybė, kad bus įvairių bandymų tiek pabėgti, kurių jau yra pasitaikę, tiek organizuoti kokius nors neteisėtus veiksmus“.

Naujausi pranešimai žiniasklaidoje atskleidė, kokiais keliais migrantai išvyksta iš Lietuvos. Kontrabandininkų paslaugomis dažnai naudojasi tie patys žmonės, kuriems leidžiama laikinai išvykti iš centrų.

Anot G. Mišučio, tokiuose centruose apgyvendinti prieglobsčio prašytojai dažnai kaltina pareigūnus aplaidumu ar net smurtu. „Mes tų istorijų girdime labai dažnai“, – teigė jis ir pridūrė, kad centruose dirba tarptautinių NVO atstovai ir teisininkai, tiriantys kiekvieną tariamai netinkamo elgesio atvejį, tačiau jie „niekada nepasitvirtina“.

Į klausimą, ar dėl izoliacijos ir informacijos stokos sulaikymo centruose gali kilti daugiau problemų, G. Mišutis atsakė, kad skirtingose situacijose pareigūnai turi naudoti skirtingas priemones.

„Nuolat bendraujama, stebima emocinė būklė, jų pasisakymai apie vidinį gyvenimą, konfliktus, – sakė jis. – Esant mažiausiam signalui imamasi priemonių.“

„Žmogaus teises gerbiančios valstybės vėliava“

Pasak Raudonojo Kryžiaus atstovės E. Samuchovaitės, kai kurios Europos šalys sugebėjo įveikti migrantų krizę nepažeisdamos žmogaus teisių.

„Skandinavijos šalys, į kurias mes taip žiūrim, susitvarkė [su migracijos krizėmis] nepažeisdamos žmogaus teisių“, – sakė ji. Pasak jos, pavyzdžiui, Suomijoje neteko girdėti tokių istorijų, kokias girdėjom apie Morijos stovyklą Lesbo saloje, Graikijoje.

„Svarbu nešti tą žmogaus teises gerbiančios valstybės vėliavą“, – pridūrė E. Samuchovaitė.

Lietuva buvo ta šalis, kuri ėmėsi koordinuoti ES atsaką į represijas Baltarusijoje, ir dabar yra vertinama kaip atkakli žmogaus teisių gynėja kaimyninėje šalyje.

Minsko režimo sukelto migrantų antplūdžio akivaizdoje Baltarusija ir Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida kaltina Lietuvą veidmainiavimu, tariamais žmogaus teisių pažeidimais, juos Lietuvos sienos apsaugos pareigūnai vadina melagienomis.

Šis naratyvas greičiausiai bus tęsiamas, tokiu būdu siekiant sutrukdyti Lietuvai išlaikyti lyderystę žmogaus teisių klausimais posovietinėje erdvėje.

„Dabar sąmoningai kuriama dileminė situacija, bandant parodyti neva nuoseklumo trūkumą žmogaus teisių srityje ir konkrečiai migracijos politikos neva dvigubus standartus“, – rašytiniame komentare LRT.lt teigė Vytis Jurkonis, Baltarusijos ekspertas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Kuomet Lietuva ėmėsi atvirai remti Ukrainą 2014 m., Kremlius ėmė skleisti naratyvą apie neva pažeidžiamas mažumų teises Lietuvoje. Dabar, „po 2020 m. rugpjūčio [mėnesio įvykių] Minske, atvyko Kremliaus propagandistų desantas ir matome panašų braižą“, teigia V. Jurkonis.

Šie bandymai laikysis tol, kol tvers dabartinis režimas Minske, sako V. Jurkonis. „Tai ne pirmas ir ne paskutinis bandymas ieškoti, o tiksliau tariant, kabinėtis ten, kur situacija yra sudėtinga.“

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien Visą parą
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI Kasdien 16-19 val.
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Gali atvykti į vietą sutartu metu bei konsultuoti nuotoliniu būdu.
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-VII 8:00 - 20:00
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.